Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20225
Now showing1 - 10 of 10
  • book[2009][K2b][S001][215]
    Vilnius: Justitia, 2009
      253
  • Item type:Publication,
    Independent regulatory agencies : possibilities to identify the peculiarities of their activity and their position in the system of Lithuanian public administration bodies
    [Nepriklausomos reguliavimo institucijos : veiklos ypatumų ir vietos Lietuvos viešojo administravimo institucijų sistemoje nustatymo galimybės]
    research article[2009][S4][S001][17];
    Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 3(3)., p. 333-349

    Over the past twenty years regulation has gained an unprecedented place in European countries. In effect, the rise of regulation has been accompanied by the rise of a new type of institutions, namely independent regulatory agencies. Western scholars use a lot of terms in defining this type of institutions, i. e. QUANGO (quasi-autonomous non governmental organization), NDPB (non-departmental public body), EGO (extra-governmental organization), NGO (non-governmental organization), QAO (quasi-autonomous organizations), SAO (semi-autonomous organization). But the most frequent term is IRA (independent regulatory agency). They define this type of institutions as public organization with regulatory powers that are neither elected by the people, nor directly managed by elected officials. M. Thatcher reveals certain requirements for inclusion as an IRA. First, the agency has its own powers and responsibilities given under public law; second, it is organizationally separated from the institutions of executive power; and finally, it is neither directly elected nor managed by elected officials. Additionally, they implement quasi-legislative and quasijudicial functions. There are such institutions in Lithuania, too. For example, the Competition Council, the Communications Regulatory Authority, the Securities Commission of the Republic of Lithuania, the National Health Board, etc. Scientists, politicians, and public servants entitle them as institutions accountable to the Parliament or President. The authors of this article try to answer to some questions. First, what is regulation and what is an independent regulatory agency? Second, why regulatory agencies must be insulated from political influence? Third, how is it possible to define the organizational form of such institutions in Lithuania? Fourth, what is the exact place of such institutions in the system of public administration bodies of Lithuania?

      24  27
  • journal article[2008][S6][S001][5];
    Jurista vārds. Ryga : VSIALatvijas Vēstnesis, 2008, Nr. 12 (517)., p. 10-14
      8
  • Item type:Publication,
    Administracinio poveikio priemonių taikymas kaip viena iš viešojo administravimo subjektų veiklos funkcijų
    [The application of the means of the administrative impact as one of the public administration subjects functions]
    research article[2008][S4][S003][6]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 3(105)., p. 84-89

    Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme yra apibrėžtos keturios pagrindinės viešojo administravimo sritys. Tai: 1) administracinis reglamentavimas, administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ar kontrolė; 2) administracinių paslaugų teikimas; 3) viešųjų paslaugų teikimo administravimas; 4) viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Tačiau besigilinant į įvairiausių viešojo administravimo subjektų veiklą pastebėtinos ir kitos šių institucijų veiklos funkcijos-sritys, aiškiai neįvardytos minėtame įstatyme, pvz., administracinių sutarčių sudarymas arba ypač dažnai pasireiškianti funkcija-sritis - administracinio poveikio priemonių taikymas. Čia susiduriame ir su sąvokų „funkcija" ir „sritis" turinio išaiškinimo problematika. Administracinių sutarčių praktinę esatį galime priskirti prie viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcijos-srities ir apibrėžti ją kaip šios funkcijos-srities sudėtinę dalį. Tačiau tolesniuose Viešojo administravimo įstatymo straipsniuose, kurie plečiamai aiškina minėtų sričių turinį, apie administracines sutartis apskritai nėra užsimenama. Dėl skirtingos administracinių sutarčių sudarymo ir administracinio poveikio priemonių taikymo reiškinių prigimties šiame straipsnyje nenagrinėsime administracinių sutarčių fenomeno, o apsiribosime anksčiau minėtame įstatyme nutylėta viešojo administravimo subjektų veiklos funkcija - administracinio poveikio priemonių taikymu.

      34  8
  • research article[2007][S7][S001][9]
    Čekija - Lietuva : Lietuvos ir Čekijos draugijos leidinys. Vilnius : [Lietuvos ir Čekijos draugijos taryba], 2007., p. 121-129
      10
  • research article[2007][S7][S001][7]
    Čekija - Lietuva : Lietuvos ir Čekijos draugijos leidinys. 2005-2006 metai. Vilnius : [Lietuvos ir Čekijos draugijos taryba], 2007., p. 36-42
      12
  • Item type:Publication,
    Kai kurių bendrųjų Europos Bendrijos teisės principų taikymo ypatumai administruojant viešąjį saugumą
    [Peculiarities of applying some general European Community principles in administration of public security]
    research article[2007][S4][S001][10];
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 4(94)., p. 44-53

    Straipsnyje tiriami kai kurių bendrųjų Europos Bendrijos teisės principų pritaikymo kintančiai Lietuvos viešajai teisei ypatumai ir jų rezultatai pagrindinių žmonių saugumą užtikrinančių viešojo administravimo subjektų sistemų, ypač policijos, veiklos sąlygomis. Keliama ir tikrinama hipotezė – su spartėjančiais integracijos procesais bei kintančiu požiūriu į žmogaus teises, kaip į bendrąsias civilizacines vertybes, keičiasi ir visuomenės lūkesčiai, susiję su policija. Straipsnio autorių nuomone, institucijų administracinė veikla, ypač administruojant viešąjį saugumą, turi būti naujai organizuojama pagal iš esmės kintančias socialines teisines vertybines orientacijas, ypač jų elementus – Europos teisės principus, aiškiai numatant jų intervencinę įtaką visai nacionalinei teisinei sistemai. Valstybė, administraciniu teisiniu požiūriu užtikrindama žmogaus teises ir laisves, turi derinti ir atitinkamai tobulinti viešojo administravimo sistemose atskirų valdymo sričių, ypač visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų, funkcijas ir jų įgyvendinimui būtiną socialinį teisinį subjektiškumą.

      18  9
  • Item type:Publication,
    Kategorijų kontrolė, valdžia ir socialinės technologijos. Turiningųjų požymių ypatumai teisėtumo užtikrinimo aplinkoje
    [The peculiarities of the categories control, authority, social technologies in the atmosphere of legality safeguard]
    research article[2007][S4][S001,S003][5];
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2007, Nr. 6(96)., p. 85-89

    Visuomenėje nuolatos vyksta socialiniai pokyčiai, skatinantys administracinės teisės kaitą, jos objektyvacijos procesus. Šio straipsnio autoriai stengėsi atkreipti dėmesį į šių procesų reikšmę žmogaus teisių ir teisėtų interesų apsaugai. O jų apsauga yra viena iš pagrindinių Konstitucijos nubrėžtų valdžios įstaigų misijų. Straipsnyje analizuojama sąvokų kontrolė, valdžia, socialinės technologijos sąsaja bei reikšmė valdžios įstaigoms įgyvendinant politiką kaip savo veiksmų priemonių visumą. Prieita prie išvados, jog kontrolė socialinių technologijų erdvėje turi išlikti kaip vykdomosios valdžios subjektų atsvaros bei partnerystės funkcija, skirta žmonių teisėtiems interesams įgyvendinti, o socialinės technologijos - tai mokslo produktai, teoriniai empiriniai tyrimai, koncepcijos, socialinių procesų modeliai, teisės aktai, socialinės programos, socialinio veikimo planai, turintys vartojamąją vertę bei galintys būti ne kartą panaudoti kaip socialinio valdymo instrumentai, darant poveikį socialinei tikrovei.

      17  15
  • Item type:Publication,
    Parlamentinė kontrolė ir valdžių padalijimo principo įgyvendinimo problemos Lietuvoje
    [Parliamentary control and the problems of implementation of the principle of separation of powers in Lithuania]
    research article[2007][S4][S001][7];
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 2(92)., p. 61-67

    Šiame straipsnyje siekiama atskleisti teorinius ir praktinius parlamentinės kontrolės ir priežiūros sąvokų sąlyčio taškus kalbant apie valdžių padalijimą. Regis, kiekvienas teisę išmanantis asmuo, gvildendamas parlamentinės kontrolės esmę, dažnai susimąsto, ar Lietuvos teisės aktuose kontrolės sąvokai suteikiamas turinys atitinka Lietuvos Respublikos Seimo pagrindines funkcijas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą, ar galbūt reikėtų pasirinkti kitą sąvoką ir vartoti ją visuose teisės aktuose. Svarstoma, ar „priežiūros“ sąvoka savo esme geriau atskleistų tai, kad tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios nėra subordinacinių santykių, unifikuotų parlamentinės „kontrolės“ prasmę ir taip tiksliau užtikrintų teisinių vertybių, skirtų valdžių padalijimo principui, akcentavimą ir jų įgyvendinimą.

      22  13
  • conference paper[2006][P2c][S001][7]
    Parlamentinė kontrolė: samprata ir įgyvendinimo problemos Lietuvoje: konferencijos medžiaga, 2005 lapkričio 3, Vilnius. Vilnius, 2006., p. 63-69

    Pranešime kalbama apie parlamentinės kontrolės esmę, ar kontrolės sąvokai suteikiamas turinys atitinka Lietuvos Respublikos Seimo pagrindines funkcijas bei valdžių padalijimo principą, ar galbūt reikėtų vartoti kitą sąvoką, kuri atskleistų visišką subordinacinių santykių nebuvimą tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios ir taip užtikrintų teisines vertybes. Čia kalbama apie kontrolės ir priežiūros sąvokų esmę, jų sąsają su valdžių padalijimo principu, tiriama kaip, vykdoma parlamentinė kontrolė Lietuvoje, koks yra Seimo komitetų ir komisijų pagrindinis veiklos tikslas.

      9