Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22171
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:Publication,
    Išimtinių aplinkybių anatomija arba teisingumo principo samprata ir jo įgyvendinimas bausmių skyrimo procese
    [The anatomy of exceptional factors, or the understanding of the principle of fairness and its implementation in the process of sentencing]
    research article[2012][S4][S001][20]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(3)., p. 1157-1176

    Bausmės skyrimo procesas – bene svarbiausias, tačiau sudėtingiausias etapas baudžiamojoje teisėje. Savo svarba ir reikšme jį galima priskirti teisėjų darbo zenitui. Paskirti bausmę – tai lyg sverti nepalyginamus ir dažnai vienas kitam prieštaraujančius tikslus: visuomenės apsaugą, nusikaltusio asmens sulaikymą nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, žalos atlyginimą, asmenybės pataisymą ir kt. Šiame straipsnyje autorius analizuoja 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, kuri pastaruoju metu turi gan didelės įtakos bausmių skyrimo procesui, tačiau iki šiol iš esmės stokojanti mokslininkų dėmesio. Darbe, pirmiausia, nagrinėjami postulatai apie teisingumo (proporcingumo) principą baudžiamosios teisės doktrinoje, taip pat paliečiama ir jo samprata filosofiniame diskurse. Vėliau autorius pereina prie praktinių problemų, susijusių su baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymu teismų praktikoje (teisingumo principo aspekto bausmių skyrime). Straipsniu atskleidžiamas kritinis požiūris į bendrąją teisingumo sampratą teoriniu-filosofiniu lygmeniu, taip pat bandoma suformuluoti konceptualų baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies supratimą, atskleisti jos taikymui svarbius momentus bei aptarti aktualius teisminius pavyzdžius.

      42  18
  • Item type:Publication,
    Bendrininkų rūšys ir jų atribojimo problemos teismų praktikoje
    [Accessories and problems of their distinction in practice]
    research article[2012][S4][S001][18]
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(2)., p. 645-662

    Šiame straipsnyje analizuojamos bendrininkų rūšių, numatytų galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3–6 dalyse, nustatymo ir atskyrimo baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje problemos. Dėmesys skiriamas vykdytojo ir padėjėjo bei kurstytojo ir organizatoriaus atribojimo problemiškumui. Taip pat atkreipiamas dėmesys į skirtingus ir ne visada pagrįstus minėtų bendrininkų rūšių nustatymo bei atribojimo motyvus teismų praktikoje. Apibendrinęs atliktą baudžiamosios teisės teorinės literatūros bei teismų praktikos analizę, autorius siūlo kriterijus, padėsiančius aiškiau nustatyti bei motyvuotai atskirti bendrininkus. Norint atriboti vykdytoją nuo padėjėjo, naudotini ne tik bendro susitarimo, buvimo įvykio vietoje, bet ir veikos valdymo, kai bendrininkas pagal savo valią gali pakreipti nusikalstamos veikos vykdymo eigą, leisti, kad veikos sudėtis būtų realizuota ar sustabdyti jos įvykdymą, bei animus auctoris (bendrininkas veikos nori kaip savo paties, veiką traktuoja kaip savo veiksmų tiesioginį rezultatą) kriterijai. Organizatorius nuo kurstytojo taip pat atribotinas ne tik pagal objektyvių nusikalstamų veiksmų atlikimą (organizatoriaus veikla bendrame nusikalstamos veikos mechanizme yra įvairesnė, aktyvesnė ir reikšmingesnė), bet ir tyčios kryptingumą.

      79  73