Panomariovas, Artūras
Laikino sulaikymo reglamentavimo pokyčiaiItem type:Publication, [Developments in the Regulation of Temporary Detention]research article[2022][S4][S001][20]; Lietuvos teisė 2022: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 71-90Straipsnyje analizuojama procesinės prievartos priemonės laikino sulaikymo samprata, atsiradimas, tikslai ir paskirtis. Straipsnyje taip pat nagrinėjami konstituciniai ir tarptautiniai laisvės suvaržymo pagrindai. Straipsnyje aptariama procesinės prievartos priemonės laikino sulaikymo reglamentacija iki 2022 m. rugsėjo 30 d., atskleidžiamos priežastys, paskatinusios įstatymų leidėją iš naujo įvertinti ir koreguoti laikino sulaikymo reglamentavimą, taip pat analizuojamas esamas reguliavimas, įsigaliojęs nuo 2022 m. spalio 1 dienos. Vienas pagrindinių laikino sulaikymo teisinio reguliavimo pakeitimo tikslų – sustiprinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į laisvę ir saugumą apsaugą, ypač tais atvejais, kai asmuo sulaikomas ne iš karto po nusikalstamos veikos padarymo ar jos darymo metu, bet praėjus tam tikram laikui. Šiame kontekste buvo vertinama nauja laikiną sulaikymą reglamentuojanti tvarka, identifikuojamos galimos praktinio taikymo problemos, pateikiami diskusiniai klausimai.
146 154 Baudžiamojo proceso išlaidos ir jų išieškojimo galimybėsItem type:Publication, [Expenses of Criminal Proceedings and Possibilities of its Recovery]research article[2021][S4][S001][10]; Lietuvos teisė 2021: esminiai pokyčiai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021., p. 81-90Straipsnyje aptariama valstybės galimybė išieškoti iš nuteistojo patirtas baudžiamojo proceso išlaidas. Valstybės teisė ir galimybė išieškoti iš nuteistojo patirtas baudžiamojo proceso išlaidas nagrinėjama 2021 m. vasario 10 d. padarytų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo pakeitimų ir Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso normų kontekste. Vienas iš generalinio prokuroro rekomendacijos pakeitimo siekiamų tikslų – sklandus proceso išlaidų, kurias patyrė valstybė, kviesdama dalyvauti baudžiamajame procese privatų ekspertą ar specialistą, kompensavimas.
110 47 Baudžiamojo proceso tarptautiškumas : patirtis ir iššūkiai : mokslo studijaItem type:Publication, [Internationalisation of criminal procedure: experience and challenges]book[2013][K1b][S001][433]; ; ;Vozbutaitė, Karolina; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo probleminius aspektus nacionalinėje baudžiamojoje teisėje. Iškeliama tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, kaip nusikalstamumo be sienų, ir globalinės problemos idėja. Analizuojamos turto konfiskavimo galimybės, atkreipiamas skaitytojo dėmesys į išplėstinę turto konfiskaciją, vertinamos nepagrįsto praturtėjimo, kaip radikalios, o kartu ir veiksmingos priemonės, įtvirtinimo baudžiamuosiuose įstatymuose aktualijos, taip pat ir kiti svarbūs baudžiamosios justicijos klausimai. Kartu aptariami ir tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose instituciniai klausimai. Konstatuojama, kad šiuolaikiniame pasaulyje tarptautinis teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose yra neišvengiamas. Atskiros valstybės ir Europos Sąjunga kuria ir tobulina vis naujas teisinio bendradarbiavimo priemones, taiko naujus bendradarbiavimo principus, plečia centrinių ES institucijų įgalinimus bendradarbiavimo procese. Dalies naujų priemonių (pvz., Europos arešto orderis) taikymas praktikoje įrodė jų veiksmingumą, tai leidžia manyti, jog ir to paties abipusio pripažinimo principo taikymu pagrįstos kuriamos naujos priemonės (Europos tyrimo orderis) duos apčiuopiamų rezultatų. [...]
165 127 Problematic aspects of causality of insurance criminalityItem type:Publication, [Draudiminio nusikalstamumo determinacijos probleminiai aspektai]research article[2012][S4][S001][13]; Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(3)., p. 1199-1211Regardless of all efforts to curb criminality, the latter phenomenon remains quite threatening and vital, showing no signs of vanishing. However, the desire to control the spread of criminality requires assessment of not only the extent and trends of the latter, but also the sources feeding this phenomenon. The determining factors of criminality are an aggregate of various social and socially significant events, processes or facts having caused and conditioned criminality.1 Despite the major part of crimes are determined by the same common factors—unemployment, low education, dipsomania, drug-addiction, etc.—there is also a complex of contributing factors, characteristic to each type of crimes and/or field of human activity. By being undiscovered, these contributors prevent the development of efficient preventative measures. This article is dedicated to the discussion of the main factors influencing insurance criminality.
20 9 Aspiration of the Criminal procedure – the truthItem type:Publication, [Baudžiamojo proceso siekis – tiesa]research article[2011][S4][S001][16]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(2)., p. 739-754The article investigates the problem of the truth as the purpose of the criminal procedure, the problem of its cognition. Individuals carrying out criminal procedure activities (including the court) are servants of the procedural form and, at the same time, its hostages, therefore they are unable to approach the objective, absolute truth and should be content with the formal (legal) truth. This position falls under criticism. Attempts to artificial segmentation of the truth to its separate categories or forms are nothing, but justification of the procedural erosion of a certain form. The article offers the opinion that the classical criminal procedure shall establish absolute, not formal (legal) truth. The truth is not only an aspiration of the criminal procedure, but, at the same time, a derivative, regulatory principle, the idea that works only in classical criminal procedure. This principle does not work in quasi-processes, i. e. in those criminal procedure forms that are organically separated from the classical procedure form.
25 10 The legal fiction in criminal proceedings – is it historical anachronism or objectively conditional necessity ?Item type:Publication, [Teisinė fikcija baudžiamajame procese – istorinis anachronizmas ar objektyviai suponuota būtinybė ?]research article[2011][S4][S001][14]Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 18(2)., p. 725-738Quite often, for one or the other purpose, the fact (or phenomenon) that does not exist is presented to the society or individuals as the real, really existing although it (the fact or phenomenon) simply does not exist in the real life. And often the term “fiction” is used to describe such phenomena. Although fiction is considered an inseparable companion of a social life, the question arises what the actual (true) fiction is and whether the use of it in criminal proceeding does not mean an intentional law maker’s (or the person’s applying the law) fraud, deceit directed towards the addressee of the applicable law. Fiction and its impact on criminal proceedings is analyzed in this article. Features, characterizing fiction are discussed here as well.
33 23 Baudžiamasis procesas: nuo teorijos iki įrodinėjimo : (prof. dr. Eugenijaus Palskio atminimui) : mokslo studijaItem type:Publication, book[2011][K1b][S001][458]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011Šioje mokslo studijoje nagrinėjamas vieno iš baudžiamojo proceso institutų – įrodymų teisės teorinis pagrindimas, įrodymai ir įrodinėjimas teisinėje praktikoje. Studija skirta prof. dr. Eugenijui Palskiui atminti, mat šio profesoriaus mokslinės veiklos palikimu galima įvardyti ne vieną dešimtį įvairių mokslo publikacijų, pranešimų, vadovėlių ar tezių įrodymų ir įrodinėjimo proceso baudžiamajame procese tema. Tai kūrinys, kuriame pasitelkiant įvairius tyrimo metodus nagrinėjami įrodymų teisės klausimai: pradedant nuo bendrųjų įrodymų teisės metodologinių pagrindų bei įžvalgų ir baigiant konkrečiais baudžiamojo proceso teisės klausimais, tiesiogiai susijusiais su įrodymų sampratos ar įrodinėjimo proceso aspektais. Šios studijos autoriai nagrinėja įvairias su įrodymų teise susijusias kategorijas, tokias kaip įrodymų samprata ir įrodinėjimas teisinės idėjos, teisės normų bei teisinių santykių plotmėmis. Studija skirta baudžiamosios justicijos mokslininkams, praktikuojantiems teisininkams, taip pat teisės studentams, ypač tiems, kurie pasirinko studijuoti baudžiamosios justicijos dalykus.
444 435 - research article[2010][S4][S001][16]
; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 2(120)., p. 257-272The present paper deals with an investigation of the conception and development of the idea (principle) of proportionality, the variety of concepts and the procedure for the verification of the principle of proportionality. The genesis of the conception of coercive measures is studied by reviewing the process of the formation of the current principle of proportionality manifested in the historical sources of the law of Prussia, Germany, and the evolution of the principles consolidated in them. The principle of proportionality consolidated in the case-law of the European Court of Justice and of the European Court of Human Rights is analyzed as well.The present paper deals with an investigation of the conception and development of the idea (principle) of proportionality, the variety of concepts and the procedure for the verification of the principle of proportionality. The genesis of the conception of coercive measures is studied by reviewing the process of the formation of the current principle of proportionality manifested in the historical sources of the law of Prussia, Germany, and the evolution of the principles consolidated in them. The principle of proportionality consolidated in the case-law of the European Court of Justice and of the European Court of Human Rights is analyzed as well.
35 39 Žvalgybinė veikla ir žvalgybinės informacijos panaudojimas tiriant nusikalstamas veikas: de lege lata - de lege ferendaItem type:Publication, [Intelligence activity and the usage of intelligence-related information for the investigation of criminal acts: de lege lata - de lege ferenda]research article[2009][S4][S001][16]Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 4(4)., p. 279-294Straipsnyje nagrinėjamos įslaptintos žvalgybinės informacijos panaudojimo tendencijos bei perspektyvos. Nauji visuomenės, valstybių saugumo iššūkiai lemia poreikį ne tik keisti žvalgybos institucijų požiūrį į jų valdomą informaciją, bet ir ieškoti būdų, kaip veiksmingai išnaudoti šių institucijų surinktą žvalgybinio pobūdžio informaciją kovojant tiek su išorės, tiek su vidaus grėsmėmis. Dar nuo Votergeito skandalo laikų pastebimas žvalgybos institucijų nenoras, pridengtas „būtina žinoti“ principu, dalytis savo sukaupta žvalgybine informacija ne tik su kitų žvalgybų institucijomis, bet ir su jų veiklą turinčiomis kontroliuoti ar kontroliuojančiomis institucijomis, nėra kliūtis, kurios laikui bėgant nebūtų galima įveikti. Kur kas sudėtingiau yra ne žvalgybos institucijas įtikinti, o esant būtinumui priversti dalytis žvalgybine informacija, bet sulaužyti per dešimtmečius susiformavusius stereotipus, įveikti baimes, jog žvalgybinė informacija, o tuo labiau įslaptinta, kuri buvo surinkta ne baudžiamojo persekiojimo tikslais, pavieniais, išimtiniais atvejais gali būti naudojama baudžiamajame procese.
36 12 Nusikalstamų veikų draudimo srityje kriminologinės sampratos problemaItem type:Publication, [The problem of criminological conception of insurance crime]research article[2006][S4][S001][6]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006, Nr. 6(84)., p. 48-53Straipsnyje nagrinėjama nusikalstamų veikų draudimo srityje sampratos problematika. Siekiant atskleisti šios sampratos turinį, detaliai analizuojami nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų „veikimo“ srities, t.y. draudimo, požymiai, pateikiama draudimo prigimties koncepcijų, draudimo sąvokų apžvalga, formuluojamas draudimo apibrėžimas. Autoriai atskleidžia tik rizikinio pobūdžio komercinio draudimo sampratą, nenagrinėja valstybinio socialinio bei privalomojo sveikatos draudimo santykių, kadangi toks pasirinkimas yra priimtinesnis kriminologiniu požiūriu. Priešingu atvėju draudimo samprata taptų pernelyg abstrakti, ir todėl aptariamų nusikalstamų veikų priežastingumo bei prevencijos krypčių formavimo tyrimų rezultatai būtų mažiau efektyvūs ir naudingi. Darbe pateikiama nusikaltimų draudimo srityje sampratų apžvalga ir konstatuojama, kad nei viena iš jų išsamiai neatskleidžia nusikalstamų veikų šioje srityje viseto, o tai trukdo atlikti šios problemos kriminologinę analizę. Šiuo tikslu straipsnyje apibrėžiama kriminologinė nusikalstamų veikų draudimo srityje sąvoka ir pagrindžiamas jos tikslingumas.
16 10