Raipa, Alvydas

Viešojo sektoriaus pokyčių valdymas šiandien yra itin svarbi naujojo viešojo valdymo struktūrų veiklos dalis, todėl inovatyvių valdymo pokyčių realizavimo užtikrinimui reikalingas kompleksinis viešasis valdymas, suprantamas kaip įvairių formų ir praktikos veiksnys, būtinas sėkmingam pokyčių įgyvendinimui. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų lūkesčiai ir iššūkiai įgyvendinant pokyčius ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose patvirtina pokyčių valdymo įgyvendinimo priemonių poreikį. Pokyčių valdymo procesai, trikdžiai ir jų valdymo priemonės nepakankamai analizuojami, pasigendama pokyčių valdymo proceso tyrimų skirtinguose pokyčių įgyvendinimo etapuose. Disertacinis darbas skirtas išsiaiškinti, koks pokyčių valdymo procesas tinka Lietuvos ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Atlikta pokyčių valdymo modelių lyginamoji analizė leido identifikuoti skirtingus pokyčių valdymo proceso etapus ir suformuoti optimalų pokyčių valdymo modelį Lietuvos ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Parengtas metodologinis instrumentas pokyčių valdymui ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose sudaro prielaidas išankstiniam dimensijų ir pritaikomumo galimybių vertinimui modeliuojant pokyčius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos institucijose, tobulinant, efektyvinant ir įgyvendinant pokyčių valdymo procesus.

Disertacijoje analizuojamas viešojo sektoriaus inovacijų proceso trikdžių valdymas Lietuvos savivaldybių administracijose. XXI a. globalūs procesai lemia socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius, reikalaujančius inovatyvių viešojo sektoriaus sprendimų ir inovacijų procesų įgyvendinimo. Viešojo sektoriaus inovacijų procesus dažnai iškreipia ar stabdo trikdžiai, atsirandantys organizacijos vidaus, politinėje, teisinėje ar su išorės bendradarbiavimu susijusioje aplinkoje. Organizacijų gebėjimai identifikuoti inovacijų proceso trikdžius, parengti ir taikyti tinkamas jų valdymo priemones, lemia inovacijų proceso kokybę bei efektyvumą, todėl trikdžių valdymas įvardijamas kaip viena iš esminių sėkmingo inovacijų proceso sąlygų. Viešojo sektoriaus inovacijų proceso trikdžių valdymo problema reikalauja specialaus, kompleksinio pobūdžio tyrimo, todėl jos sprendimui skiriamas disertacinis darbas. Disertacijoje analizuojamos teorinės viešojo sektoriaus inovacijų proceso trikdžių valdymo nuostatos bei atliekamas inovacijų proceso trikdžių valdymo Lietuvos savivaldybių administracijose tyrimas. Teorinio ir empirinio tyrimo pagrindu parengta inovacijų proceso trikdžių valdymo koncepcija, leidžia identifikuoti inovacijų proceso trikdžius, įvertinti Lietuvos savivaldybių administracijose vyraujančias inovacijų proceso aplinkos sąlygas, numatyti tinkamas trikdžių valdymo priemones ir veiksmus.

Tyrimo esmė: magistro baigiamojo darbo praktinėje dalyje analizuojamas socialinės globos politikos įgyvendinimas VŠĮ Antavilių pensionate. Darbo tikslas – atlikti teorinę ir empirinę analizę socialinės globos politikos įgyvendinime, remiantis VŠĮ Antavilių pensionato atveju. Tyrimo rezultatai: pensionato darbuotojai darbe dažniausiai vadovaujasi tokiomis vertybėmis kaip: pagarba žmogui, kantrumas, supratimas, sąžiningumas, konfidencialumas, savarankiškumas, draugiškumas, pasitikėjimas ir teisingumas; Reikalingiausiomis žiniomis jų darbe įvardytinos psichologijos, konsultavimo, socialinio administravimo, socialinės teisės, socialinio darbo bendruomenėje ir socialinio darbo metodų žinios, pensionato darbuotojams labiausiai stinga krizių intervencijos, psichologijos, socialinės politikos ir finansų valdymo bei socialinio darbo teorijos ir tyrimų žinių; Sprendimų priėmimas pensionate dažniausiai vyksta juos priimant kartu su pensionato gyventojais, o socialiniai darbuotojai dažniausiai geba padėti pensionato gyventojams atstovauti save ir tinkamai orientuotis, išreiškiant savo interesus; Dažniausiomis pensionato gyventojų problemomis įvardijama prasta fizinė sveikata ir psichologinė būsena, patiriamas vienišumo jausmas, savarankiškumo stoka, pasyvumas, šeimos nebuvimas ir (arba) artimųjų atstūmimas, nepasitikėjimas savimi bei socialinių įgūdžių ir užimtumo trūkumas, todėl jiems svarbiausios yra pensionate teikiamos socialinės, medicininės priežiūros, psichologinės pagalbos bei užimtumo teikimo paslaugos; Efektyvesniam pensionato darbuotojų bendradarbiavimui trukdo per didelis darbo krūvis, informacijos stoka bei administracijos palaikymo stygius. Nors socialinės globos paslaugų teikimo kokybė pensionate paskutiniųjų metų bėgyje itin ženkliai pagerėjo, tačiau pensionate dar reikėtų realizuoti kai kurias materialines infrastruktūras, padėsiančias ateityje pagerinti socialinės globos paslaugų teikimo kokybę pensionato gyventojų atžvilgiu. Pagrindiniais darbais įvardijami patalpų plėtros ir jų remonto darbai, naujesnės ir modernesnės įrangos įsigijimas bei turimo pensionato inventoriaus atnaujinimas

The dissertation aimed to explore the concept of UBC governance and on the basis of theoretical and empirical research results develop a conceptual normative UBC governance model. Research methodology was based on the phenomenological and heuristic inquiry strategy and integration of action research and fieldwork research elements.The dissertation included the analysis of the theoretical framework of UBC governance, exploration of the best practices of UBC governance in foreign countries, examination of the case of UBC governance in Lithuania, and development of the conceptual normative model. It was concluded that the theoretical framework for UBC governance can be examined with regard to the evolution of New Public Management and New Public Governance doctrines, the shift from Conventional or Mode 1 to Corporative or Mode 2 approach, the knowledge creation models of the Triple Helix, the Quadruple Helix and the Quintuple Helix, network, knowledge and innovation management.University and business divide in Lithuania is caused by weak UBC traditions, lack of strategic management, lack of leadership and consolidating institution, and low level of cooperative and entrepreneurial culture.

Baigiamajame magistro darbe išanalizuotas SVV reguliavimas Klaipėdos miesto savivaldybės atveju. Darbe keltas probleminis klausimas – ar šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje pakankamai reguliuojamas SVV finansavimas, su kokiomis problemomis susiduria smulkieji ir vidutiniai verslininkai, siekdami mokestinių lengvatų? Darbo tikslas: išanalizuoti SVV reguliavimą Klaipėdos miesto savivaldybės atveju. Tyrimo objektas: SVV reguliavimas Klaipėdos miesto savivaldybėje. Pirmoje darbo dalyje analizuojami SVV reguliavimo teoriniai aspektai, apibūdinama valstybės mokesčių politika SVV atžvilgiu. Antroje darbo dalyke analizuojami smulkaus ir vidutinio verslo reguliavimo ypatumai Lietuvoje. Trečioje darbo dalyje pateika esamos SVV reguliavimo situacijos Klaipėdos miesto savivaldybėje analizė. Taip pat ištirtas smulkių ir vidutinių verslininkų požiūris į SVV reguliavimą ir numatytos šio reguliavimo sąlygų gerinimo galimybės. Nustatyta, kad Klaipėdos m. savivaldybė palanki SVV plėtrai, dauguma tyrime dalyvavusių įmonių jau pasinaudojo įvairia valstybės parama, gavo finansinę paramą, lengvatas ar viešąsias paslaugas. Tačiau verslininkai pripažįsta, kad esama verslo reguliavimo problemų, kurios riboja SVV plėtros galimybes. Nors gyvename informacinių technologijų visuomenėje, kai informacija gali būti pasiekiama bet kada ir bet kur, investuojama į valstybinių įstaigų aptarnavimo gerinimą, smulkūs ir vidutiniai verslininkai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, jiems trūksta geranoriško valdžios institucijų bendradarbiavimo, informacijos, keliami pernelyg griežti reikalavimai.