Misiūnė, Ieva

This work examines the phenomenon of self-regulation as a new form of governance in Lithuania. The study is based on one of the most prominent examples of self-regulation in environment protection which is non-governmental certification. This study is designed to answer the question – why companies decide to self-regulate and to adopt voluntary environmental standards and what is their effect. Knowledge of the factors which encourage adoption as well as understanding the effect these schemes have, help to comprehend better the capacity and prospects of this self-regulatory instrument. Theoretical framework of this study is based on four organizational theories and the analytical model, which allows to investigate the effects of certification, was adapted to this research. The empirical study revealed that self-regulation through environmental non-governmental certification is a new phenomenon in Lithuania. Standards’ adoption pattern was mostly influenced by the external pressures from the stakeholders and the company’s wish to inform the outsiders about their environmental commitments. The study also revealed that certification may have not only direct impact, but broader effects as well – both positive and negative unintended consequences. Unintended side effects and the effectiveness of certification are important areas for future research in self-regulation and private environmental governance research.

Rengiantis ūkinei veiklai dažnai tenka vykdyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Mūsų šalyje PAV sritis yra nauja ir reikalaujanti analizės jos funkcionavimui pagerinti. Poveikio aplinkai vertinimą užbaigia ataskaita, kurios pagalba atsakinga institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumo pasirinktoje teritorijoje. Tad labai svarbu, jog ataskaita būtų parengta kokybiškai ir atspindėtų tikrąją situaciją. Darbo tyrimo objektas – poveikio aplinkai vertinimo procedūros studija – ataskaita. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti minėtą procedūrą reglamentuojančių teisinių aktų efektyvumą. Tikslui pasiekti buvo keliami penki uždaviniai: išanalizuoti atitinkamą kiekį parengtų ir suderintų ataskaitų; ataskaitų vertinimo atmintinės pagalba atskleisti pagrindines poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo ypatybes, jų atsiradimo priežastis; teikti rekomendacijas, proceso sklandumui ir kokybei pagerinti ir kt. Atlikus analizę buvo gautos išvados bei pateikti keli pasiūlymai proceso sklandumui pagerinti. Pagrindinės išvados yra: ­1. ataskaitų rengimo nuostatai yra veiksmingi, o jų priedas naudingas, rengiant ataskaitas; ­2. ataskaitų vertinimo atmintinė yra tinkama ir patikima priemonė patikrinti ataskaitų parengimo kokybę; ­3. moksliškai pagrįsti metodai naudojami tik tiriant poveikį bei užterštumo prognozę orui ir triukšmui, taigi net pusė visų parengtų ataskaitų yra žemo mokslinio pagrįstumo lygio, o tokį poveikį įvertinti yra labai sunku ir reikia būti itin aukštos kvalifikacijos specialistu; ­4. devyniais atvejais iš dešimties PAV ataskaitos supažindinime su visuomenė nepasirodė nei vienas jos atstovas. Atsižvelgiant į išvadas autorė teikia tokius pasiūlymus: kadangi atmintinės užpildymas puikiai parodo ataskaitos trūkumus, tad ši priemonė galėtų būti naudojama dokumentų rengėjo ir jo užpildyta pridedama prie ataskaitos. Atsižvelgiant į išvadą dėl ataskaitų žemo mokslinio pagrįstumo lygio, autorės nuomone, verta grįžti prie svarstymų dėl PAV dokumentų rengėjų licencijavimo.