Jakutytė-Sungailienė, Asta
Intellectual Capital - new Object Regulated by Property Law?Item type:Publication, [Intelektinis kapitalas - naujas nuosavybės teisės objektas?]research article[2009][S4][S001][17]Jurisprudencija: mokslo darbai = Jurisprudence : Research Papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 3(117)., p. 339-355The article attempts to present a thorough analysis of intelectual property, as main property of a modern company, from the perspective of private law. The article anlyzes the essence of the intangible resources that form the intellectual capital and discusses whether the modern institutes of law allow the universal protection of companies‘ intellectual capital. The first part of the article analizes the conception of intangible resources and provides their qlassification. The second part of the article discusses the understanding of intellectual capital and importance thereof to modern companies. In the third part of the article, the possibility to financially account all intellectual property of a company is analyzed. The forth and fifth parts of the article reveal the possibilities of legal protection of intellectual capital. The law on intelectual property is not sufficient to protect all intelectual capital because it protects only that part of intangibles, which become the onjects of the intelectual property.
26 20 Turto samprata Lietuvos civilinėje teisėjeItem type:Publication, [The concept of asset in Lithuanian law]research article[2009][S4][S001][15]Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 3(3)., p. 213-227Straipsnyje analizuojama termino „turtas“ teisinis turinys, stengiamasi atskleisti, kokie turto vienetai laikytini turtu teisine prasme, nagrinėjama turto sampratos genezė ir vystymasis. Lengviausiai suprantamas ir paprasčiausiai apibūdinamas turto vienetas yra daiktas, todėl straipsnyje skiriama daug dėmesio daiktui, kaip civilinių teisių objektui. Tačiau, be daikto vietos turto sampratoje, straipsnyje nagrinėjami ir kiti turto vienetai, kurie atsirado vėliau, t. y. pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, intelektinis kapitalas. Analizuojant Lietuvos teisės aktuose įtvirtintas turto apibrėžtis prieinama prie išvados, kad įstatymų leidėjas nepateikia abstrakčios turto sampratos, kurioje būtų apibendrintais požymiais apibūdintas turtas. Diskutuojant apie turto sampratą straipsnyje aptariamas sąvokų „turtas“, „nuosavybė“ ir „nuosavybės teisių objektai“ ryšys, nes šios sąvokos dažnai teisinėje literatūroje bei teisės aktuose vartojamos kaip sinonimai, nesigilinant į jų turinį. Dėl sudėtingėjančių ekonominių santykių teisėje atsiranda ne tik nauji nematerialūs nuosavybės teisės objektai, bet ir jau esami objektai, susieti funkcinės paskirties, tampa turtiniais kompleksais. Straipsnyje daroma išvada, kad siauroji turto samprata, turtu laikant tik materialaus pasaulio objektus, neatitinka šiuolaikinės civilinės teisės poreikių ir tendencijų, todėl šiuo metu teisėje įsivyrauja turto samprata plačiąja prasme. Taip pat atkreipiamas dėmesys į žinių ekonomikos nulemtus turto sampratos pokyčius, kai visi nematerialūs gėriai (žinios, gebėjimai, informacija, žmogiškieji ištekliai), kuriantys pridėtinę vertę, yra laikomi turtu.
89 73 Daikto sulaikymo teisėItem type:Publication, research article[2007][S5][S001][6]Justitia : teisės mokslo ir praktikos žurnalas. Vilnius : Justitia, 2007, Nr.3., p. 20-25Civilinė teisė Daikto sulaikymo teisė Asta Jakutytė-Sungailienė Advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ advokato padėjėja Kiekviena subjektinė teisė turi socialinę vertę tiek, kiek ją galima įgyvendinti, t. y. pasinaudoti subjektinės teisės galimybėmis tenkinti šios teisės subjekto materialinius ir dvasinius poreikius. Subjektinės teisės, kurios negarantuoja gynybos priemonės, įgyvendinimas visiškai priklausytų nuo kitų asmenų valios ir būtų sunkiai realiai pasiekiamas. Būtent dėl to būtina garantuoti civilinių subjektinių teisių gynybą. Suteikdama galimybę bendruomenės nariams įgyti tam tikras civilines teises ir susikurti tam tikras pareigas valstybė turi apibrėžti ne tik civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo principus, bet ir numatyti, kaip civilinio teisinio santykio subjektai galėtų apginti savo pažeistas civilines teises. Pažeistų teisių gynybos būdai priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio ir pažeidimo padarinių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos suteikia teisės subjektui galimybę teisių ir interesų pažeidėjo atžvilgiu taikyti įvairius civilinių teisių gynimo būdus siekiant atkurti teisinę padėtį, buvusią iki teisių ir interesų pažeidimo. CK Šeštosios knygos ketvirtajame skyriuje įtvirtinti specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai – Pauliano ieškinys (CK 6.66 str.), netiesioginis ieškinys (CK 6.68 str.) ir sulaikymo teisė (CK 6.69 str.), kurie yra papildoma priemonė kreditoriui ginti savo teises, bei pasižymi tam tikra specifika. Daikto sulaikymo teisė laikoma vienintele teisėta savigynos, kuri visais atvejais varžo kitų asmenų teises, priemone. Todėl būtina teisingai taikyti ir įgyvendinti šį institutą norint užtikrinti civilinių teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą.
134 Netiesioginis ieškinys – specialus kreditoriaus interesų gynimo būdasItem type:Publication, research article[2006][S5][S001][9]Justitia : teisės mokslo ir praktikos žurnalas. Vilnius : Justitia, 2006, Nr.2 (60)., p. 50-58Įsigaliojus 2000 m. CK, greta universaliųjų civilinių gynybos būdų įtvirtintos ir papildomos pažeistų subjektinių teisių bei teisės saugomų interesų gynimo priemonės, t. y. specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai, kurie yra papildoma priemonė kreditoriui apginti savo pažeistas teises. Iki šiol lietuviškojoje teisės literatūroje specialūs kreditoriaus interesų gynimo būdai, kaip vientisas institutas, išsamiai ir sistemiškai analizuotas labai menkai, o ypač netiesioginis ieškinys detaliau nenagrinėtas nei teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje. Šio straipsnio tikslas – taikant teorinius mokslinio tyrimo metodus: sisteminės analizės, lyginimo, apibendrinimo, išsamiau pažvelgti į netiesioginio ieškinio institutą, atskleisti jo esmę, tikslą, taikymo sąlygas ir problemas.
90