Kuzmickaitė, Daiva Kristina

Straipsnyje analizuojama migracijos tyrimų raida Lietuvoje, rekonstruojant Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto (VDU LII) formuotą intelektualinę trajektoriją ir jos santykį su platesne posovietinės mokslo politikos dinamika. Migracija čia traktuojama ne tik kaip demografinis ar socialinės politikos reiškinys, bet ir kaip kultūrinė bei moralinė patirtis, reikalaujanti refleksyvios sociologinės vaizduotės. Teorinė prieiga remiasi Vytauto Kavolio kultūrinės refleksijos ir moralinės atsakomybės nuostata bei Charleso Wrighto Millso sociologinės vaizduotės koncepcija, papildyta intelektualinės sociologijos perspektyva. Straipsnyje teigiama, kad ankstyvieji diasporos ir išeivijos tyrimai pasižymėjo holistiniu, vertybiškai angažuotu požiūriu, o vėlesnė migracijos tyrimų institucionalizacija lydima entropijos – normatyvinės ir refleksyvios gelmės silpnėjimo, susijusio su kiekybinio vertinimo ir projektinės logikos įsigalėjimu. VDU Lietuvių išeivijos instituto atvejis pristatomas kaip alternatyvus – migracijos tyrimų, kultūriškai jautrios ir morališkai atsakingos prieigos – modelis. Straipsnyje kviečiama permąstyti mokslo atsakomybę visuomenei ir atkurti migracijos tyrimuose gilesnę refleksiją, siejančią struktūrinius procesus su žmogaus patirtimi, istorine atmintimi ir kultūrine savivoka.

This research explores the cultural resilience and transnational connections of Lithuanian Americans against a backdrop of shifting geopolitical landscapes. The nearly 600 thousand Lithuanian Americans living in the United States represent a notable demographic within the broader Lithuanian diaspora. Contrary to the assimilation narrative often associated with the United States “melting pot”, Lithuanian Americans have maintained a distinct and resilient cultural identity despite the fact that the significant majority (94%) were born in the United States. The authors sought to explore individual and collective perspectives of Lithuanian Americans on the topics of dual national identity, family history, traditional practices, and geopolitical events. Recognizing the potential diversity of experiences shaped through multiple waves of emigration over time, the researchers recruited fifteen Lithuanian Americans across different emigration waves and age groups with strong family ties to the Midwest United States region and conducted semi-structured interviews in 2022–2023. The authors compare and contrast the perspectives of research participants across emigration waves and generational distance. Ultimately, they present a nuanced view into how a group of Lithuanian Americans cultivated and expressed their distinctive cultural identity, pride, and connection with Lithuania despite the passage of time. As researchers continue to explore the evolving mosaic of the modern Lithuanian diaspora, this study may contribute valuable insights into the multifaceted nature of cultural preservation and adaptation within diasporic communities.