Milienė, Daiva

Šiuo baigiamuoju darbu siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio normos taikymo praktikoje problemas. Darbe analizuojami šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, teismų praktika bei visa kovos su neteisėtomis pajamomis sistema, apimanti mokestines, civilines ir baudžiamajame kodekse įtvirtintas priemones, ypač akcentuojant įrodinėjimo sudėtingumą, neaiškią priemonių tarpusavio sąveiką ir ultima ratio principo įgyvendinimo problemas. Tyrimo metu nustatyta, kad dabartinis neteisėto praturtėjimo reguliavimas taikomas pernelyg plačiai. Nenustačius specialaus subjekto ir nepakėlus teisėtoms pajamoms neproporcingo turto ribos, kyla rizika pažeisti ultima ratio principą. Normos dispozicijoje neįtvirtinus „įgijimo“ fakto, sudaromos prielaidos neproporcingai ilgiems tiriamiesiems laikotarpiams ir išbalansuojamas visų kovos su neteisėtomis pajamomis priemonių taikymas. Atlikta teismų praktikos analizė atskleidė keturias pagrindines įrodinėjimo problemas: 1) nepakankamas asmens turėto ir turimo turto identifikavimas; 2) ūkinės finansinės veiklos tyrimų metodiniai trūkumai; 3) tinkamai neapibrėžta turto vertinimo metodika; 4) įtariamųjų ir kaltinamųjų pateiktų duomenų nuneigimo sunkumai. Darbo pabaigoje pateikiamas BK 189¹ straipsnio tobulinimo pasiūlymas, kuriuo siekiama subalansuoti priemonių sistemą ir užtikrinti proporcingumo bei ultima ratio principų įgyvendinimą.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama inovacijų integracijos įtaka finansinių nusikaltimų tyrimui. Pateikiami ikiteisminių tyrimų, dėl finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų, duomenų analizės metu gauti apibendrinimai bei išvados, kurių pagrindu nustatyta aktualiausia kratos atlikimo, turto tyrimo bei ūkinės finansinės veiklos tyrimo problematika. Pirmojoje darbo dalyje pateikiama finansinio nusikaltimo samprata bei kriminalistinė jo charakteristika. Antrojoje darbo dalyje pateikta aktualiausia praktinė ikiteisminių tyrimų, dėl finansinio pobūdžio nusikaltimų, analizė kratos atlikimo, objektų ir turto tyrimų kontekste. Trečiojoje darbo dalyje pateiktos tarptautinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo aktualijos Europos tyrimo orderių pateikimo bei vykdymo srityje, pateikti gerosios tarptautinės praktikos pavyzdžiai. Darbo pabaigoje pateiktos tiriamojo darbo išvados, kurios galėtų būti reikšmingos ruošiant metodines rekomendacijas dėl virtualiosios valiutos, internetinių mokėjimo platformų bei kitų inovatyvių technologijų specifikacijos, sudėties elementų, veikimo principų bei baudžiamojo proceso normų taikymo kontekste.