Jarašiūnas, Egidijus
Demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos tarpusavio sąsajos klausimai konstitucinėje jurisprudencijojeItem type:Publikacija, [Issues of the connection between democracy and protection of human rights in constitutional jurisprudence.]research article[2025][S4][S001][28]Jurisprudencija = Jurisprudence., 2025, p. 8-35Straipsnyje nagrinėjami demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos, kaip dviejų konstitucinių kategorijų, tarpusavio sąsajos aiškinimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje klausimai. Šis teismas yra pabrėžęs, kad žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimo ir jų apsaugos principas yra vienas iš Lietuvos Respublikos, kaip demokratinės teisinės valstybės, konstitucinių pagrindų, kad demokratinė konstitucinė sistema negali visavertiškai funkcionuoti be žmogaus teisių apsaugos, kad vienas svarbiausių demokratinės teisinės valstybės uždavinių – ginti ir saugoti šias teises ir laisves. Kartu galima daryti išvadą, kad veiksminga žmogaus teisių apsauga įmanoma tik demokratinėje teisinėje valstybėje. Demokratija ir žmogaus teisių apsauga yra glaudžiais vidiniais ir tarpusavio priklausomybės ryšiais susietos kategorijos. Šių principų sąsajos aiškinimo plėtojimas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne tik praturtina jų sampratą naujais aspektais, bet ir prisideda prie visos konstitucinės sistemos pusiausvyros užtikrinimo.
21 17 Valstybės suvereniteto kategorija tarpsisteminės sąveikos srityje: konstitucinio tapatumo alternatyva ar jo esminis elementas?Item type:Publikacija, [The category of state sovereignty within the scope of the interaction of legal systems: an alternative to constitutional identity or an essential element of it?]research article[2021][S5][S001][38]Konstitucija ir teisinė sistema. Liber Amicorum Vytautui Sinkevičiui : [recenzuotų mokslo straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. ISBN 9786094880162., p. 41-78Nors valstybės narės dalyvavimą Europos Sąjungoje pirmiausia grindžia savo konstitucijomis, tačiau kartu į europinės integracijos procesą galima žvelgti ir kaip į konstitucinį iššūkį. Iki „konstitucinio tapatumo“ kategorijos iškilimo konstitucinių teismų jurisprudencijoje dominavo „valstybės suvereniteto“ sąvoka kaip dalyvavimo Europos Sąjungoje matas, leidžiantis užtikrinti pusiausvyrą tarp nacionalinės ir Europos Sąjungos teisinių sistemų bei fiksuojantis konstitucines integracijos ribas. Kai kurie autoriai, rašantys apie „konstitucinio tapatumo“ kategorijos vartojimo aktualijas, ją traktuoja kaip modernesnę „suvereniteto“ alternatyvą tarpsisteminės sąveikos srityje. Tai kiek vienpusis požiūris, „valstybės suverenitetas“ suvoktinas kaip vienas pagrindinių „konstitucinio tapatumo“ elementų, o ne mažiau vykęs konstitucinio tapatumo pirmtakas ar pakaitalas. Tokį vertinimą patvirtina ir ne vienos Europos Sąjungos valstybės narės konstitucinės jurisprudencijos tarpsisteminės sąveikos klausimais pavyzdžiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išryškėję konstitucinio tapatumo kaip ypatingai saugomo nuo keitimo konstitucinių principų ir nuostatų, tarp kurių yra ir valstybės nepriklausomybė, koncepcijos kontūrai negalės nedaryti įtakos ir Lietuvos dalyvavimo europinėje integracijoje oficialiai konstitucinei doktrinai. Tai įprasmina dviejų konstitucinių kategorijų vartojimo nacionalinės ir Europos Sąjungos teisinių sistemų sąveikos srityje problemų nagrinėjimą.
36 37 Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo problemosItem type:Publikacija, [The problems of correction of the official constitutional doctrine]research article[2009][S4][S001][32]Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas, 2009, Nr.1(115)., p. 39-70Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje sukurta konstitucinių nuostatų reinterpretavimo, kai oficiali konstitucinė doktrina yra koreguojama, doktrina. Toks oficialios konstitucinės doktrinos koregavimas būdingas daugelio šalių konstitucinės kontrolės institucijų praktikai. Oficiali konstitucinė doktrina formuojama laipsniškai, nuolatos atskleidžiant naujus jos aspektus, ją papildant. Tam tikromis aplinkybėmis konstitucinės kontrolės institucijos koreguoja ankstesnį konstitucijos nuostatų aiškinimą, jį tikslina. Oficialios konstitucinės doktrinos korekcijos visais atvejais turi būti objektyviai būtinos, konstituciškai pagrindžiamos ir pateisinamos. Jų negali lemti atsitiktiniai veiksniai. Konstitucinis Teismas, siekdamas išvengti savivalės ir užtikrinti nuoseklią konstitucinės sistemos plėtotę, 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformulavo aiškius kriterijus, pagal kuriuos galima vertinti oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo būtinumą.
28 11 La Cour constitutionnelle de la République de Lituanie et la protection des fondements constitutionnels de l’institut des élections démocratiquesItem type:Publikacija, [Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir demokratinių rinkimų instituto konstitucinių pagrindų apsauga]research article[2007][S4][S001][8]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007, Nr. 4(94)., p. 7-14Dans l’état démocratique de droit la réglementation des élections est basée sur la constitution nationale dans laquelle les principes essentiels du droit électoral sont établis. Ces principes obligent le législateur qui prend les décisions sur les relations électorales. On analyse dans cet article la pratique de la Cour constitutionnelle de la République de Lituanie dans le domaine des relations électorales. La Cour constitutionnelle garantit la constitutionnalité dans le domaine des relations électorales par deux moyens: a) en faisant le contrōle de la constitutionnalité des lois et des autres rčglements électorales;b) en adoptant les avis si les lois électorales n’ont pas été violées pendant les élections parlementaires ou présidentielles. Dans les affaires examinées la Cour constitutionnelle a dévoilé la signification des fondements constitutionnels des élections démocratiques. La doctrine des principes constitutionnels de l’institut des élections démocratiques, formulée dans la jurisprudence de la Cour constitutionnelle lituanienne, est assez fragmentaire, seulement certains principes constitutionnels du droit électoral ont été révélés plus largement. On peut parler que la Cour constitutionnelle exerce le rōle du «législateur négatif» dans la réglementation électorale. En analysant les demandes de contrōler si les lois électorales n’ont pas été violées pendant les élections parlementaires (deux affaires ont été examinées), la Cour constitutionnelle s’est concentrée sur l’analyse et l’interprétation des circonstances sur lesquelles les décisions attaquées de la Commission électorale centrale ont été basées. L’activité de la Cour constitutionnelle dans le domaine de l’assurance de la constitutionnalité de la réglementation et de la pratique électorale est importante pour l’affermissement du cadre juridique du processus politique électoral.
14 16 Konstitucinio reguliavimo įvairovė : kolektyvinė monografijaItem type:Publikacija, [Diversity of constitutional regulation]book[2006][K1a][S001][448]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2006There is an obvious demand for acknowledgment of foreign countries constitutional systems. The monograph "The Modern Constitution: Studies on Constitutional Regulation in Foreign Countries" written by academics of the Constitutional Law Department of Mykolas Romeris University and published in 2005, has started the new field of research that is related to the experience of foreign countries. The constitutional regulations in certain countries were analyzed in the said book. The academies of Constitutional Law Department of Mykolas Romeris University propose to the reader the second book from the series -"The Diversity of Constitutional Regulation" - concerning constitutional regulation in foreign countries. This book may be regarded as continuation of the first book mentioned above. Both books are prepared regarding the same concept and have the same purpose - to emphasize the diversity of modern constitutional regulations. They have been written almost by the same team of authors. "The Diversity of Constitutional Regulation" reveals different aspects of modern constitutional regulation. Revised Constitutions are consequences of a long constitutional process in particular countries. They are different in their aim, content and form. Different constitutional experience is the best material for comparison. The titles of the chapter define the content of the issues researched.
67 53 Šiuolaikinė konstitucija : studijos apie užsienio šalių konstitucinį reguliavimą : kolektyvinė monografijaItem type:Publikacija, [The modern constitution: comparative studies on constitutional regulations in foreign countries]book[2005][K1a][S001][368]; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2005The title of the book – “The modern constitution: comparative studies on constitutional regulations in foreign countries” presupposes that it will be dedicated for the analysis of constitutions of various foreign countries […].
99 66