Musulaitė, Tairida

Daugelio Europos šalių švietimo sistemos susiduria su mokytojų trūkumo problema, ne išimtis ir Lietuvos švietimo sistema. Į pedagogų švietimo sistemoje trūkumą siūloma žvelgti kaip į kompleksinę problemą, susijusią ne tik su nepakankama švietimo sistemos regeneracija, bet ir su nepakankamomis pastangomis išlaikyti jau mokyklose dirbančius pedagogus. Atsižvelgiant į pedagogų trūkumo priežasčių kompleksiškumą, darbe pasirinkta kitaip žvelgti į pedagogų išlaikymo švietimo sistemoje problemą, ją analizuojant ne per pasitraukimo iš darbo ar profesijos priežasčių prizmę, bet per veiksnius, galinčius darbuotoją veikti apsaugančiai bei stiprinančiai. Darbe sutelkiamas dėmesys į pedagogų suvokiamą organizacinę paramą, įsitraukimą į darbą bei jų sąsajas su pedagogų ketinimu palikti mokyklą ar pedagogo profesiją. Tyrimo tikslas - nustatyti pedagogų suvokiamos organizacinės paramos, įsitraukimo į darbą sąsajas su ketinimu palikti mokyklą ar pedagogo profesiją. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pedagogų trūkumo ir išlaikymo problematiką Lietuvoje bei tarptautiniame kontekste. 2. Išanalizuoti suvokiamos organizacinės paramos sampratą bei jos reikšmę darbuotojų išlaikymui organizacijoje. 3. Išanalizuoti įsitraukimo į darbą sampratą bei jo reikšmę darbuotojų išlaikymui organizacijoje. 4. Ištirti pedagogų suvokiamą organizacinę paramą, įsitraukimą į darbą ir ketinimą palikti mokyklą ar pedagogo profesiją pagal sociodemografinius rodiklius (lytį, amžių, pedagoginio darbo stažą, turimą darbo krūvį bei vietovės tipą, kurioje mokykla įsikūrusi). 5. Nustatyti pedagogų suvokiamos organizacinės paramos, įsitraukimo į darbą sąsajas su ketinimu palikti mokyklą ar pedagogo profesiją. 6. Įvertinti, ar pedagogų įsitraukimas į darbą tarpininkauja ryšiui tarp suvokiamos organizacinės paramos bei ketinimo palikti mokyklą ir pedagogo profesiją. Tyrime dalyvavo 200 pedagogų, dirbančių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Didesnę respondentų dalį 86,5 proc. ( N = 173) sudarė moterys, tuo tarpu vyrų dalis buvo mažesnė - 11,5 proc. (N = 23). Nedidelė respondentų dalis, t. y., 2,0 proc. (N = 4) nenorėjo nurodyti savo lyties. Tyrimo anketa buvo sudaryta iš keturių dedamųjų dalių: sociodemografinių klausimų, trijų atvirų klausimų, suvokiamos organizacinės paramos skalės (SPOS-8) (Eisenberger ir kt., 1986), Utrechto įsitraukimo į darbą skalės (UWES- 9) (Schaufeli, Bakker, 2004; 2006) bei pedagogų ketinimo palikti mokyklą ir pedagogo profesiją skalės (McInerney ir kt., 2015). Pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė, kad pedagogų suvokiama organizacinė parama yra statistiškai reikšmingai neigiamai susijusi su abiem ketinimo palikti (profesiją ar mokyklą) rodikliais bei statistiškai reikšmingai teigiamai susijusi su įsitraukimu į darbą bei visomis jo dimensijomis. Pedagogai su aukštesniu suvokiamos paramos rodikliu nurodė esantys labiau įsitraukę į savo darbą bei mažiau ketinantys palikti pedagogo profesiją ar mokyklą. Tyrime įsitraukimas į darbą buvo statistiškai reikšmingai neigiamai susijęs su ketinimu palikti pedagogo profesiją ar mokyklą, t. y., labiau įsitraukę į darbą pedagogai buvo mažiau linkę nurodyti ketinantys palikti pedagogo profesiją ar mokyklą. Nustatytas reikšmingai teigiamas ryšys tarp ketinimo palikti mokyklą ir ketinimo palikti pedagogo profesiją – pedagogai dažniau ketinantys palikti mokyklą, nurodė dažniau ketinantys palikti ir pedagogo profesiją. Taip pat nustatyta, kad įsitraukimas į darbą tarpininkauja ryšiui tarp suvokiamos organizacinės paramos ir ketinimo palikti pedagogo profesiją ar mokyklą. Suvokiama organizacinė parama ne tik tiesiogiai susijusi su pedagogų ketinimu palikti mokyklą ar profesiją, bet ir didina pedagogų įsitraukimą į darbą, kuris savo ruožtu mažina pedagogų pasitraukimo iš mokyklos ar pedagogo profesijos ketinimą.

Tyrimo tikslas - nustatyti darbuotojų patiriamų patyčių darbe, psichologinio atsparumo ir įsitraukimo į darbą sąsajas. Tyrime dalyvavo 187 tyrimo dalyviai, dirbantys įvairaus tipo bei dydžio Lietuvos organizacijose. Didesnę tyrimo imtį 63 proc. sudarė moterys (N = 117), vyrai - sudarė 37proc. (N = 70). Amžiaus vidurkis 39 metai. Tyrimo atlikimui naudotos trys metodikos: patikslintas neigiamų poelgių klausimynas (NAQ -R) (angl. Negative Acts Questionnaire – Revised NAQ -R ) (Einarsen ir kt., 2009; Notelaers, Einarsen, 2012), psichologinio atsparumo skalė (RS-14) (angl. Resilience Scale RS -14) (Wagnild, 2016), Utrechto įsitraukimo į darbą klausimynas (angl. Utrecht Work Engagement Scale, UWES -9) (Schaufeli, Bakker, 2004; 2006). Papildomai tyrimo anketoje buvo pateikiami sociodemografiniai klausimai. Pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojų patiriamos patyčios darbo aplinkoje yra reikšmingai neigiamai susijusios su psichologiniu atsparumu ir darbuotojų įsitraukimu į darbą. Atlikta koreliacinė analizė parodė, kad darbuotojų psichologinis atsparumas turėjo reikšmingai teigiamas sąsajas su darbuotojų įsitraukimu į darbą. Atlikta mediacinė analizė parodė, jog ryšys tarp darbuotojų patiriamų patyčių darbe ir jų įsitraukimo į darbą, yra medijuojamas psichologinio atsparumo. Įtraukus mediatorių nustatyta, kad efekto dydis sumažėjo, t. y., psichologinis atsparumas šiek tiek sumažino neigiamą patiriamų patyčių darbo aplinkoje efektą darbuotojų įsitraukimui į darbą.