Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22066
Now showing1 - 5 of 5
  • Item type:ETD,
    Sutelktinio finansavimo reglamentavimas: interesų balansas
    [Crowdfunding regulation: balance of interests]
    doctoral thesis[2023][S001]

    Daktaro disertacijoje „Sutelktinio finansavimo reglamentavimas: interesų balansas“ analizuojamas sutelktinio finansavimo reglamentavimas Europos Sąjungos mastu. Šiame darbe atskleidžiama sutelktinio finansavimo veiklos esmė, jos santykis su kitomis panašiomis finansavimo formomis, kaip antai kreditavimas ar kapitalo rinkos. Atitinkamai nagrinėjama, kodėl buvo reikalingas specialus sutelktinio finansavimo reglamentavimas ir negalima buvo taikyti funkcinio ekvivalentiškumo principo ir šią veiklą reglamentuoti jau esamu kreditavimo ar kapitalo rinkų reglamentavimu. Atitinkamai atskleidžiama, kad Europos Sąjungoje nustatytas sutelktinio finansavimo reglamentavimas ne tik subalansuoja paslaugų teikėjų, projektų savininkų ir investuotojų interesus ir jų tarpusavio santykius, bet ir padaro tai taip, kad tai derėtų su esamu finansų ir kreditavimo rinkos reglamentavimu. Be to pagrindžiama, kad tiek investavimo ar paskolos pagrindais veikiančio sutelktinio finansavimo atvejais investuotojui taikoma apsauga yra perimta iš MIFID II taikomo tinkamumo vertinimo modelio, kuris taikomas sudėtingiausios ir rizikingiausios investavimo paslaugos portfelio valdymo atveju. Toks reglamentavimo pasirinkimas pateisinamas tuo, kad per sutelktinio finansavimo platformą platinamos investicijos yra rizikingesnės nei reguliuojamose rinkose ar indėliai kredito įstaigose, nes sutelktinio finansavimo atveju yra didelė tikimybė, kad projektas žlugs, be to egzistuoja antrinės rinkos ribotumas.

      124  83
  • Item type:ETD,
    Security Token Offering: Legal Issues
    [Vertybinio popieriaus požymių turinčių žetonų siūlymas: teisinės problemos]
    master thesis[2020][S001]
    Zatsarynnyi, Kostiantyn

    That master thesis is dedicated to the regulatory problems of the Security token offering. In particular, it concerns the problems of the legal qualification of security tokens under the EU law and the legal problems and uncertainties that might be faced, during the lifecycle of the tokens. The text of the work is divided into 3 parts. The first one is concentrated around the technologies that underlying STO, the nature of that phenomenon as such, and types of the tokens. The second one is of the qualification of the security tokens under the European and national legal instruments. In that, part the focus is moved on the analyzing the terminology and the concepts are triggers the application of the securities regulations under the EU law and the law of particular countries. The third is about the regulatory framework within the scope of which, the STOs are. It includes the analysis of the regulatory requirements that are applicable to the security tokens during their lifecycle, including, the infrastructure, related services, and the aspect of the offering.

      17  25
  • Item type:ETD,
    Cryptocurrencies: the need for legal regulation and possible models
    [Kriptovaliutos: teisinio reguliavimo poreikis ir galimi modeliai]
    master thesis[2018][S001]
    Pashko, Tetiana

    The main problem that is raised in this master thesis is the following one - is there a need to determine the legal status of the cryptocurrency at the legislative level? This research outlines main features of cryptocurrency and mechanism how it works, clarifies the notion of “cryptocurrency”, and shows its interrelation with a real economy. The author also discusses legal aspects of cryptocurrency, makes analysis whether this new technology fit to the existing legal framework by analyzing existing national and European Union legislation. Comparative analysis of official positions, warnings, draft laws regarding cryptocurrency of different states around the globe, including European Union Member States, was made in order to outline different approaches of these states to the cryptocurrency economy and their attitude to the regulation. In the final chapter, the author outlines the necessity in the defining of the legal status of the cryptocurrency in order to provide clarity to consumers, businesses and governments and demonstrates main reasons in support for such regulatory actions.

      17  13
  • Item type:ETD,
    Oficialus siūlymas dėl emitento vertybinių popierių: teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimas
    [Takeover bid for issuer’s securities: legal regulation and its implementation]
    doctoral thesis[2016][S001]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2016-12-02

    Direktyva 2004/25 nesukūrė ir neturėjo tikslo sukurti valstybėse narėse vienodo privalomo oficialaus siūlymo teisinio reguliavimo. Lietuvos savarankiška ir kūrybiška įstatymų leidyba, savo pačios sukurtais įstatymais bei metodais individualizuojanti, teoriškai ir praktiškai išplėtojanti ir pritaikanti Direktyvos 2004/25 teorinius principus taip, kad jie atitiktų jos nacionalinę specifiką ir teisines tradicijas, buvo tas pagrindinis kelias, kuriuo privalėjo eiti privalomo oficialaus siūlymo instituto tobulinimo ir jo praktinio taikymo modernizavimas šalyje ir drauge jo harmonizavimas bendru Europos Sąjungos lygmeniu. To nepadarius oficialaus siūlymo instituto teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimas Lietuvoje vis dar susiduria su keturiomis svarbiausiomis kliūtimis: 1.Lietuvoje esantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus, o oficialaus siūlymo taikymo sritis kelia abejonių. 2.Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus klostosi išskirtinė situacija, kuomet oficialus siūlymas praktiškai turi būti teikiamas be išlygų, t. y. didesniu mastu nei yra nusistačiusi absoliuti dauguma kitų valstybių narių.3.Nepakankamas teisės normų detalumas ir neefektyvus poveikio priemonių režimas formuoja situaciją, kada pareiga teikti oficialų siūlymą gali būti nevykdoma arba vilkinama. Dėl to Lietuvoje kyla nemažai praktinių teisinio įgyvendinimo problemų, kurios ne visada yra sprendžiamos teisingai. 4.Oficialaus siūlymo įgyvendinimą prižiūrinti Priežiūros institucija naudojasi diskrecijos teisėmis, kurios pagal galiojančius teisės aktus jai nėra suteiktos, o tai veda prie netinkamo Direktyvos 2004/25 taikymo ir teisinio neapibrėžtumo.

      39  43
  • Item type:ETD,
    Lizingo sutarties dalyko problematika
    [A legal controversy of the subject-matter of a leasing agreement]
    master thesis[2015][S001]

    Šiuolaikinei privatinei teisei įtvirtinus plačiąją turto sampratą, teisiniu požiūriu neįprastai atrodo atskirų sutarčių rūšių, pavyzdžiui, lizingo sutarties, dalykui taikytina siauroji turto, kai turtas sutapatinamas su fizinio apčiuopiamumo kriterijumi pasižyminčiais daiktais, samprata. Dar daugiau, miglotas ir ypatingoms turto rūšims (žemei, gamtos ištekliams, intelektinei nuosavybei) taikytino draudimo būti atskirų sutarčių rūšių dalyku ratio legis. Būtent tokia teisinė situacija egzistuoja ir Lietuvos lizingo sutarties teisiniame reguliavime. Taigi šiame tyrime ir yra analizuojamos tokios situacijos Lietuvoje, t. y. kai lizingo sutarties dalykas yra itin siauros apimties, priežastys, tokio reiškinio pagrįstumas bei teisinės pasekmės. Tyrimo išvados patvirtina, jog lizingo sutarties dalyko susiaurinimas (ribojimas) iš esmės nėra pagrįstas jokiais objektyviai pateisinamais teisiniais ar ekonominiais argumentais. Dėl šios priežasties šiame tyrime siūloma keisti Lietuvoje egzistuojantį lizingo sutarties teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į pavyzdinio lizingo įstatymo (angl. UNIDROIT model law on leasing) nuostatų bei tam tikrų jurisdikcijų praktikoje pateikiamą patobulintą lizingo sutarties (ir lizingo dalyko) koncepciją.

      9  15