Miliukas, Eugenijus
Sutelktinio finansavimo reglamentavimas Jungtinėse Amerikos valstijose ir Europos Sąjungoje: lyginamoji analizėItem type:Publikacija, [Regulation of crowdfunding in the USA and EU: comparatyve analisis]research article[2021][S4][S001][13]Jurisprudencija = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021, t. 28, Nr. 2., p. 476-488Straipsnyje siekiama apžvelgti esminius atlygintinio sutelktinio finansavimo (toliau – SF) reguliavimo Europos Sąjungoje (toliau – ES) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) skirtumus. Visų pirma, siekiama atskleisti pagrindinius investavimo būdus JAV prieš 2012 metus ir po jų, kai buvo priimti JAV federalinio Vertybinių popierių įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai, suteikiantys galimybę investuoti per SF portalus. Apžvelgiami esminiai naujojo SF reguliavimo elementai, antai, kokie yra papildomos informacijos apie projektą pateikimo potencialiems investuotojams būdai, kokia yra investuotojų klasifikacija ir kokias sumas jie gali investuoti, kokius investicinius sandorius gali sudaryti ir ar gali laisvai disponuoti savo investicijomis. Šie elementai lyginami tarp JAV ir ES reguliavimų: atsiskleidžiami jų skirtumai ir tokio reguliavimo pasirinkimo argumentai. Ši analizė reikšminga siekiant nustatyti, ar ES pasirinktas SF reguliavimas tobulintinas palyginus jį su JAV reguliavimu.
16 12 Sutelktinio finansavimo reguliavimo Europos Sąjungoje atsiradimo teisinės prielaidosItem type:Publikacija, [The legal basis for crowdfunding regulation in the European Union]research article[2020][S4][S001][16]Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, t. 27, Nr. 2., p. 476-491Straipsnyje analizuojamos naujo atlygintino sutelktinio finansavimo (toliau – SF) reiškinio atsiradimo priežastys, keliamos rizikos ir jų valdymas dar iki naujojo Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų reglamento1 (toliau – SF reglamentas) priėmimo. SF skolinimo pagrindais veikla panaši į kredito įstaigų tarpininkavimą priimant indėlius ir išduodant paskolas, o investavimo pagrindais primena investicinių paslaugų teikimą, tačiau savo esme jos skiriasi. Atitinkamai vertinama, kokiais teisės aktais Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu veiklos rizika reguliuota dar prieš priimant naująjį SF reglamentą, aptariamos jų taikymo problemos esant naujajai finansavimo alternatyvai ir jos formoms. Taip pat apžvelgiamas kai kurių valstybių narių nacionalinis reguliavimas, lemiantis ES SF reglamentavimo fragmentaciją, kuri riboja SF veiklą ES mastu ir iškraipo konkurenciją. Ši analizė reikšminga siekiant nustatyti SF reglamento atsiradimo teisines prielaidas, kurios neužtikrino tinkamos investuotojų apsaugos, trukdė tvariam SF veiklos ir atitinkamai ES kapitalo rinkos sąjungos vystymuisi.
25 12 NovacijaItem type:Publikacija, research article[2007][S5][S001][9]Justitia : teisės mokslo ir praktikos žurnalas. Vilnius : Justitia, 2007, Nr. 4(66)., p. 47-55Vienas iš svarbiausių prievolių teisės principų yra pacta sunt servanda - kiekviena sutartis yra privaloma jos šalims ir šalys privalo sąžiningai ją vykdyti. Tačiau šis principas, kaip ir dauguma kitų principų, nėra absoliutus ir turi išimčių. Viena iš jų yra novacija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) šeštosios knygos IX skyriaus trečiame skirsnyje. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs CK gyvuoja jau šešerius metus, tačiau iki šiol Lietuvos teisės doktrinoje nėra nagrinėti novacijos reglamentavimo ypatumai, specifika, skirtumai nuo kitų institutų, dėl to dažnai daroma klaidų. Atsižvelgiant į tai šiame straipsnyje apibūdinama esminė novacijos samprata, jos skirtybės nuo kitų institutų naudojant istorinę, užsienio šalių novacijos reglamentavimo lyginamąją ir semantinę analizę, taip pat apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika.
26