Miliukas, Eugenijus
Sutelktinio finansavimo reglamentavimas: interesų balansasItem type:ETD, [Crowdfunding regulation: balance of interests]Daktaro disertacijoje „Sutelktinio finansavimo reglamentavimas: interesų balansas“ analizuojamas sutelktinio finansavimo reglamentavimas Europos Sąjungos mastu. Šiame darbe atskleidžiama sutelktinio finansavimo veiklos esmė, jos santykis su kitomis panašiomis finansavimo formomis, kaip antai kreditavimas ar kapitalo rinkos. Atitinkamai nagrinėjama, kodėl buvo reikalingas specialus sutelktinio finansavimo reglamentavimas ir negalima buvo taikyti funkcinio ekvivalentiškumo principo ir šią veiklą reglamentuoti jau esamu kreditavimo ar kapitalo rinkų reglamentavimu. Atitinkamai atskleidžiama, kad Europos Sąjungoje nustatytas sutelktinio finansavimo reglamentavimas ne tik subalansuoja paslaugų teikėjų, projektų savininkų ir investuotojų interesus ir jų tarpusavio santykius, bet ir padaro tai taip, kad tai derėtų su esamu finansų ir kreditavimo rinkos reglamentavimu. Be to pagrindžiama, kad tiek investavimo ar paskolos pagrindais veikiančio sutelktinio finansavimo atvejais investuotojui taikoma apsauga yra perimta iš MIFID II taikomo tinkamumo vertinimo modelio, kuris taikomas sudėtingiausios ir rizikingiausios investavimo paslaugos portfelio valdymo atveju. Toks reglamentavimo pasirinkimas pateisinamas tuo, kad per sutelktinio finansavimo platformą platinamos investicijos yra rizikingesnės nei reguliuojamose rinkose ar indėliai kredito įstaigose, nes sutelktinio finansavimo atveju yra didelė tikimybė, kad projektas žlugs, be to egzistuoja antrinės rinkos ribotumas.
124 85 Sutarties sąlygų pakeitimas šalių konkliudentiniais veiksmais - Estoppel taisyklėItem type:ETD, [Amendment of Contract's Clauses by the Actions of Counterparties - Estoppel Rule]master thesis[2010][S001]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010-01-05Romėnų teisininkai aiškino, jog sutarčiai sudaryti vien šalių vidinės valios, noro nepakanka - vidinė valia, kol nėra išreikšta, negali sukelti teisinių padarinių, nes žmonės apie ją tiesiog nieko nežino. Kadangi šalys privalo aiškiai išreikšti savo valią sudarant sandorį, šiandien toks valios išreiškimas dažniausiai pasireiškia įtvirtinant ją sutartyse. Tačiau sudarius sutartį, neretai šalys atitinkamai veikia, ko pasėkoje siekia pakeisti savo sutartinių santykių turinį, to neįtvirtindami sutarties pagrindu. Todėl natūraliai kyla klausimas – ar toks valios išreiškimas (konkliudentiniais veiksmais) gali lemti tai, jog rašytinės sutarties nuostatos bus pakeistos? Būtent į šį klausimą ir mėginama atsakyti šiame darbe. Siekiant atsakyti į aukščiau įvardytą klausimą, darbe analizuojami sutarties formos reikalavimai nuo pat Romos teisės laikų. Pateikiamas šiandieninis reguliavimas dėl keliamų reikalavimų sutarties formai Anglosaksų ir Kontinentinės tradicijos šalyse, tai lėmusios priežastys ir ateities vizija pagal Troikos (CISG, Unidroit ir PECL principų) reguliavimą. Išsamiai atskleidžiami sutarties formos laisvės bei contrarius actus principai. Daugiausia dėmesio šiame darbe skiriama contrarius actus principo išimčiai, vadinamai Estoppel taisyklei Anglosaksų tisinėje tradicijoje, kurią yra perėmę dauguma Kontinentinės tradicijos šalių, o taip pat ir Troikos reguliavimas. Paskutiniame šio darbo skyriuje analizuojama Lietuvos teisėje įtvirtinta Estoppel taisyklė, kuri yra perimta iš Unidroit principų 2.1.18 straipsnio ir iki šiol sėkmingai taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
61 26