Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20573
Now showing1 - 5 of 5
  • book part[2026][Y1][S003][15];
    Innovation and Digitalization : A Social Growth Perspective, 2026, p. 236-250
  • book part[2026][Y1][S004][25];
    Innovation and Digitalization : A Social Growth Perspective, 2026, p. 211-235
  • book part[2026][Y4][S003][13]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 54-66

    Skyriuje nagrinėjamos klasikinės bendrosios valdymo funkcijos, kurios yra neatsiejama organizacijos valdymo proceso dalis. Sisteminis požiūris į valdymą leidžia suprasti, kaip skirtingos valdymo funkcijos sąveikauja tarpusavyje ir kaip jos prisideda prie bendrų organizacijos tikslų parengimo bei įgyvendinimo. Šiame kontekste aptariamos pagrindinės valdymo funkcijos, tokios kaip planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė bei kitos ir jų sąsajos su organizacijos valdymu. Tema yra klasikinė, universali, nes yra inkorporuota į visas vadybos teorijas, metodologijas. Jos suvokimas ir pritaikymas praktikoje yra aktualus naujai kuriamose vadybos teorijose bei atsikartoja įvairiose šiuolaikinėse metodologijose, todėl šios žinios yra būtinos siekiant suprasti ir gebėti analizuoti, bet kurią organizacijos veiklą, tame tarpe ir žmonių išteklių vadyboje. Sisteminis požiūris suteikia platesnį kontekstą vadybos moksle, padeda pamatyti bendrą, visą „paveikslą“ ir suprasti organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos įvairius parametrus. Šis skyrius suteikia skaitytojui pagrindines, fundamentalias vadybos žinias, reikalingas sugebėti parengti, priimti ir įgyvendinti priimtus sprendimus ne tik sėkmingame organizacijų valdymo procese, bet ir gyvenime.

      39
  • book part[2026][Y4][S003][48]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 6-53

    Vadybos mokslo raidos suvokimas išlieka aktualus iki šių dienų, nes visos vadybos mokyklos bei senosios teorijos transformavosi į šiuolaikines vadybos teorijos. Pagal senąsias yra kuriamos naujos metodologijos ar seni metodai įdiegiami naujose mokslininkų sukurtuose teoriniuose konstruktuose. Vadybos moksle (vadybos mokyklose) buvo sukurti esminiai vadyboje (organizacijos valdyme) naudojami principai, metodai, todėl jų žinojimas su sugebėjimas pritaikyti, išlieka svarbus ne tik praktikams. Žinant vadybos mokslo raidą galima nustatyti tolimesnes vadybos vystymosi tendencijas ir atitinkamai kurti inovacijas ar diegti naujus modelius savo organizacijose. Susikūrusios vadybos mokyklos atspindėjo esminius to laikmečio suvokimus apie organizaciją, jos valdymą, vadovus bei darbuotojus bei teikia savo pasiūlymus kaip pasiekti geriausius rezultatus. Kiekviena iš jų turėjo savo privalumų ir trūkumų. Vertinant šiuolaikines vadybos teorijas yra pastebima, kad visose yra daugiau mažiau perkeltos senosios vadybos teorijos iš senųjų vadybos mokyklų. Todėl žinojimas ir suvokimas seniai sukurtų teorijų, ženkliai palengvina supratimą bei pagreitina jų įdiegimą organizacijose dirbant su šiuolaikinėmis teorijomis. Šiame knygos skyriuje nagrinėjama vadybos mokslo raida, apžvelgiant pagrindines vadybos mokslo suformuotas mokyklas bei jas atspindinčias teorijas, kurios formavo esminius organizacijų valdymo principus. Analizuojami aplinkos kontekstai bei svarbūs kiti socialiniai veiksniai, turėję įtakos tokių vadybos teorijų atsiradimui bei jų tolimesniam vystymuisi, trumpai pristatomi ir aptariami ryškiausi tos srities mokslininkai, praktikai ir jų idėjos, taip pat analizuojamas teorijų pritaikomumas praktikoje. Skyrius siekia ne tik apžvelgti vadybos mokslo evoliuciją nuo klasikinių iki šiuolaikinių paradigmų, bet ir įvertinti kiekvienos iš jų privalumus ir trūkumus.

      38
  • video[2025][H2a][S003]; ;
    Valeišienė, Živilė
    Mokslo balsu., 2025-02-17, 1 laida

    Kiekvienos organizacijos, o taip pat ir valstybės tikslas – stiprinti savo konkurencingumą bei siekti tvarumo per darnią plėtrą. Kaip tarpusavyje dera šie tikslai? Kur slypi pažangos matavimo ir planavimo galvosūkiai? Ar valstybės socioekonominės būklės bei organizacijų konkurencingumo potencialo vertinimas padeda spręsti patiriamus iššūkius? Kaip duomenys gali realiai prisidėti prie tvarių rezultatų?

      10