Vanagas, Ramūnas

Magistro baigiamajame darbe analizuojama darbuotojų saugos kultūros raiška įmonėje, vertinant ISO 45001:2018 standarto poveikį šiai raiškai. Temos aktualumą lemia tai, kad darbuotojų saugos kultūra organizacijoje turi reikšmingą įtaką profesinės rizikos valdymui, nelaimingų atsitikimų prevencijai ir darbuotojų įsitraukimui į saugos procesus, tačiau praktikoje vis dar kyla klausimų, kiek ISO 45001:2018 standarto diegimas realiai prisideda prie saugos kultūros stiprinimo. Darbo tikslas – įvertinti ISO 45001:2018 standarto poveikį darbuotojų saugos kultūros raiškai įmonėje, remiantis saugos kultūros brandos indikatorių vertinimu ir duomenų trianguliacija. Tyrime taikyta mišri metodologinė prieiga: atlikta mokslinės literatūros analizė, įmonės DSS dokumentų analizė, antrinių statistinių duomenų analizė, anketinė apklausa ir pusiau struktūruoti interviu. Tyrimo rezultatai parodė, kad po ISO 45001:2018 standarto diegimo tiriamojoje įmonėje nustatyta teigiama darbuotojų saugos kultūros pokyčio kryptis. Darbuotojai, dalyvavę standarto diegime, statistiškai reikšmingai palankiau vertino DSS komunikacijos pokyčius, nelaimingų atsitikimų pokyčio suvokimą ir bendrą standarto poveikį. Tyrimo hipotezė patvirtinta. Remiantis gautais rezultatais, pateiktos metodinės rekomendacijos, skirtos efektyvesniam ISO 45001:2018 standarto taikymui ir darbuotojų saugos kultūros stiprinimui įmonėje.

Logistikos sektorius yra vienas svarbiausių sektorių ES ir Lietuvos ekonomikoje, sukuriantis 10 proc. BVP. Todėl tampa labai svarbu, kad logistikos įmonės Lietuvoje, įgyvendindamos projektus integruotų darnumo principus, kas leistų siekti ne tik ekonominės naudos, bet ir aplinkosaugos bei socialinių tikslų. Tyrimo problema. Kaip užtikrinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje? Temos ištirtumas ir naujumas: Moksliniai tyrimai daugiausiai nagrinėja darnaus vystymosi principų įgyvendinimo aspektus logistikos įmonių veikloje. Tačiau trūksta tyrimų, kurie atskleistų kaip darnaus vystymosi principų įgyvendinimas logistikos įmonių įgyvendinamuose projektuose. Darbo tikslas – išnagrinėti darnaus vystymosi principų užtikrinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi principų užtikrinimo teorinius aspektus; 2. Išanalizuoti darnaus vystymosi principų integravimo rengiant projektus teorinius aspektus; 3. Ištirti darnaus vystymosi užtikrinimą Lietuvos logistikos sektoriaus įmonių veikloje; 4. Ištirti darnaus vystymosi principų užtikrinimo aspektus, rengiant projektus Lietuvos logistikos sektoriuje; 5. Pateikti rekomendacijas skirtas užtikrinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą rengiant projektus logistikos sektoriuje. Darbo metodai – mokslinių tyrimų analizės ir sisteminimo metodai, kokybinis tyrimas (pusiau struktūrizuotas interviu), kiekybinis tyrimo metodas (anketinė apklausa), statistinė duomenų analizė. Rezultatai: Nustatyta, kad logistikos įmonių praktikoje rengiant projektus darnaus vystymosi principai dažniausiai integruojami į projekto tikslus ir siekiamus rezultatus arba integracija atliekama rengiamo projekto planavimo etape. Rengiamuose projektuose integruojami įvairūs darnaus vystymosi principai, tačiau prioritetinis jų yra ekonominė nauda. Šis principas derinamas su kitais, tokiais kaip projekto rizikos valdymas, skaidrumas, minimali žala aplinkai, socialinis priimtinumas (naudingumas). Socialiniai ir aplinkosauginiai darnaus vystymosi principai logistikos įmonių projektuose užtikrinami netolygiai. Išvados. Tyrimo rezultatai patvirtina poreikį stiprinti darnaus vystymosi principų įgyvendinimą logistikos įmonių rengiamuose projektuose.

Šiame magistro baigiamajame darbe siekiama ištirti organizacijų parengtumą diegti DI veiklos audito procese. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjami teoriniai DI diegimo veiklos audito procesuose aspektai. Teorinė analizė pradedama veiklos audito sampratos ir reikšmės analize. Toliau teorinėje dalyje nagrinėjami su DI susiję aspektai: DI samprata, veiklos audito tobulinimo diegiant DI galimybės ir organizacijos pasirengimo diegti DI veiklos audito procesuose aspektai. Teorinė dalis baigiama sudarant teorinį organizacijos pasirengimo diegti DI veiklos audito procesuose modelį. Antroje darbo dalyje pristatoma ir pagrindžiama tyrimo metodika. Trečioje dalyje pristatomi empirinio tyrimo rezultatai – taikant turinio analizę nagrinėjama, kaip praktiškai organizacijos rengiasi diegti DI veiklos audito procesuose ir identifikuojama su kokiomis kliūtimis jos susiduria.

Magistro baigiamojo darbo tema “Duomenų politikos taikymo galimybės, įgyvendinant skaitmeninę strategiją: Vilniaus miesto savivaldybės atvejo analizė” yra aktuali, nes skaitmeninė transformacija, kaip mokslo sritis yra dar besiformuojanti, o šiai sričiai tirti yra nepakankamai konkrečių modelių ir metodologijų. Skaitmeninė transformacija yra viena iš prioritetinių ES krypčių, kurią siekiama integruoti į organizacijų ir viešųjų paslaugų veiklą, spręsti iškilusias gyventojų problemas ir tenkinti jų poreikius. Skaitmeninės transformacijos priemonės, vaidina labai svarbų vaidmenį vykdant pokyčius organizacijose ir gali efektyvinti, veiklą ir jos rodiklius, priimti duomenimis grįstus sprendimus ir teigiama linkme pakreipti rezultatus, siekiant įgyventi, iškeltus tikslus bei uždavinius. Šiuolaikinių technologijų taikymas viešajame sektoriuje, iš esmės, keičia įprastus darbo metodus ir procesus. Magistriniame baigiamajame darbe analizuojama, kaip, Vilniaus miesto savivaldybėje, taikant duomenų politiką, vyksta skaitmeninė transformacija, nes ši sritis yra mažai ištirta Lietuvoje. Pirmoje dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė, apžvelgiamos skaitmeninės transformacijos ir duomenų politikos sąvokos, remiantis moksline literatūra, atskleidžiama Europos Sąjungos, skaitmeninės transformacijos esmė, išanalizuojami Vilniaus miesto skaitmeninė strategiją ir duomenų politika. Analitinėje dalyje atlikti tyrimai: pirmojo tyrimo tikslas - atlikti skaitmeninių projektų, taikant duomenų politiką, analizę, antrojo tyrimo tikslas - interviu, siekiant sužinoti ekspertų nuomonę ir išanalizuoti, kaip skaitmeninė strategija ir duomenų politika daro įtaką, Vilniaus miesto skaitmeninei transformacijai, teikiamų paslaugų kokybei, miesto valdymui ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai. Magistrinio darbo „Duomenų politikos taikymo galimybės, įgyvendinant skaitmeninę strategiją: Vilniaus miesto savivaldybės atvejo analizė” rezultatai yra naudingi Vilniaus miesto politikos formuotojams, planuotojams bei vystytojams ir visiems, kurie domisi skaitmeninės transformacijos, skaitmeninės strategijos ir duomenų politikos taikymu, miestų valdyme, gerinant gyventojų gyvenimo kokybę.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami kokybės valdymo sistemų ypatumai mažmeninės prekybos įmonėje. Teorinėje dalyje analizuojama kokybės, kokybės vadybos ir kokybės valdymo sistemų esmė, įvairovė, taikymas bei veikimo principai . Išnagrinėta mažmeninės įmonės X kokybės valdymo struktūra bei ypatumai . Metodologinėje dalyje pristatomos tyrimo teorinės prielaidos, tyrimo organizavimas ir metodika, nagrinėjamos mažmeninės prekybos įmonės charakteristika , pozicionavimas rinkoje . Analitinėje dalyje aprašomi ir analizuojami darbo metu atlikto tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas analizuojant įmonės dokumentus , sisteminant su kokybės valdymu susijusius duomenis, taip pat analizuojant gautas pretenzijas . Išvadose apibendrinama literatūros analizė ir tyrimo rezultatai, pateikiami pasiūlymai, atsakymai į suformuluotus uždavinius.

Magistro baigiamojo darbo tema „Nuotolinio darbo įtaka viešojo sektoriaus darbuotojų darbo motyvacijai yra aktuali viešojo sektoriaus organizacijoms, siekiančioms vykdyti sėkmingą veiklą prisitaikant prie aplinkos pokyčių ir naujovių ir tuo pačiu išlaikyti teigiamą darbuotojų darbo motyvaciją. Tai ypatingai aktualu pastaruosius keletą metų, kai dėl įvairių aplinkybių tenka vis dažniau svarstyti ir priimti sprendimus dėl darbuotojų darbo vietos perkėlimo į nuotolį. Darbas nuotoliu, lyginant su darbo vietoje atliekamu darbu, daro atitinkamą įtaką darbuotojų darbo motyvacijai. Atsižvelgiant į tai, iškeltas pagrindinis probleminis šio baigiamojo darbo klausimas – kaip ir kiek nuotolinis darbas turi įtakos darbuotojų darbo motyvacijai. Tyrimo objektas – nuotolinio darbo įtakos darbuotojų motyvacijai analizė vienoje viešojo sektoriaus organizacijoje. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti nuotolinio darbo niuansus, kurie daro įtaką darbuotojų, dirbančių viešajame sektoriuje, darbo motyvacijai. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: apžvelgti mokslinėje literatūroje apibrėžiamą darbo motyvacijos sampratą ir galimybes; išanalizuoti teoriniu aspektu nuotolinio darbo ypatumus viešajame sektoriuje; išnagrinėti darbo motyvacijos iššūkius nuotolinio darbo kontekste; atlikti tyrimą išsiaiškinant viešojo sektoriaus įstaigos darbuotojų motyvacinį požiūrį į nuotolinį darbą. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa), lyginamoji analizė, apibendrinimo metodas, aprašomosios statistikos metodas. Tyrimo rezultatai atskleidė organizacijos darbuotojams svarbius motyvacinius veiksnius, tokius kaip tinkama darbo aplinka, darbo komunikacija, darbo rezultatų įvertinimas, grįžtamasis ryšys, tačiau labiausiai darbuotojų motyvacijai įtaką darančiu veiksniu išlieka piniginis atlygis, ypatingai darbuotojams jaučiant riziką patirti ilgesnes darbo valandas. Analizuojant rezultatus, išryškinti darbuotojų motyvacijai įtakos turintys nuotolinio darbo privalumai ir trūkumai. Nuotolinis darbas teigiamai motyvuoja dėl to, kad sutaupomos išlaidos ir laikas kelionei iki darbo vietos, galima labiau susikaupti ties atliekamu darbu. Darbo motyvacijai įtakos turi ir lankstaus darbo grafiko dirbant nuotoliu sudarymas ir galimybė dirbti ne dėl laiko, o dėl rezultato. Neigiama įtaka darbuotojų motyvacijai dirbant nuotoliu jaučiama dėl sumažėjusios įvertinimo ir karjeros galimybės. Darbuotojų motyvacijai dirbant nuotoliu svarbų vaidmenį atlieka vadovų ir kolegų pasitikėjimas ir palaikymas. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai dėl sąlygų ir priemonių, kurios palaikytų ir didintų darbuotojų motyvaciją dirbti nuotoliu.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami kokybės valdymo sistemų ypatumai mažmeninės prekybos įmonėje. Teorinėje dalyje analizuojama kokybės, kokybės vadybos ir kokybės valdymo sistemų esmė, įvairovė, taikymas bei veikimo principai . Išnagrinėta mažmeninės įmonės X kokybės valdymo struktūra bei ypatumai . Metodologinėje dalyje pristatomos tyrimo teorinės prielaidos, tyrimo organizavimas ir metodika, nagrinėjamos mažmeninės prekybos įmonės charakteristika , pozicionavimas rinkoje . Analitinėje dalyje aprašomi ir analizuojami darbo metu atlikto tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas analizuojant įmonės dokumentus , sisteminant su kokybės valdymu susijusius duomenis, taip pat analizuojant gautas pretenzijas . Išvadose apibendrinama literatūros analizė ir tyrimo rezultatai, pateikiami pasiūlymai, atsakymai į suformuluotus uždavinius.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos trenerių kompetencijos dirbančių Vilniaus miesto sporto ir sveikatingumo klubuose. Darbas yra skirtas Vilniaus miesto sporto ir sveikatingumo klubų vadovams įvertinti dirbančių trenerių kompetencijų trūkumus. Pirmojoje darbo dalyje aptariamos bendrosios ir profesinės kompetencijos reikalingos treneriui sėkmingai vykdyti profesines užduotis sporto ir sveikatingumo klubuose. Antroji darbo dalis yra skirta išanalizuoti empirinio tyrimo gautus duomenis apie trenerių kompetencijas. Magistro baigiamojo darbo tyrimas padėjo nustatyti, kad paslaugų vartotojai dažnai renkasi trenerio paslaugas dėl emocinių priežasčių. Taip pat, kad silpniausiai respondentai vertina trenerių mokėjimo mokytis ir komunikavimo kompetencijas. Magistro darbo pabaigoje yra pateikiamos išvados ir siūlymai.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota rizikos samprata, rizikos valdymo analizių metodai, atliktas kiekybinis mažų ir vidutinių įmonių tarptautinių rizikos standartų pasitenkinimo vertinimas ir sukurtas naujas rizikos valdymo metodas, pritaikymas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pirmame skyriuje nagrinėjama rizikos samprata, jos veiksniai bei rizikos valdymo tarptautiniai standartai. Antrame darbo skyriuje pateikiamas kiekybinis tyrimas, kuris skirtas išsiaiškinti ar mažoms ir vidutinėms įmonėms siūlomi tarptautiniai standartai yra tinkami naudoti ir yra paklausūs, pateikiami tyrimo rezultatai. Taip pat pateikiami pagrindiniai „X“ įmonės aspektai ir naudojamas rizikos valdymo modelis. Darbe pateikiamas naujas rizikos valdymo modelis, jo struktūra. Antro skyriaus ketvirtoje ir penktoje dalyse pateikiamas naujo rizikos valdymo modelio pritaikymas „X“ įmonėje ir įmonės rizikos valdymo ataskaitų palyginimas. Trečiame darbo skyriuje yra pateikiamos išvados ir siūlymai, kaip toliau tobulinti naują rizikos valdymo modelį.

Tyrimo objektas yra socialinių medijų panaudojimas Lietuvos Respublikos nepaprastųjų situacijų valdyme. Tikslas buvo išsikeltas išnagrinėti socialinių medijų panaudojimą Lietuvos Respublikos nepaprastųjų situacijų valdyme. Įgyvendinti tikslą išsikelti darbo uždaviniai. 1. Aptarti nepaprastųjų situacijų bei nepaprastųjų situacijų valdymo teorinį kontekstą. 2. Apibūdinti socialinių medijų apibrėžti, išanalizuoti statistiką bei aptarti socialinių medijų platformas. 3. Pateikti metodus panaudoti socialinių medijų panaudojimui nepaprastųjų situacijų valdyme, aptarti trūkumus bei privalumus, aprašyti konkrečių platformų galimybes. 4. Aprašyti tyrimo metodus bei atlikimo strategiją. 5. Ištirti socialinių medijų panaudojimą Lietuvos Respublikos nepaprastųjų situacijų valdyme naudojantis kiekybiniu tyrimo metodu. 6. Išsiaiškinti ir išvadomis pateikti socialinių medijų panaudojimą Lietuvos Respublikos nepaprastųjų situacijų valdyme, pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas. Tyrimo metodai: Teoriniai: mokslinės literatūros ir mokslinių tyrimų analizė; Empiriniai: naudotas kiekybinio tyrimo taikant anketinę apklausą metodas; Statistiniai: pritaikytas kiekybinio tyrimo duomenų apdorojimas ir statistinė analizė. Katastrofos, nelaimės, krizės ir kitos įvairios nepaprastosios situacijos yra neišvengiamos mūsų kasdienio gyvenimo dalis, kurios ištinka labai netikėtai ir smarkiausiai smogia stipriai pažeidžiamoms visuomenėms. Galime drąsiai teigti jog šis amžius yra naujų ir išmanių technologijų amžius, todėl jų panaudojimas yra neatsiejamas ir su nepaprastosiomis situacijomis. Taigi norint sumažinti nepaprastųjų situacijų žalą yra būtina pasitelkti naująsias technologijas ir į sprendimus pažvelgti išmaniai ir inovatyviai. Kadangi pasaulyje kasdien milžinišku greičiu auga socialinių medijų vartotojų skaičius, o nepaprastųjų ir įvairių kitokių krizinių situacijų skaičius taip pat labai didelis, panaudoti socialines medijas nepaprastųjų situacijų valdyme yra tiesiog būtina, tai yra vienas inovatyviausių ir naujausių sprendimo būdų.