Vanagas, Ramūnas

Skyriuje nagrinėjamos klasikinės bendrosios valdymo funkcijos, kurios yra neatsiejama organizacijos valdymo proceso dalis. Sisteminis požiūris į valdymą leidžia suprasti, kaip skirtingos valdymo funkcijos sąveikauja tarpusavyje ir kaip jos prisideda prie bendrų organizacijos tikslų parengimo bei įgyvendinimo. Šiame kontekste aptariamos pagrindinės valdymo funkcijos, tokios kaip planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė bei kitos ir jų sąsajos su organizacijos valdymu. Tema yra klasikinė, universali, nes yra inkorporuota į visas vadybos teorijas, metodologijas. Jos suvokimas ir pritaikymas praktikoje yra aktualus naujai kuriamose vadybos teorijose bei atsikartoja įvairiose šiuolaikinėse metodologijose, todėl šios žinios yra būtinos siekiant suprasti ir gebėti analizuoti, bet kurią organizacijos veiklą, tame tarpe ir žmonių išteklių vadyboje. Sisteminis požiūris suteikia platesnį kontekstą vadybos moksle, padeda pamatyti bendrą, visą „paveikslą“ ir suprasti organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos įvairius parametrus. Šis skyrius suteikia skaitytojui pagrindines, fundamentalias vadybos žinias, reikalingas sugebėti parengti, priimti ir įgyvendinti priimtus sprendimus ne tik sėkmingame organizacijų valdymo procese, bet ir gyvenime.

Vadybos mokslo raidos suvokimas išlieka aktualus iki šių dienų, nes visos vadybos mokyklos bei senosios teorijos transformavosi į šiuolaikines vadybos teorijos. Pagal senąsias yra kuriamos naujos metodologijos ar seni metodai įdiegiami naujose mokslininkų sukurtuose teoriniuose konstruktuose. Vadybos moksle (vadybos mokyklose) buvo sukurti esminiai vadyboje (organizacijos valdyme) naudojami principai, metodai, todėl jų žinojimas su sugebėjimas pritaikyti, išlieka svarbus ne tik praktikams. Žinant vadybos mokslo raidą galima nustatyti tolimesnes vadybos vystymosi tendencijas ir atitinkamai kurti inovacijas ar diegti naujus modelius savo organizacijose. Susikūrusios vadybos mokyklos atspindėjo esminius to laikmečio suvokimus apie organizaciją, jos valdymą, vadovus bei darbuotojus bei teikia savo pasiūlymus kaip pasiekti geriausius rezultatus. Kiekviena iš jų turėjo savo privalumų ir trūkumų. Vertinant šiuolaikines vadybos teorijas yra pastebima, kad visose yra daugiau mažiau perkeltos senosios vadybos teorijos iš senųjų vadybos mokyklų. Todėl žinojimas ir suvokimas seniai sukurtų teorijų, ženkliai palengvina supratimą bei pagreitina jų įdiegimą organizacijose dirbant su šiuolaikinėmis teorijomis. Šiame knygos skyriuje nagrinėjama vadybos mokslo raida, apžvelgiant pagrindines vadybos mokslo suformuotas mokyklas bei jas atspindinčias teorijas, kurios formavo esminius organizacijų valdymo principus. Analizuojami aplinkos kontekstai bei svarbūs kiti socialiniai veiksniai, turėję įtakos tokių vadybos teorijų atsiradimui bei jų tolimesniam vystymuisi, trumpai pristatomi ir aptariami ryškiausi tos srities mokslininkai, praktikai ir jų idėjos, taip pat analizuojamas teorijų pritaikomumas praktikoje. Skyrius siekia ne tik apžvelgti vadybos mokslo evoliuciją nuo klasikinių iki šiuolaikinių paradigmų, bet ir įvertinti kiekvienos iš jų privalumus ir trūkumus.

Kiekvienos organizacijos, o taip pat ir valstybės tikslas – stiprinti savo konkurencingumą bei siekti tvarumo per darnią plėtrą. Kaip tarpusavyje dera šie tikslai? Kur slypi pažangos matavimo ir planavimo galvosūkiai? Ar valstybės socioekonominės būklės bei organizacijų konkurencingumo potencialo vertinimas padeda spręsti patiriamus iššūkius? Kaip duomenys gali realiai prisidėti prie tvarių rezultatų?

Digital transformation and data policy are no longer peripheral concerns but strategic imperatives at the heart of the European Union’s (EU) digital agenda. More than a technological shift, this transformation signals a fundamental change in governance logic—one where data-driven decision-making, cross-sectoral innovation, and inclusive design shape the contours of public service delivery. Anchored in the European Digital Strategy (EDS), the EU’s vision for a digitally resilient society is not merely a regulato-ry framework but a multidimensional blueprint that connects digital infrastructure with civic value. This article examines how such ambitions materialize on the ground through a case study of Vilnius City Municipality’s Smart City initiative, focusing on its Mobility Map project. Through the integration of anonymized real-time mobility data, the platform exemplifies the practical application of EDS principles: transparency, responsiveness, and citizen-centered governance. It also underscores the role of municipalities not as passive implementers but as strategic agents in shaping Europe’s digital transformation. Yet, the research highlights persistent asymmetries in local capacity, infrastructural readiness, and policy coherence. The EU’s digital vision often collides with on-the-ground realities, from fragmented data systems to ethical dilemmas surrounding automation. The study argues that sustainable and equitable digital transformation demands not only technical profi-ciency but also institutional reflexivity, ethical safeguards, and adaptive leadership. Vilnius emerges as a microcosm of both the potential and the complexity embedded in Europe’s digital future.

Purpose – Based on theoretical analysis and interview data, the aim is to reveal the impact of virtual team reflection on organisational collaboration. The authors identify the challenges faced by virtual teams and reveal the characteristics of the virtual team reflection process; Design/methodology/approach – the work uses methods of analysis of scientific literature and semi-structured interviews with managers, as well as comparative analysis. Findings – The use of more advanced communication technologies makes virtual teams more functional and flexible. Virtual teams face several challenges that have a negative impact on collaboration that arise in the team collaboration process: low trust, conflicts, lack of motivation of members, leadership/leadership difficulties and cultural diversity. It is therefore necessary for the virtual team to apply reflective practices in its activities. Successful reflection is determined by the creation of an open environment, psychological factors such as a sense of evaluation and security clear rules for meetings. Reflection strengthens the virtual team, increases the sense of community, and contributes to the development of each team member and the team as a whole. The study showed that reflection is used as a risk management tool in virtual teams to mitigate threats by preventing obstacles from becoming problems; Research limitations/implications – The study was carried out in the field of project management, which prevents the generalisation of the findings to other fields. Practical implications – Advances in information and communication technologies and globalisation have led to the emergence of new ways of organising work, such as virtual teams, teleworking, and others. With the Covid-19 pandemic, which has forced many organisations to implement virtual teams in a rapid and sudden manner, this article will help practitioners to structure their knowledge about virtual teams and discover new ways to improve collaboration in such teams; Originality/Value – the pandemic has fundamentally changed the way work is organised, forcing teams to look for ways to collaborate effectively virtually and to cope with the challenges. This paper presents a tool for continuous reflection in virtual teams that will lead to better results in organisations;.

Innovation in the public sector is inseparable from the political, administrative and technological components and stages of public administration systems development. Purpose of the article is to analyse and define the emerging concept of collaborative innovation in the public sector and indicate the major challenges relating to their generation and implementation. Benchmarking, generalisation and synthesis will be used as the methods in order to achieve the purpose of the article. Contemporary challenges of public governance lead to the change of the concept and operational principles of public sector organisations and encourage the need for innovation. The traditional, hierarchical innovation development conception is changed by collaborative innovation, which is characterised by networking, promotion of creativity and unification of resources. Significant principles for effective collaborative innovation become inter-organisational trust, knowledge sharing, informal leadership, ensuring the necessary resources and conditions for experimentation. Application of collaborative innovations requires adaptation to the changing positions of power and transformation of traditional roles of public sector employees.

Šiuolaikiniame viešojo administravimo diskurse vis dažniau minima metavaldymo sąvoka, kuomet atsižvelgiant į XXI a. nacionalinius ir globalius iššūkius mokslininkai diskutuoja apie skirtingų viešajame administravime taikomų socialinio koordinavimo formų derinimo galimybes įvairiose viešosios politikos įgyvendinimo lygmenyse, siekį išvengti vien hierarchija, rinka ar tinklaveika paremtų valdymo tipų ribotumų bei poreikį tokiu būdų demokratizuoti viešąjį valdymą maksimaliai išnaudojant kompleksinės sąveikos tarp skirtingų suinteresuotų pusių privalumus. Tačiau straipsnyje laikomasi nuomonės, kad siekiant tolimesnės šios koncepcijos formavimosi, veiksmingo ir efektyvaus taikymo praktikoje, pirmiausiai yra būtina išspręsti kultūrinius iššūkius susijusius su metavaldymo koncepcija, nes hierarchija, rinka ar tinklaveika paremtas valdymas yra pirmiausiai kultūrinis konstruktas neatsiejamas nuo specifinio konteksto. Šie trys socialiniai konstruktai plečiantis metavaldymo taikymo sferai neabejotinai sąlygoja skirtingą viešojo valdymo problemų supratimą ir jų sprendimo instrumentarijų, ganėtinai opozicines ir sunkiai suderinamas vertybes. Kita vertus, būtina pripažinti, kad tiek užsienio, tiek Lietuvos autorių darbuose kultūrinė analizė metavaldymo kontekste yra ribota, kokybiškai bei kiekybiškai paviršutiniška, tačiau viešojo administravimo literatūroje gausu tyrimų kuriuose nagrinėjami skirtingų socialinio koordinavimo tipų pritaikomumo galimybės hierarchinio viešojo administravimo, naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo kontekste, tiek makro, mikro lygmenimis, kuri gali būti naudinga ir vertinga siekiant identifikuoti potencialius iššūkius metavaldymo koncepcijai. Todėl straipsnyje keliamas tikslas apibrėžti galimus kultūrinius iššūkius, konfliktus, jų raiškos lygmenis metavaldymo struktūroje. Tikslui pasiekti autoriai naudosis literatūros analizės, sintezės, apibendrinimo metodais.

Purpose – The main purpose of the research – to analyze the content of labor organization by the theoretical aspect. Design/methodology/approach – The analysis method and questionnaire were used in the research. Findings – Based on analyzed scientific literature the content of labor organizing and its constituent elements are summarized. Labor division principles and their meanings are presented. Measures, which should help to organize the personnel’s work both in public and in private sector are discussed. Research limitations/implications – Carrying out the research, there has been a lack of systematic scientific literature as most authors analyze only particular elements of labor organization. Practical implications – Summarized scientific literature could be useful for leaders in organizing the personnel’s work. It could also help to comprehend better the content of labor organizing and the meaning of labor division. Originality/Value – The issue of labor organization is constantly relevant because in the development of science and technology organizational measures and methods must be developed and changed as well. Organizations, striving for better work results, should pay special attention to the elements and measures of labor organization. The conducted research will help to understand the area/field of work organization better and select the most appropriate ways of labor division. The authors, after summarizing the theoretical facts and data of the research, conducted in the municipality of Vilnius district, at the end of the article present conclusions3.