Vadybos mokslo raida: vadybos mokyklos

Abstract

Vadybos mokslo raidos suvokimas išlieka aktualus iki šių dienų, nes visos vadybos mokyklos bei senosios teorijos transformavosi į šiuolaikines vadybos teorijos. Pagal senąsias yra kuriamos naujos metodologijos ar seni metodai įdiegiami naujose mokslininkų sukurtuose teoriniuose konstruktuose. Vadybos moksle (vadybos mokyklose) buvo sukurti esminiai vadyboje (organizacijos valdyme) naudojami principai, metodai, todėl jų žinojimas su sugebėjimas pritaikyti, išlieka svarbus ne tik praktikams. Žinant vadybos mokslo raidą galima nustatyti tolimesnes vadybos vystymosi tendencijas ir atitinkamai kurti inovacijas ar diegti naujus modelius savo organizacijose. Susikūrusios vadybos mokyklos atspindėjo esminius to laikmečio suvokimus apie organizaciją, jos valdymą, vadovus bei darbuotojus bei teikia savo pasiūlymus kaip pasiekti geriausius rezultatus. Kiekviena iš jų turėjo savo privalumų ir trūkumų. Vertinant šiuolaikines vadybos teorijas yra pastebima, kad visose yra daugiau mažiau perkeltos senosios vadybos teorijos iš senųjų vadybos mokyklų. Todėl žinojimas ir suvokimas seniai sukurtų teorijų, ženkliai palengvina supratimą bei pagreitina jų įdiegimą organizacijose dirbant su šiuolaikinėmis teorijomis. Šiame knygos skyriuje nagrinėjama vadybos mokslo raida, apžvelgiant pagrindines vadybos mokslo suformuotas mokyklas bei jas atspindinčias teorijas, kurios formavo esminius organizacijų valdymo principus. Analizuojami aplinkos kontekstai bei svarbūs kiti socialiniai veiksniai, turėję įtakos tokių vadybos teorijų atsiradimui bei jų tolimesniam vystymuisi, trumpai pristatomi ir aptariami ryškiausi tos srities mokslininkai, praktikai ir jų idėjos, taip pat analizuojamas teorijų pritaikomumas praktikoje. Skyrius siekia ne tik apžvelgti vadybos mokslo evoliuciją nuo klasikinių iki šiuolaikinių paradigmų, bet ir įvertinti kiekvienos iš jų privalumus ir trūkumus.