Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this url to cite publication: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/50190
Now showing 1 - 10 of 15
  • book part[2026][Y4][S003][23]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 304-326

    Šiuolaikinėje globalizuotoje ir sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje įvairovės valdymas tampa lemiamu organizacijos sėkmės veiksniu, darančiu tiesioginę įtaką veiksmingumui, talentų išlaikymui ir tvarumui. Didėjant darbo jėgos įvairovei, organizacijos pripažįsta, kad darbuotojų skirtumų panaudojimas yra itin svarbus skatinant inovacijas, didinant klientų susidomėjimą ir atliepiant visuomenės lūkesčius. Skyriuje aptariamos įvairovės įtraukties istorinės ištakos, pagrindinės teorijos, padedančios suprasti individų tarpusavio santykius įvairovės kontekste, grupių sąveikos mechanizmai bei su jais susiję iššūkiai. Apžvelgiami motyvai organizacijoms plėtoti įtrauktį ir kai kurie galintys kilti sunkumai.

      26
  • book part[2026][Y4][S003][13]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 54-66

    Skyriuje nagrinėjamos klasikinės bendrosios valdymo funkcijos, kurios yra neatsiejama organizacijos valdymo proceso dalis. Sisteminis požiūris į valdymą leidžia suprasti, kaip skirtingos valdymo funkcijos sąveikauja tarpusavyje ir kaip jos prisideda prie bendrų organizacijos tikslų parengimo bei įgyvendinimo. Šiame kontekste aptariamos pagrindinės valdymo funkcijos, tokios kaip planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė bei kitos ir jų sąsajos su organizacijos valdymu. Tema yra klasikinė, universali, nes yra inkorporuota į visas vadybos teorijas, metodologijas. Jos suvokimas ir pritaikymas praktikoje yra aktualus naujai kuriamose vadybos teorijose bei atsikartoja įvairiose šiuolaikinėse metodologijose, todėl šios žinios yra būtinos siekiant suprasti ir gebėti analizuoti, bet kurią organizacijos veiklą, tame tarpe ir žmonių išteklių vadyboje. Sisteminis požiūris suteikia platesnį kontekstą vadybos moksle, padeda pamatyti bendrą, visą „paveikslą“ ir suprasti organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos įvairius parametrus. Šis skyrius suteikia skaitytojui pagrindines, fundamentalias vadybos žinias, reikalingas sugebėti parengti, priimti ir įgyvendinti priimtus sprendimus ne tik sėkmingame organizacijų valdymo procese, bet ir gyvenime.

      36
  • book part[2026][Y4][S003][23];
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 327-349

    Darbuotojų sauga, sveikata ir gerovė yra vienas svarbiausių šiuolaikinės organizacijos veiklos veiksnių. Užtikrinti sveikatai nekenksmingas ir psichologiškai saugias darbo sąlygas – tai ne tik darbdavių pareiga, bet ir kiekvieno žmogaus teisė, įtvirtinta nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose. Praktikoje ši pareiga įgyvendinama per profesinės rizikos valdymą. Rizikos veiksniai gali būti fiziniai ar psichosocialiniai, todėl jų atpažinimas ir kontrolė sudaro būtinas sąlygas saugiai darbo aplinkai. Visgi darbuotojų gerovė apima daugiau nei rizikos prevenciją. Siekiant kurti ne tik organizacijai naudingą, bet ir darbuotojams palankią aplinką, taikomos sveikatingumo programos, kurios stiprina darbuotojų atsparumą, motyvaciją ir produktyvumą. Vadovų ir personalo specialistų vaidmuo čia itin svarbus – jie užtikrina, kad gerovė būtų ne pavienė iniciatyva, o nuosekli organizacijos strategija. Geroji praktika rodo, kad organizacijos, kurios investuoja į darbuotojų gerovę, stiprina reputaciją ir konkurencingumą. Tuo tarpu organizacijos, kurios nepaiso saugos ir sveikatos reikalavimų, rizikuoja prarasti darbuotojų pasitikėjimą, silpninti savo reputaciją ir kelti grėsmę ilgalaikiam veiklos tęstinumui.

      35
  • book part[2026][Y4][S003][19]
    Dambrauskienė, Dalia
    ;
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 257-275

    Skaitmenizacijos iššūkiai ir galimybės verčia organizacijas permąstyti lyderystės modelius, o pasidalytoji lyderystė tampa itin aktuali dėl gebėjimo skatinti įsitraukimą, bendradarbiavimą ir lankstumą. Ši lyderystės forma leidžia efektyviau išnaudoti darbuotojų potencialą, skatina inovacijas ir padeda prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos. Skyriaus tematika ypač svarbi Žmonių išteklių vadybai, nes pabrėžia pasitikėjimu grįstos kultūros kūrimo ir lyderystės kompetencijų ugdymo reikšmę skaitmenizuotoje darbo aplinkoje.

      29
  • book part[2026][Y4][S003][31];
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 112-142

    Efektyvus žmonių išteklių valdymas yra bet kurios sėkmingos organizacijos pagrindas: jis užtikrina, kad darbuotojai būtų motyvuoti, įtraukti ir vertinami. Skatinant teigiamą darbo aplinką ir darbuotojų augimą, ši funkcija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį organizacijos kelyje į sėkmę. Pagrindinis žmonių išteklių valdymo tikslas – maksimaliai prisidėti prie organizacijos rezultatų. Šiame skyriuje apžvelgsime, kaip ši funkcija praktiškai įgyvendinama siekiant pritraukti, išlaikyti ir oriai atsisveikinti su darbuotojais. Keičiantis istoriniam ir ekonominiam kontekstui, žmonių ištekliai – kaip ribotas išteklius – darė ir tebedaro reikšmingą įtaką organizacijų raidai. „Darbuotojo kelionė“ yra palyginti naujas terminas, apibūdinantis visą laikotarpį, kurį asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai praleidžia su darbdaviu. Pasitenkinimas skirtingais šios kelionės etapais stipriai veikia darbuotojo produktyvumą ir efektyvumą. Visgi esminis žmonių išteklių valdymo siekis – tikslingai nukreipti ir panaudoti žmonių potencialą, kuriant palankiausią aplinką maksimaliems individualiems ir bendriems rezultatams pasiekti.

      43
  • Item type:Publication,
    Rizikos valdymo priemonės
    book part[2026][Y4][S003][18]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 239-256

    Skyriuje nuosekliai pristatoma rizikos valdymo samprata ir ciklas, veiksmingo rizikų valdymo principai, aptariami klasikinio ir šiuolaikinio požiūrių skirtumai, identifikuojami dažniausi rizikų šaltiniai ir jų klasifikavimo būdai. Pabrėžiama, kad rizikos valdymo kompetencijos yra būtinos žmogiškųjų išteklių specialistams: jos padeda užtikrinti personalo stabilumą, planavimo, atrankos, mokymo, socializacijos ir motyvavimo sistemų veiksmingumą, atsparios organizacinės kultūros formavimą, kokybišką sprendimų parengimą ir įgyvendinimą, darbuotojų fizinę bei psichologinę gerovę, informacijos saugą, etišką elgseną, lankomumo rodiklius, organizacijos reputaciją ir darnų valdymą. Taip pat aptariama rizikos apetito koncepcija ir su ja siejamos organizacijų strateginės kryptys. Skaitytojas supažindinamas su taikymo priemonėmis ir metodais: „peteliškės“ ir „šveicariško sūrio“ modeliais, rizikos - poveikio matrica, rizikos registru, rizikos kontrolės sistema ir rizikos - atlygio matrica, akcentuojant jų praktinį taikymo procesą. Skyriuje siekiama pristatyti ir suteikti tinkamas rizikos valdymo priemones žmogiškųjų išteklių specialistams, dirbantiems XXI a. didelio neapibrėžtumo sąlygomis.

      62
  • Item type:Publication,
    Pokyčių valdymas
    book part[2026][Y4][S003][16];
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis., 2026, p. 223-238

    Nuolatiniai pokyčiai neišvengiami organizacijoms norint veikti tvariai šiandieninėje darbo rinkoje. Skyriuje atskleidžiama pokyčio ir pokyčių valdymo samprata, jų klasifikavimo būdai, apžvelgiama pokyčių valdymo modelių kaita, pradedant klasikiniais, pvz. K. Lewin, J. Kotter darbais, ir baigiant šiuolaikiniais pokyčių valdymo modeliais, tokiais kaip ADKAR sistema, analizuojamos šios sistemos integracijos galimybės su CLARC pokyčių valdymo pozicijomis. Skyriuje kalbama apie pokyčių valdymo svarbą bei naudą, identifikuojamos dažniausiai sutinkamos darbuotojų pasipriešinimo pokyčiams priežastys, jų šalinimo būdai ir žmonių išteklių valdymo skyrių funkcijos bei galimybės šiuose procesuose. Taip pat skyriuje aptariamas organizacinės kultūros vaidmuo veiksmingam pokyčių valdymui. Pokyčių valdymas žmonių išteklių valdymo kontekste analizuojamas ne tik per procesų atnaujinimą, bet ir tikslingą elgsenos, įgūdžių bei technologijų suderinimą.

      35
  • book part[2026][Y4][S003][48]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 6-53

    Vadybos mokslo raidos suvokimas išlieka aktualus iki šių dienų, nes visos vadybos mokyklos bei senosios teorijos transformavosi į šiuolaikines vadybos teorijos. Pagal senąsias yra kuriamos naujos metodologijos ar seni metodai įdiegiami naujose mokslininkų sukurtuose teoriniuose konstruktuose. Vadybos moksle (vadybos mokyklose) buvo sukurti esminiai vadyboje (organizacijos valdyme) naudojami principai, metodai, todėl jų žinojimas su sugebėjimas pritaikyti, išlieka svarbus ne tik praktikams. Žinant vadybos mokslo raidą galima nustatyti tolimesnes vadybos vystymosi tendencijas ir atitinkamai kurti inovacijas ar diegti naujus modelius savo organizacijose. Susikūrusios vadybos mokyklos atspindėjo esminius to laikmečio suvokimus apie organizaciją, jos valdymą, vadovus bei darbuotojus bei teikia savo pasiūlymus kaip pasiekti geriausius rezultatus. Kiekviena iš jų turėjo savo privalumų ir trūkumų. Vertinant šiuolaikines vadybos teorijas yra pastebima, kad visose yra daugiau mažiau perkeltos senosios vadybos teorijos iš senųjų vadybos mokyklų. Todėl žinojimas ir suvokimas seniai sukurtų teorijų, ženkliai palengvina supratimą bei pagreitina jų įdiegimą organizacijose dirbant su šiuolaikinėmis teorijomis. Šiame knygos skyriuje nagrinėjama vadybos mokslo raida, apžvelgiant pagrindines vadybos mokslo suformuotas mokyklas bei jas atspindinčias teorijas, kurios formavo esminius organizacijų valdymo principus. Analizuojami aplinkos kontekstai bei svarbūs kiti socialiniai veiksniai, turėję įtakos tokių vadybos teorijų atsiradimui bei jų tolimesniam vystymuisi, trumpai pristatomi ir aptariami ryškiausi tos srities mokslininkai, praktikai ir jų idėjos, taip pat analizuojamas teorijų pritaikomumas praktikoje. Skyrius siekia ne tik apžvelgti vadybos mokslo evoliuciją nuo klasikinių iki šiuolaikinių paradigmų, bet ir įvertinti kiekvienos iš jų privalumus ir trūkumus.

      27
  • book part[2026][Y4][S003][20]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 92-111

    Šiuolaikinėse organizacijose aplinkos pokyčiai reikalauja įvairių organizacijos darbuotojų, bandančių pasiekti savo strateginius tikslus, reakcijų. Skeptiškas darbuotojų požiūris į strateginių permainų valdymą gali sugriauti efektyviais būdais subrandintus strategijos planus ir tik aiškus strateginių permainų procesas gali sumažinti pasipriešinimą, kuriant Žmonių išteklių valdymo strategijas, orientuojantis į aktualių problemų sprendimą. Todėl šiame skyriuje pristatoma Žmonių išteklių valdymo strategijos koncepcija, ryšio su strateginiu valdymu diskusiniai aspektai, Žmonių išteklių valdymo politikos reikšmė, kūrimo ir įgyvendinimo būtinybė bei galimybės. Skyriaus tikslas: atskleisti Žmonių išteklių valdymo strategijos koncepciją bei Žmonių išteklių valdymo politikos kūrimo ir įgyvendinimo diskusinius klausimus, pateikiant Žmonių išteklių valdymo strateginių sprendimų prielaidas įgyvendinimo galimybes organizacijoje, atsižvelgiant į jų poveikį visuomenei ir aplinkai.

      30
  • book part[2026][Y4][S003][19]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 143-161

    Šis vadovėlio skyrius skirtas supažindinti su organizacijos vidaus rinkodaros samprata, tikslais, strategijomis, priemonėmis bei praktiniais panaudojimo būdais. Organizacijos vidaus rinkodara – tai tarpdisciplininė sritis, integruojanti Žmonių išteklių valdymą, rinkodarą ir komunikaciją. Organizacijų gebėjimas suteikti kokybiškas paslaugas savo klientams, vystymasis, sėkmė ir konkurencingumas priklauso nuo organizacijos darbuotojų. Organizacijos darbuotojai yra organizacijos „veidas“ ir bendraudami su organizacijos klientais perduoda jiems savo emocijas. Darbuotojų svarba organizacijos sėkmei, klientų patirčiai, reputacijai ir konkurencingumui skatina organizacijas vis labiau domėtis savo darbuotojais, jų lūkesčiais, poreikiais bei jų patirtimi organizacijoje. Būtent tuomet išryškėja organizacijos vidaus rinkodaros – kaip strateginio įrankio svarba kuriant atvirą, bendradarbiaujančią organizacijos kultūrą, skatinant darbuotojų įsitraukimą, motyvaciją, lojalumą organizacijai bei formuojant darbuotojus kaip organizacijos ambasadorius. Organizacijos vidaus rinkodara traktuoja darbuotojus kaip savo vidinius klientus ir siekia pirmiausia patenkinti jų poreikius, kad sėkmingai įgyvendinti organizacijos išorinius tikslus ir užtikrinti organizacijos klientų aptarnavimo kokybę.

      29