Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Publication: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/50190
Now showing1 - 10 of 15
  • book part[2026][Y4][S003][19]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 143-161

    Šis vadovėlio skyrius skirtas supažindinti su organizacijos vidaus rinkodaros samprata, tikslais, strategijomis, priemonėmis bei praktiniais panaudojimo būdais. Organizacijos vidaus rinkodara – tai tarpdisciplininė sritis, integruojanti Žmonių išteklių valdymą, rinkodarą ir komunikaciją. Organizacijų gebėjimas suteikti kokybiškas paslaugas savo klientams, vystymasis, sėkmė ir konkurencingumas priklauso nuo organizacijos darbuotojų. Organizacijos darbuotojai yra organizacijos „veidas“ ir bendraudami su organizacijos klientais perduoda jiems savo emocijas. Darbuotojų svarba organizacijos sėkmei, klientų patirčiai, reputacijai ir konkurencingumui skatina organizacijas vis labiau domėtis savo darbuotojais, jų lūkesčiais, poreikiais bei jų patirtimi organizacijoje. Būtent tuomet išryškėja organizacijos vidaus rinkodaros – kaip strateginio įrankio svarba kuriant atvirą, bendradarbiaujančią organizacijos kultūrą, skatinant darbuotojų įsitraukimą, motyvaciją, lojalumą organizacijai bei formuojant darbuotojus kaip organizacijos ambasadorius. Organizacijos vidaus rinkodara traktuoja darbuotojus kaip savo vidinius klientus ir siekia pirmiausia patenkinti jų poreikius, kad sėkmingai įgyvendinti organizacijos išorinius tikslus ir užtikrinti organizacijos klientų aptarnavimo kokybę.

      31
  • book part[2026][Y4][S003][23]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 304-326

    Šiuolaikinėje globalizuotoje ir sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje įvairovės valdymas tampa lemiamu organizacijos sėkmės veiksniu, darančiu tiesioginę įtaką veiksmingumui, talentų išlaikymui ir tvarumui. Didėjant darbo jėgos įvairovei, organizacijos pripažįsta, kad darbuotojų skirtumų panaudojimas yra itin svarbus skatinant inovacijas, didinant klientų susidomėjimą ir atliepiant visuomenės lūkesčius. Skyriuje aptariamos įvairovės įtraukties istorinės ištakos, pagrindinės teorijos, padedančios suprasti individų tarpusavio santykius įvairovės kontekste, grupių sąveikos mechanizmai bei su jais susiję iššūkiai. Apžvelgiami motyvai organizacijoms plėtoti įtrauktį ir kai kurie galintys kilti sunkumai.

      43
  • book part[2026][Y4][S003][23];
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 327-349

    Darbuotojų sauga, sveikata ir gerovė yra vienas svarbiausių šiuolaikinės organizacijos veiklos veiksnių. Užtikrinti sveikatai nekenksmingas ir psichologiškai saugias darbo sąlygas – tai ne tik darbdavių pareiga, bet ir kiekvieno žmogaus teisė, įtvirtinta nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose. Praktikoje ši pareiga įgyvendinama per profesinės rizikos valdymą. Rizikos veiksniai gali būti fiziniai ar psichosocialiniai, todėl jų atpažinimas ir kontrolė sudaro būtinas sąlygas saugiai darbo aplinkai. Visgi darbuotojų gerovė apima daugiau nei rizikos prevenciją. Siekiant kurti ne tik organizacijai naudingą, bet ir darbuotojams palankią aplinką, taikomos sveikatingumo programos, kurios stiprina darbuotojų atsparumą, motyvaciją ir produktyvumą. Vadovų ir personalo specialistų vaidmuo čia itin svarbus – jie užtikrina, kad gerovė būtų ne pavienė iniciatyva, o nuosekli organizacijos strategija. Geroji praktika rodo, kad organizacijos, kurios investuoja į darbuotojų gerovę, stiprina reputaciją ir konkurencingumą. Tuo tarpu organizacijos, kurios nepaiso saugos ir sveikatos reikalavimų, rizikuoja prarasti darbuotojų pasitikėjimą, silpninti savo reputaciją ir kelti grėsmę ilgalaikiam veiklos tęstinumui.

      35
  • book part[2026][Y4][S003][13]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 54-66

    Skyriuje nagrinėjamos klasikinės bendrosios valdymo funkcijos, kurios yra neatsiejama organizacijos valdymo proceso dalis. Sisteminis požiūris į valdymą leidžia suprasti, kaip skirtingos valdymo funkcijos sąveikauja tarpusavyje ir kaip jos prisideda prie bendrų organizacijos tikslų parengimo bei įgyvendinimo. Šiame kontekste aptariamos pagrindinės valdymo funkcijos, tokios kaip planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė bei kitos ir jų sąsajos su organizacijos valdymu. Tema yra klasikinė, universali, nes yra inkorporuota į visas vadybos teorijas, metodologijas. Jos suvokimas ir pritaikymas praktikoje yra aktualus naujai kuriamose vadybos teorijose bei atsikartoja įvairiose šiuolaikinėse metodologijose, todėl šios žinios yra būtinos siekiant suprasti ir gebėti analizuoti, bet kurią organizacijos veiklą, tame tarpe ir žmonių išteklių vadyboje. Sisteminis požiūris suteikia platesnį kontekstą vadybos moksle, padeda pamatyti bendrą, visą „paveikslą“ ir suprasti organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos įvairius parametrus. Šis skyrius suteikia skaitytojui pagrindines, fundamentalias vadybos žinias, reikalingas sugebėti parengti, priimti ir įgyvendinti priimtus sprendimus ne tik sėkmingame organizacijų valdymo procese, bet ir gyvenime.

      39
  • book part[2026][Y4][S003][24]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 67-90

    Paslaugų sektorius yra vienas sparčiausiai augančių ekonomikos segmentų, o jo sėkmė neatsiejama nuo žmogiškųjų išteklių. Paslaugų kokybę, kurią vartotojas (klientas) vertina pagal savo lūkesčių išpildymą, didžiąja dalimi lemia tiesiogiai su klientais dirbantys darbuotojai, todėl paslaugų vadyba neatskiriamai susijusi su žmogiškųjų išteklių valdymu – darbuotojų atranka, jų kompetencijų ugdymu, darbo sąlygų organizavimu ir t.t. Analizuojant paslaugos esmę ir savybes, paslaugos struktūros (paketo) dedamąsias ir galimas teikimo spragas, išryškėja, kad žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimai tiesiogiai nulemia (vartotojo) kliento patirtį. Paslaugų kokybės matavimo teorijos ir praktiniai taikymo įrankiai leidžia ne tik įvertinti, bet ir nuolat gerinti darbuotojų kuriamą vertę organizacijai bei jos klientams. Taip užtikrinamas ne tik paslaugų kokybės tęstinumas, bet ir organizacijos tvari veikla. 1. Atskleisti paslaugos esmę ir apibrėžimo problematiką žmogiškųjų išteklių vadybos kontekste. 2. Supažindinti su paslaugos savybėmis, lemiančiomis paslaugų teikimo organizavimą ir darbuotojų veiklos ypatumus. 3. Pateikti žinių apie paslaugos struktūros (paketo) dedamąsias, akcentuojant darbuotojų vaidmenį jų užtikrinime. 4. Supažindinti su paslaugų kokybės matavimo teorijomis ir praktiniais taikymo aspektais, susijusiais su žmogiškųjų išteklių vadyba.

      40
  • Item type:Publication,
    Darbuotojų karjeros ekosistema
    book part[2026][Y4][S003][31]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 162-192

    Technologinių perversmų ir žinių visuomenės įsigalėjimo kontekste, auga darbuotojų karjeros vystymo reikšmė organizacijai. Organizacijų galimybės pritraukti ir išlaikyti aukš¬tos kvalifikacijos darbuotojus reikšmingai priklauso nuo to, kokias karjeros plėtros galimybes jos teikia savo darbuotojams. Darbuotojų karjeros procesai ir struktūra, atliepiantys šiuolaikinius individų karjeros poreikius ir iššūkius, padeda organizacijoms užsitikrinti aukštos vertės žmogiškąjį kapitalą, o darbuotojams išlaikyti konkurencingumą organizacijoje ir darbo rinkoje.

      18
  • book part[2026][Y4][S003][48]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 6-53

    Vadybos mokslo raidos suvokimas išlieka aktualus iki šių dienų, nes visos vadybos mokyklos bei senosios teorijos transformavosi į šiuolaikines vadybos teorijos. Pagal senąsias yra kuriamos naujos metodologijos ar seni metodai įdiegiami naujose mokslininkų sukurtuose teoriniuose konstruktuose. Vadybos moksle (vadybos mokyklose) buvo sukurti esminiai vadyboje (organizacijos valdyme) naudojami principai, metodai, todėl jų žinojimas su sugebėjimas pritaikyti, išlieka svarbus ne tik praktikams. Žinant vadybos mokslo raidą galima nustatyti tolimesnes vadybos vystymosi tendencijas ir atitinkamai kurti inovacijas ar diegti naujus modelius savo organizacijose. Susikūrusios vadybos mokyklos atspindėjo esminius to laikmečio suvokimus apie organizaciją, jos valdymą, vadovus bei darbuotojus bei teikia savo pasiūlymus kaip pasiekti geriausius rezultatus. Kiekviena iš jų turėjo savo privalumų ir trūkumų. Vertinant šiuolaikines vadybos teorijas yra pastebima, kad visose yra daugiau mažiau perkeltos senosios vadybos teorijos iš senųjų vadybos mokyklų. Todėl žinojimas ir suvokimas seniai sukurtų teorijų, ženkliai palengvina supratimą bei pagreitina jų įdiegimą organizacijose dirbant su šiuolaikinėmis teorijomis. Šiame knygos skyriuje nagrinėjama vadybos mokslo raida, apžvelgiant pagrindines vadybos mokslo suformuotas mokyklas bei jas atspindinčias teorijas, kurios formavo esminius organizacijų valdymo principus. Analizuojami aplinkos kontekstai bei svarbūs kiti socialiniai veiksniai, turėję įtakos tokių vadybos teorijų atsiradimui bei jų tolimesniam vystymuisi, trumpai pristatomi ir aptariami ryškiausi tos srities mokslininkai, praktikai ir jų idėjos, taip pat analizuojamas teorijų pritaikomumas praktikoje. Skyrius siekia ne tik apžvelgti vadybos mokslo evoliuciją nuo klasikinių iki šiuolaikinių paradigmų, bet ir įvertinti kiekvienos iš jų privalumus ir trūkumus.

      38
  • book part[2026][Y4][S003][29]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 193-221

    Koučingas jau seniai peržengė asmeninio tobulėjimo ribas ir tapo svarbia organizacijų augimo priemone. Iš pradžių jis buvo siejamas su individualiomis sesijomis ar aukščiausio lygio vadovų ugdymu, tačiau šiandien koučingas integruojamas daug plačiau. Jis tampa organizacinės kultūros dalimi – daro įtaką tam, kaip pritraukiami ir ugdomi talentai, kaip komandos sprendžia problemas, ir net tam, kaip organizacija kuria inovacijas. Šiame skyriuje nagrinėsime, kaip koučingas veikia organizacijas strateginiu lygmeniu, aptarsime, kokiais būdais jis gali būti integruojamas į kasdienį gyvenimą: nuo vadovo pokalbio su darbuotoju iki organizacinio mokymosi procesų, suprasime, kad koučingas yra daugiau nei vien vadovavimo stilius – tai priemonė, padedanti žmonėms ir organizacijoms išlikti lanksčioms nuolat kintančioje aplinkoje. Be to, skyriuje pažvelgsime į vidinio ir išorinio koučingo skirtumus, aptarsime koučingo kultūros reikšmę organizacijų sėkmei bei iššūkius, kurie kyla siekiant koučingą įtvirtinti kaip neatsiejamą organizacijos vystymo dalį. Svarbu, kad šis skyrius nėra tik teorinis – jis kviečia apmąstyti kritiškai, diskutuoti ir reflektuoti pateikiamas įžvalgas ir teoriją, tad jo pabaigoje rasite klausimus diskusijoms bei savirefleksijai, taip pat užduočių, kurios leis pasitikrinti, ką supratote ir kaip tai, ką perskaitėte, galite susieti su praktine patirtimi. Skyrius skirtas aukštųjų mokyklų studentams, Žmonių išteklių specialistams, vadovams bei visiems, kurie nori giliau suprasti, kaip koučingas veikia organizacijose. Kitaip tariant, ji naudinga visiems, kurie domisi, kaip koučingas gali padėti tiek kasdienėje lyderystėje, tiek priimant strateginius sprendimus.

      37
  • book part[2026][Y4][S003][31];
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 112-142

    Efektyvus žmonių išteklių valdymas yra bet kurios sėkmingos organizacijos pagrindas: jis užtikrina, kad darbuotojai būtų motyvuoti, įtraukti ir vertinami. Skatinant teigiamą darbo aplinką ir darbuotojų augimą, ši funkcija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį organizacijos kelyje į sėkmę. Pagrindinis žmonių išteklių valdymo tikslas – maksimaliai prisidėti prie organizacijos rezultatų. Šiame skyriuje apžvelgsime, kaip ši funkcija praktiškai įgyvendinama siekiant pritraukti, išlaikyti ir oriai atsisveikinti su darbuotojais. Keičiantis istoriniam ir ekonominiam kontekstui, žmonių ištekliai – kaip ribotas išteklius – darė ir tebedaro reikšmingą įtaką organizacijų raidai. „Darbuotojo kelionė“ yra palyginti naujas terminas, apibūdinantis visą laikotarpį, kurį asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai praleidžia su darbdaviu. Pasitenkinimas skirtingais šios kelionės etapais stipriai veikia darbuotojo produktyvumą ir efektyvumą. Visgi esminis žmonių išteklių valdymo siekis – tikslingai nukreipti ir panaudoti žmonių potencialą, kuriant palankiausią aplinką maksimaliems individualiems ir bendriems rezultatams pasiekti.

      47
  • book part[2026][Y4][S003][20]
    Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 92-111

    Šiuolaikinėse organizacijose aplinkos pokyčiai reikalauja įvairių organizacijos darbuotojų, bandančių pasiekti savo strateginius tikslus, reakcijų. Skeptiškas darbuotojų požiūris į strateginių permainų valdymą gali sugriauti efektyviais būdais subrandintus strategijos planus ir tik aiškus strateginių permainų procesas gali sumažinti pasipriešinimą, kuriant Žmonių išteklių valdymo strategijas, orientuojantis į aktualių problemų sprendimą. Todėl šiame skyriuje pristatoma Žmonių išteklių valdymo strategijos koncepcija, ryšio su strateginiu valdymu diskusiniai aspektai, Žmonių išteklių valdymo politikos reikšmė, kūrimo ir įgyvendinimo būtinybė bei galimybės. Skyriaus tikslas: atskleisti Žmonių išteklių valdymo strategijos koncepciją bei Žmonių išteklių valdymo politikos kūrimo ir įgyvendinimo diskusinius klausimus, pateikiant Žmonių išteklių valdymo strateginių sprendimų prielaidas įgyvendinimo galimybes organizacijoje, atsižvelgiant į jų poveikį visuomenei ir aplinkai.

      32