Veršinskas, Robertas
Įvairių profesijų atstovų psichikos sutrikimaiItem type:Publication, [The psychiatric disorders among the persons working in different professional fields]research article[2010][S4][S006][27] ;Žukauskas, Gediminas ;Razgauskas, EduardasVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka (4) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles (4) [Elektroninis išteklius] / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. - 1 elektron. opt. diskas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2010, [Nr.] (4)., p. 301-327Šiandieniniame gyvenime ne taip jau retai sutinkami faktoriai, ilgam išmušantys žmogų iš pusiausvyros. Įvairių autorių duomenimis net iki 20 – 30% žmonių vos ne kasdien patiria neigiamas emocijas, kurios per ilgą laiką suluošina psichiką. Dažnai krizes gali sukelti konfliktai namuose, mokymo įstaigose, darbe. Daug žmonių į darbą ar į mokyklą eina kaip į katorgą, pastovi baimė prarasti darbą taip pat neigiamai veikia sveikatą. Bedarbių nusikalstamumas, lyginant su dirbančiųjų, viršija jį keletą kartų. Įtampą darbe didina ir dažnos atestacijos, kurios turėtų skatinti kelti kvalifikaciją, tačiau dažni patikrinimai ir atleidimai iš darbo sukelia tik nereikalingą įtampą ir sumaištį. Žmogus pusę savo gyvenimo dirba, o trečdalį – miega. Daugelis išeities ieško tabletėse. Taip kuriasi fonas agresijai. Šiame darbe apžvelgti įvairių agresijos rūšių – negatyvizmo, įtarumo, apmaudo, autoagresijos ir kt. apibrėžimai, aptartos jų galimos atsiradimo priežastys, siekiant suvokti šio fundamentalaus psichofiziologijos fenomeno struktūrą.
24 9 Policijos specialiųjų priemonių panaudojimo aspektaiItem type:Publication, [Aspects of the use of police special measures]research article[2010][S4][S001][12]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (4) = Security of society and public order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2010, [Nr.] (4)., p. 124-135Respondentams buvo pateikta anketa, kurios tikslas – sužinoti pareigūnų nuomonę apie bendrąsias specialiųjų priemonių panaudojimo tendencijas. Tyrimo metu norėjome ištirti specialiųjų priemonių panaudojimo efektyvumą (naudingumą), likviduojant masines riaušes ir grupės asmenų padarytus teisėtvarkos pažeidimus. Šiuo metu naudojamų specialiųjų priemonių efektyvumu neabejoja tik trečdalis (35%) apklaustųjų pareigūnų. Nors didesnioji respondentų dalis (70%) jau buvo panaudoję specialiąsias priemones tarnybos metu, bet daliai jų tai nebuvo pakankama patirtis, kad įvertintų šių priemonių efektyvumą. Penktadalis pareigūnų įžvelgė organizacines problemas. Jie nurodė, kad labiausiai trūksta teorinių ir praktinių mokymų, kas padėtų ne tik geriau suvokti įstatymus, bet leistų formuoti bei tobulinti specialiųjų priemonių panaudojimo įgūdžius, sudarytų galimybę formuotis komandinio darbo, kuris ypatingai reikalingas masinių neramumų ar grupės asmenų padarytų teisėtvarkos pažeidimų likvidavime, gebėjimus. Darbe pateikiami tyrimo rezultatai leidžia įvardinti problemas susijusias su policijos specialiųjų priemonių panaudojimu likviduojant teisėtvarkos pažeidimus.
24 13 Krepšinis - sudėtinė būsimųjų statutinių pareigūnų lokomocijų lavinimo dalisItem type:Publication, [Basketball - a component part of movement training of future police officers]research article[2008][S5][S007][15] ;Kurševičius, Jonas; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : scientific articles. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2008, Nr. 2., p. 229-243Žaidimas yra sudėtinga, dinamiška, organiškai susijusių, vienas kitą sąlygojančių veiksnių sistema, kiekvieno žaidėjo pastangų bei gebėjimų rezultatas. Aktualu ištirti, kokios klaidos dažniausiai pasikartoja rungtynių metu ir kaip jos pasiskirsto įvairių amplua žaidėjų tarpe. Šie žaidimo rodikliai leidžia tiksliau ir objektyviau įvertinti žaidėjų žaidimo kokybę, koreguoti rengimo programas (Summit, Jenings, 1996; Neumann, 1999; Stonkus, 1985, 1998, 2003).
22 12 Kai kurių agresijos rūšių: negatyvizmo, dirglumo, įtarumo, apmaudo ir kaltės jausmo anketinio tyrimo duomenys tarp įkalintų asmenųItem type:Publication, [Some types of aggression: negativism, irritable, suspicion, vexation, and the feel of guilt questionnaire research data among prisoners]research article[2008][S4][S007][23] ;Žukauskas, Gediminas; Račiukaitytė, KristinaVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka (2) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2008., p. 280-302 :Žmogų ilgam iš pusiausvyros išmušantys faktoriai ne taip jau retai sutinkami, o įvairių autorių duomenimis net iki 20 – 30% žmonių vos ne kasdien patiria neigiamas emocijas, kurios per ilgą laiką suluošina psichiką. Dažnai krizes gali sukelti konfliktai namuose, mokymo įstaigose, darbe. Daug žmonių į darbą ar į mokyklą eina kaip į katorgą, pastovi baimė prarasti darbą taip pat neigiamai veikia sveikatą. Bedarbių nusikalstamumas, lyginant su dirbančiųjų, viršija keletą kartų. Įtampą darbe didina dažnos atestacijos, kurios turėtų skatinti kelti kvalifikaciją, tačiau dažni patikrinimai ir atleidimai iš darbo sukelia tik nereikalingą įtampą ir sumaištį. Žmogus trečdalį savo gyvenimo miega, o pusę – dirba: nervinga darbo išraiška – neramus, nekokybiškas miegas – blogai darbe – blogai ir patale... Atsikeli nepailsėjęs – darbe žlugęs. Ir taip kasdieną. Išeities reikia ieškoti ne tabletėse. Taip kuriamas fonas agresijai. Šiame darbe apžvelgti įvairių agresijos rūšių – negatyvizmo, įtarumo, apmaudo, autoagresijos ir kt. apibrėžimai, aptartos jų galimos atsiradimo priežastys, siekiant suvokti šio fundamentalaus psichofiziologijos fenomeno struktūrą.
14 22 Įstojusiųjų į viešojo saugumo fakultetą fizinio parengtumo rodiklių retrospektyvinė analizėItem type:Publication, [The retrospective analysis of physical preparedness indices of the first year students from MRU Public Security Faculty]research article[2008][S4][S007][11]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (2) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2008., p. 303-313 :Žemiausi rodikliai buvo 2004 (9 kartai) (p<0,05) ir 2006 m. (5,7 karto) (p<0,01). Analogiški žemiausi moterų fizinių gebėjimų grupės vidutiniai rodikliai buvo užregistruoti 2006 m. (2 kartai) (p<0,001). Vyrų pilvo raumenų jėgos rodikliai mažėjo nuo 2002 (12,7k/30s) iki 2006 m. (4,2 k/30s) (p<0,001), o 2008 m. – vėl padidėjo (10,2 k/30s) (p<0,01). Moterų pilvo raumenų jėgos rodiklių reikšmės metų aspektu kito sinusoidine kreive. 2004 (18,7 k/30s) (p<0,01) ir 2006 m. (16,4 k/30s) (p<0,001) įstojusiųjų moterų pasiekimai - mažiausi.
15 13 - research article[2008][S4][S007][18]
; ; Jasulaitis, AlgisVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka (2) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2008., p. 91-108Pasimetėme savyje ir tarp savęs: per šimtmetį įvyko tiek ir tokių dalykų, kad protas nesugeba jų permastyti – visi dėsniai (fizikos, moralės) ištirpo, nusitrynė... Tapo niekiniais net Dešimt Dievo įsakymų. Moralė – kas tai? Ji neteko ribų, išskydo, o mes tapome žele – tiek materialiai, tiek moraliai: galime ką norime sakyti, ką norime rašyti. Kas įžūlesnis – to tiesa, kas be ribų – tas pirmas. Jeigu dar tavyje išlieka bendravimo normos, tai esi kvailys, bailys ir atvirkščiai – iš baimės tampi agresyvus. Agresija, savižudybės, antisocialinė elgsena – daugiapriežastinis reiškinys paplitęs visais laikais nuo seniausiai žinomų laikų iki šių dienų – visose konfesijose ir šalyse. Tačiau niekada tai nebuvo taip plačiai nušviečiama žiniasklaidoje ir masinėse informacijos priemonėse (MIP), kurios niekada taip neįtakojo mūsų visuomenės, jos politinio gyvenimo ir mūsų pačių. Šiame darbe atskleidžiamas MIP (TV, interneto, dienraščių) daroma įtaka visiems mūsų visuomeniniams sluoksniams. Įvairių negatyvių reiškinių propagavimas šiomis priemonėmis, jų poveikis jaunimui bei viso to pasekmės. Politikų ir politinių partijų sluoksnių MIP panaudojimas įvairiems tikslams bei poreikiams. TV laidų įtaka smurto, agresijos, suicidų, nusikalstamumo atsiradimui. Įvairios kino produkcijos poveikis mūsų moralei, gyvenimiškų vertybių perįkainavimui ir dinamikai.
26 10 Fizinės, verbalinės ir šalutinės agresijos anketinio tyrimo duomenys iš įvairių Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigųItem type:Publication, [Physical, verbal, and collateral agresion questionnaire reaserch data from various Lithuanian Republic prisons]research article[2008][S4][S007][18]; ; Račiukaitytė, KristinaVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka (2) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2008., p. 109-126 :Viena aršiausių šių dienų problemų, jaudinanti tiek visuomenę, tiek specialistus – agresijos problema. Egzistuoja daug priežasčių, kurios gali sukelti įvairių formų, pavidalų agresyvaus poelgio protrūkius, kurie neretai baigiasi nusikalstama veika, sužalojimais ar net mirtimi, taip pat savižudybėmis. Šio darbo tikslas – ištirti skirtingų agresijos rūšių paplitimo tarp įkalintųjų ir dirbančiųjų Lietuvos įkalinimo įstaigose. Tiriant agresijos paplitimą buvo naudojamos trys anketos: Bas-Darki testas, Beko depresijos skalė ir Altmano savęs įvertinimo skalė (ASRM). Duomenys surinkti iš šių Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigų: Panevėžio moterų kalėjimo, Rokiškio psichiatrinės ligoninės, 1-ųjų ir 2-ųjų Vilniaus pataisos kolonijų. Apklausta 576 asmenys: 324 įkalintų, 88 sergančių, 164 dirbančių įkalinimo įstaigose asmenų. Tyrimu nustatyta, kad: 1. Fizinė, šalutinė ir verbalinė agresija, agresyvumo indeksas labiausiai paplitę tarp įkalintų ir sergančių asmenų, o mažiausiai – tarp dirbančiųjų įkalinimo įstaigose. 2. Vyrai patiria stipresnę fizinę agresiją lyginant su moterimis. Fizinė ir verbalinė agresija yra labiausiai išreikštos tarp sergančių asmenų.
26 14 Konfliktinių situacijų policijos pareigūnų praktinėje veikloje analizėItem type:Publication, [The analysis of conflict situations in policeman's practice]research article[2008][S4][S007][10]; ; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (2) : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2008., p. 81-90 :Tyrimo tikslas. Išanalizuoti konfliktų tarp asmens ir policijos pareigūno pasitaikančias priežastis bei sprendimo būdus. Tyrimo metu anonimiškai apklausti 120 Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto (toliau MRU VSF) 1 kurso studentų (60merginų ir 60 vaikinų), kurie 2006 – 2007 mokslo metais atliko mokomąją tarnybos 4 mėnesių praktiką tam tikrose policijos įstaigose. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta: 1. Dažniausiai konfliktai kyla tarp asmens ir policijos pareigūno patrulių veiklos organizavimo skyriuje – 65 %, eismo priežiūros tarnyboje – 12 %, operatyvaus valdymo tarnyboje (budėtojų dalis) – 10 %, apsaugos organizavimo tarnyboje –8 % ir prevencijos tarnyboje – 5 %. 2. Konfliktai dažniausiai atsiranda dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo 66 %, taip pat, kai asmuo pareigūną įžeidinėja 16 %, bando sprukti nuo pareigūno 10 %, užpuola (arba ketina pulti) agresyviais smurtiniais veiksmais 8 %. 3. Dažniausiai konfliktinę situaciją sukelia agresyvūs neblaivūs asmenys 77 %, 13 % konfliktinių situacijų įvyko su neagresyviais neblaiviais asmenimis. Taip pat reikėtų paminėti konfliktus su nestabilios psichikos agresyviais asmenimis – 4 %. Mažiausiai konfliktinių situacijų įvyko su agresyviais, blaiviais asmenimis – 3 % ir neagresyviai nusiteikusiais blaiviais asmenimis – 3 %. 4. Apklausoje dalyvavę respondentai teigia, kad konflikto metu dažniausiai jautė šias emocijas: nerimą – 51 %, pyktį – 31 %, baimę – 10 % ir įniršį – 8 %. 5. Konfliktinių situacijų metu, realiomis sąlygomis dirbantiems policijos pareigūnams, dažniausiai teko naudoti fizinę prievartą – 82 8 %, nenaudodami fizinės jėgos prieš asmenį – konfliktą išsprendė 18 % pareigūnų.
46 18 Būsimųjų policijos pareigūnų fizinio pajėgumo kaita taikant savarankišką darbąItem type:Publication, [Changes in physical fitness of would-be police officers applying independent work]research article[2007][S5][S007][9]; Bagočiūnas, StanislovasVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka : mokslinių straipsnių rinkinys (1). Kaunas : Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakultetas, 2007. ISBN 9789955190653., p. 118-126Rengiant aukštos kvalifikacijos specialistą, vienas iš svarbiausių mokymo proceso elementų yra nuolatinis ir kryptingas studentų savarankiško darbo įgūdžių ugdymas. Darbo tikslas – ištirti Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakulteto pagrindinių studijų studentų savarankiško darbo įtaką fizinio pajėgumo kaitai per mokslo metus. Ištirtos dvi studentų grupės penkiais etapais mokslo metų eigoje. Pirmąją grupę sudarė 124 studentai, kurie per mokslo metus du kartus per savaitę lankė privalomas pratybas ir papildomai savarankiškai mankštinosi pagal parengtą savarankiško mankštinimosi programą. Antrąją grupę sudarė 117 studentų, kurie lankė tik privalomas pratybas. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmos grupės studentų visų testų rezultatai nuo pirmojo iki penktojo testavimo tolygiai gerėjo, tačiau antros grupės studentų rezultatai po žiemos atostogų, sesijos ir praktikos pablogėjo: atsispaudimų gulint atremtyje 7 %, atsisėdimų – atsigulimų skaičius per 2 min. 5 %, 10 x 10 m šaudyklinio bėgimo rezultatas 7,9 %. Atliktas eksperimentas ir padaryta rezultatų analizė leidžia pagrįstai rekomenduoti studentų individualias fizinio rengimo užduotis, ypatingai atostogų, egzaminų sesijų ir praktikų metu.
22 4 Statutinių pareigūnų fizinis rengimasItem type:Publication, [Physical training of statutory officers]research article[2007][S5][S007][11]; ;Bagočiūnas, StanislovasVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka : mokslinių straipsnių rinkinys (1). Kaunas : Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakultetas, 2007. ISBN 9789955190653., p. 107-117Straipsnyje nagrinėjama statutinių pareigūnų fizinio ir kovinio rengimo metodika, jų fizinis ir funkcinis pajėgumas. Darbo tikslas – eksperimentinio tyrimo keliu parengti pareigūnų ir būsimų teisėsaugos institucijų darbuotojų fizinio auklėjimo organizavimo ir vykdymo metodiką, sudaryti specialaus fizinio parengtumo normatyvų vertinimo kriterijus. Eksperimento metu buvo nustatytas pareigūnų – studentų fizinis išsivystymas ir parengtumas, funkcinis pajėgumas, išanalizuoti profesinių įgūdžių panaudojimą praktinėse situacijose aspektai, sudaryti fizinio parengtumo lygio vertinimo kriterijai. Ištirta 90 pareigūnų – neakivaizdinių studijų studentų, kurie buvo suskirstyti į eksperimentinę, dirbančių pagal specialią programą, ir kontrolinę grupę. Atlikti tyrimai parodė, kad eksperimento metu ženkliai padidėjo policininkų pilvo preso, liemens ir rankų jėga (p<0,05), nežymiai pagerėjo maksimalaus deguonies suvartojimo rodikliai ir Rufje indekso dydis, sudėtinga psichomotorinė reakcija. Išaiškėjo, kad 69,7 % pareigūnų praktinius savigynos įgūdžius panaudojo gindamiesi nuo užpuoliko. Remiantis gautais duomenimis buvo parengta fizinio pajėgumo vertinimo lentelė, leidžianti nustatyti statutinių pareigūnų fizinio pasirengimo lygį.
27 12