Miliuvienė, Jolita
Įvadas: žmogaus teisės XXI amžiujeItem type:Publication, [Introduction: Human Rights in the Twenty-First Century.]research article[2026][S5][S001][17]; Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 11-276 18 Gynybinis konstitucionalizmas: strateginis konstitucinio dialogo naudojimas demokratijos atsparumui stiprintiItem type:Publication, [Defensive Constitutionalism: the Strategic Use of Judicial Dialogue in Strengthening Democratic Resilience.]research article[2026][S5][S001][26]Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 159-184Šiandien jau niekam nekyla abejonių, jog demokratijos atsparumas grėsmėms nebėra savaime suprantamas – demokratiją puoselėti, palaikyti, už ją kovoti reikia kasdien, o konstituciniai teismai šiame procese atlieka ypatingą vaidmenį. Svariai argumentuoti konstitucinių teismų sprendimai, ypač visuomenei jautriose bylose, yra viena iš svarbiausių priemonių, neleidžiančių peržengi raudonųjų linijų. Argumentavimo kokybė ir įtikinamumas lemia ne tik priimto sprendimo autoritetą, bet ir visuomenės pasitikėjimą konstitucinės justicijos institucija, demokratinėmis vertybėmis ir valstybe apskritai. Straipsnyje analizuojama, kaip konstituciniai teismai, remdamiesi užsienio valstybių konstitucinių teismų jurisprudencija ir tarptautinių institucijų, visų pirma Venecijos komisijos, nuomonėmis, stiprina savo sprendimų argumentaciją. Tokie šaltiniai bylose pasitelkiami ne mechaniškai pasiskolinant problemos sprendimo idėją ar techniškai nusirašant, o tikslingai vystant teisminį dialogą, liudijantį, kad demokratinės vertybės yra visuotinai pripažintos ir ginamos. Tai kartu siunčia aiškią žinutę sprendimų priėmėjams: demokratijos šalininkų yra daug, jie palaiko vieni kitus ir remiasi bendrais standartais. Remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pavyzdžiais, straipsnyje tiriama, kokiu mastu ir kokiais tikslais šio teismo sprendimuose remiamasi lyginamąja konstitucine jurisprudencija ir Venecijos komisijos nuomonėmis, keliamas klausimas, ar Venecijos komisijos nuomonės Konstituciniam Teismui yra tik pagalbinis interpretacinis šaltinis, ar jomis remiamasi kaip autoritetingais konstitucinės teisės standartais, turinčiais didesnę įtaką galutiniam sprendimui, ypač neramiais demokratijos silpnėjimo laikais, kai populistinės politinės partijos, naudodamosi demokratiniais instrumentais, kėsinasi į nusistovėjusią tvarką ir nesidrovi paneigti kažkada visuotinėmis ir neginčijamomis laikytų žmogaus teisių. Tad gebėjimas parodyti, kad konstitucinis sprendimas atspindi ne tik tos valstybės konstitucinio teismo valią, bet dera ir su plačios tarptautinės konstitucinės bendruomenės pozicija, didina sprendimo legitimumą ir kartu stiprina demokratijos atsparumą.
6 18 - book[2026][K5][S001][689]
; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026201 197 Konstitucinė jurisprudencija žmogaus teisių kryžkelėje ir vertybiniai Konstitucinio Teismo pasirinkimaiItem type:Publication, [Constitutional Jurisprudence at the Crossroads of Human Rights and the Value Choices of the Constitutional Court.]research article[2025][S5][S001][18]Lietuvos teisė 2025 : esminiai pokyčiai, p. 27-44Vertybinės konstitucinės koncepcijos paprastai sukelia daugiau ginčų ir diskusijų dėl turinio sampratos ir esmės nei grynai teisinės konstrukcijos. Šeimos definicija, būdama ne tik teisinė, bet ir moralinė ar sociologinė kategorija, yra geriausias to pavyzdys. Klausimus, susijusius su šeimos samprata, sudėtimi ir, galiausiai, teise kurti šeimą Konstitucinis Teismas sprendė bent dviejose plačiai aptartose 2025 metų bylose. Jas išanalizavus, galima daryti išvadą, jog Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ir toliau siekia išlaikyti konstitucinių vertybių pusiausvyrą ir užtikrinti asmens teisių apsaugą net ir politiškai ar visuomeniškai jautriomis temomis. Vis dėlto kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai galėtų būti drąsesni tiek argumentacijos apimtimi, tiek doktrininiu aiškumu, ypač tais atvejais, kai sprendžiami tiesiogiai su asmens autonomija, orumu ir kintančiomis socialinėmis realijomis susiję klausimai.
19 29 Behind the bench: unveiling the dynamic influence of scholars on the development of the reasoning of constitutional courtsItem type:Publication, research article[2024][S1b][S001][18] ;Safta, MarietaInternational comparative jurisprudence., 2024, p. 112-129.Constitutional courts, entrusted with the mission of protecting the supremacy of the constitution and having the power to eliminate legislative and executive acts from the legal system, play an important role in the law-making process. The official constitutional doctrine formulated in constitutional rulings becomes part of the living constitution, binding every state institution and individual. Therefore, the quality of constitutional reasoning must be beyond any doubt. This article argues that constitutional courts interpreting constitutional norms might benefit from the academic legal doctrine. The influence of academic research on constitutional case-law depends on the jurisdiction, the constitutional traditions, and the subject matter of each case. After comparing the constitutional jurisprudence of Romania and Lithuania, which feature entirely different attitudes towards the use of academic research in constitutional jurisprudence, the authors define different levels of scholarly impact on the resolution of constitutional justice cases, revealed through methods of judicial interpretation. The article concludes that the research-case-law partnership might contribute to the evolution of the legal system. High-quality research increases the quality of case-law, and its potential to be recognised as a source of law, even if indirect, increases through the authority that legislation based on it acquires.
32 8 Searching for an Optimal Model for the Renewal of the Constitutional Court to Avoid a Constitutional Crisis: Dream or Reality?Item type:Publication, research article[2024][S1b][S001][20]Journal of the University of Latvia. Law., 2024, p. 223-242The failed renewal of the Constitutional Court in Lithuania was not the first in Europe, and will not be the last. The appointment of constitutional judges, usually undertaken with the involvement of the political institutions, became a very sensitive issue closely linked to their independence. After a sequence of unsuccessful attempts to renew the composition of constitutional courts, some states fall into a deep democratic backsliding, while some take the initiative to reform the existing appointment procedure, seeking to prevent the politicisation of constitutional control institutions. A universal and standardised one-size-fits-all model does not exist, as each particular national context must be considered. However, certain lessons are to be learned and certain pitfalls to be avoided. Constitutional courts must correspond to the criteria of the tribunal established by law, as disclosed in international jurisprudence. For this purpose, the proper law is needed. This article analyses the advantages and shortcomings of some elements of the proposed and partly realised Slovak reform on the appointment of constitutional judges that Lithuania and other states could benefit from. This allows for the conclusion that the explicit criterion of professional reputation might prevent arbitrary nominations and ensure that the best judge for the court and the society would be appointed. Contrary to most convictions, a larger majority in the Parliament is not necessary to keep this procedure in line with the principle of the rule of law. The only requirement is that the law must be clear, unambiguous and provide for the steps to be taken if the rotation fails.
25 29 Perspectives on Ukrainian Constitutional Aspirations Regarding European Identity After the War of AggressionItem type:Publication, book part[2024][Y1][S001][19]The Impact of War and Extraordinary Situations on Law in the Context of Agression against Ukraine / Lyra Jakulevičienė, Patrick R. Hugg, Dmytro Luchenko (eds.)., 2024, p. 87-10518 89 - research article[2023][S5][S001][5]2022 Global Review of Constitutional Law / editors: Richard Albert, David Landau, Pietro Faraguna and Giulia Andrade, 2023, p. 226-230
11 47 - research article[2023][S4][S001][18]
;Masnevaitė, ElenaKonstitucinė justicija Lietuvoje: trys veiklos dešimtmečiai: recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys., 2023, p. 352-369.22 9 Konstitucinės dvejonės dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo: audra vandens stiklinėje?Item type:Publication, [Constitutional Hesitancy to Ratify the Istanbul Convention: Storm in a Teacup?]research article[2023][S4][S001][21]Lietuvos teisė 2023: esminiai pokyčiai., p. 43-63Kiekvieną kartą pasigirdus iniciatyvoms ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), netrukus pasigirsta ir šios konvencijos ratifikavimo priešininkų balsai. Nepaisant daugybės diskusijų, debatų, apsikeitimų nuomonėmis, patvirtinimo, kad visi yra suinteresuoti, jog smurto prieš moteris ar artimoje aplinkoje neliktų, visuomenės susiskaldymas šiuo klausimu nemažėja – regis, kiekviena pusė turi savų neatremiamų argumentų, kodėl Lietuva turėtų arba neturėtų prisijungti prie šios konvencijos ir kaip turėtų siekti konvencijoje numatytų tikslų. Kol Lietuvoje šis klausimas dar tik sprendžiamas, Europos Parlamentas 2023 m. pavasarį nusprendė, kad nėra kliūčių prie Stambulo konvencijos prisijungti Europos Sąjungai, ir pakvietė tai padaryti konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares. Seimas, siekdamas išsklaidyti konvencijos ratifikavimo skeptikų abejones dėl konvencijos suderinamumo su Lietuvos teisine sistema, ir pirmiausia – su Lietuvos Respublikos Konstitucija, 2023 metų rudens sesijoje nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Seimas siekia išsiaiškinti, ar Stambulo konvencijos kai kurios nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies teisės aktui, taip pat įtikinti asmenis, vis dar dvejojančius šios konvencijos ratifikavimo reikalingumu. Straipsnyje aiškinamasi, kokiais aspektais įstatymų leidėjas prašo ištirti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai, kokia galėtų būti Konstitucinio Teismo išvada šiuo klausimu, analizuojama kitų užsienio valstybių konstitucinių institucijų jurisprudencija dėl Stambulo konvencijos atitikties nacionalinėms konstitucijoms, aptariama, kokią reikšmę turėtų Konstitucinio Teismo išvada Seime sprendžiant dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Atlikus išsamią analizę, straipsnyje pažymima, jog labai tikėtina Konstitucinio Teismo išvada, kad Stambulo konvencijos nuostatos dera su Konstitucija, dar negarantuoja, jog Seime bus priimtas sprendimas ratifikuoti šią tarptautinę sutartį, o ir sprendimas ją ratifikuoti savaime smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje iškart nesumažins, nes ratifikavus šį tarptautinį dokumentą dar lauks ilgas jo įgyvendinimo kelias.
45 50