Dagienė, Eleonora
Sąmokslo naratyvų struktūra ir funkcijos politinėje komunikacijoje: Lietuvos žiniasklaidos turinio analizėItem type:ETD, [Structure and Functions of Conspiracy Narratives in Political Communication: A Content Analysis of Lithuanian Media.]magister thesis[2026][S008]Kriaučiūnė, DovilėŠiame darbe, remiantis teorine literatūros analize, sukurtas sąmokslo naratyvų analitinis modelis, kuris empiriškai pritaikytas analizuoti Lietuvos žiniasklaidos publikacijas, kuriose perteikiama Dainiaus Kepenio viešoji komunikacija. Politinėje komunikacijoje plintantys sąmokslo naratyvai gali prisidėti prie alternatyvių politinės realybės interpretacijų formavimo ir nepasitikėjimo institucijomis stiprinimo. Tyrimo tikslas – konceptualizuoti sąmokslo naratyvų struktūrą politinėje komunikacijoje ir identifikuoti pagrindinius jų elementus bei funkcijas. Tyrime taikyta mišri tyrimo metodologija, derinant teorinės literatūros analizę, kiekybinę medijų duomenų analizę ir kokybinę turinio analizę. Kiekybinė ir kokybinė analizė atliktos remiantis „Mediaskopo“ duomenimis 2018–2025 m. laikotarpiu. Kiekybinė analizė apėmė 5003 įrašus, o kokybinei analizei pasirinktos Delfi.lt publikacijos, sudariusios didžiausią tiriamojo laikotarpio publikacijų dalį ir leidusios išvengti besidubliuojančio turinio skirtinguose informacijos sklaidos kanaluose. Literatūros analizės pagrindu sukurtas analitinis modelis leido identifikuoti pagrindinius sąmokslo naratyvų konstrukcinius elementus politinėje komunikacijoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad sąmokslo naratyvų elementai Dainiaus Kepenio komunikacijoje pasireiškia fragmentiškai – jie nustatyti 15 iš 78 analizuotų publikacijų, o dažniausiai identifikuoti institucijų delegitimizavimo, emocinės mobilizacijos ir piktavališkų veikėjų konstravimo elementai. Svarbiausias šio tyrimo rezultatas – sukurtas analitinis modelis, kuris gali būti taikomas tiriant sąmokslo naratyvus įvairiuose politinės komunikacijos kontekstuose.
11 Informacinio vakuumo formavimasis ir jo poveikis žiniasklaidos diskursui: „DHL“ incidento Lietuvoje analizėItem type:ETD, [The Emergence of an Information Vacuum and Its Impact on Media Discourse: A Case Study of the DHL Incident in Lithuania]magister thesis[2026][S008]Kudrevičiūtė, UrtėŠiuolaikinė informacinė aplinka kelia naujus iššūkius institucijų komunikacijai, ypač nacionalinio saugumo grėsmių kontekste. Šiame darbe keliama tyrimo problema: kaip Lietuvos institucijų komunikacijos dinamika „DHL“ siuntų su sprogstamaisiais užtaisais incidento metu lėmė informacinio vakuumo susidarymą ir kaip šis vakuumas atsispindėjo žiniasklaidos diskurso struktūroje? Tyrimas yra pirmasis akademinis darbas, analizuojantis 2024 metų „DHL“ siuntų su sprogstamaisiais užtaisais atvejį – nuo pirmojo incidento Leipcige (liepos 20 d.) iki lapkričio mėnesį pasirodžiusių tarptautinių patvirtinimų apie Rusijos karinės žvalgybos dalyvavimą. Pirmoji lietuviška publikacija pasirodė rugpjūčio 30 d., tačiau pirmasis oficialus institucijų patvirtinimas sekė tik po 49 dienų – šio komunikacinio atotrūkio pasekmės žiniasklaidos diskursui ir sudaro pagrindinį tyrimo objektą. Darbo tikslas – empiriškai ištirti, kaip institucijų komunikacijos dinamika „DHL“ incidento metu lėmė informacinio vakuumo susidarymą ir kaip šis vakuumas transformavo žiniasklaidos diskurso struktūrą. Teorinį pagrindą sudaro Wardle ir Derakhshan (2017) informacijos sutrikimo tipologija, Woon ir Pang (2017) keturių stadijų informacinio vakuumo modelis bei Coombs (2018) situacinės krizės komunikacijos teorija. Siekiant tyrimo tikslo, taikyti trys metodai. Chronologinė analizė leido rekonstruoti institucijų komunikacijos ir žiniasklaidos publikacijų laiko seką bei identifikuoti vakuumo susidarymo momentą ir trukmę. Kokybinė turinio analizė pagal Mayring (2014) metodologines gaires taikyta 71 žiniasklaidos tekstui, atrinktiems iš Mediaskopo duomenų bazės ir apimančiam 2024 m. rugpjūčio 30 d. – lapkričio 8 d. laikotarpį; kiekvienas tekstas koduotas pagal penkias kategorijas: vakuumo stadija, informacijos sutrikimo požymiai, pagrindinis informacijos šaltinis, institucijų citavimas ir diskurso tonas. Naratyvų analizė, grindžiama Entman (2007) įrėminimo teorija, naudota diskurse susiformavusiems pasakojimams identifikuoti ir jų evoliucijai vakuumo stadijų kontekste atsekti. Empirinė analizė atskleidė, kad institucijų komunikacijos stoka sukūrė struktūrines sąlygas naratyvų eksternalizacijai: pradžios stadijoje institucijos nebuvo cituojamos 66,7 proc. tekstų, o eskalacijos stadijoje 70,8 proc. tekstų pasižymėjo klaidinančios informacijos požymiais. Diskurse susiformavo penki konkuruojantys naratyvai – faktinio pranešimo, pavienio veikėjo atakos, Rusijos sabotažo operacijos, institucijų nutylėjimo ir Rusijos kontrnaratyvas – kurių konkurencija atspindėjo informacinio vakuumo stadijų kaitą. Institucijoms pradėjus komunikuoti spalio 18 d., institucijų citavimas šoktelėjo nuo 29,2 proc. iki 97,1 proc., tačiau informacijos sutrikimo požymiai išliko ir sprendimo stadijoje, patvirtindami tęstinės įtakos efektą (Ecker et al., 2022). Remiantis šiais radiniais, suformuluotas penkių žingsnių informacinio vakuumo mechanizmo modelis: nuo komunikacijos stokos ir diskurso eksternalizacijos per naratyvų amplifikaciją iki institucijų reaktyvios pozicijos ir tęstinės diskurso deformacijos. Tyrimo išvados patvirtina, kad bet koks institucinis komunikacijos atidėliojimas sukuria sąlygas, kurių vėlesnė komunikacija visiškai neutralizuoti negali: diskurso valdymo galimybė prarandama struktūriškai, ne tik situaciškai.
8