Matulionytė-Jarašūnė, Erika
Conspiracy theoriesItem type:Publication, book part[2026][Y2][S001][11]A Comprehensive and Systematic Analysis of Hybrid Threats in the Contemporary Security Environment : hybrid threats and their implications for the resilience of western democratic societies / editors: Erkki Koort, Inge Lindsaar, 2026, p. 51-61 Developing a common strategic approach to tackling hybrid threatsItem type:Publication, book part[2026][Y2][S001][15]A Comprehensive and Systematic Analysis of Hybrid Threats in the Contemporary Security Environment : hybrid threats and their implications for the resilience of western democratic societies / editors: Erkki Koort, Inge Lindsaar, 2026, p. 267-281 Information advocacy activities such as fake news, disinformation campaigns, alternative reality and use of radicalisation on the internetItem type:Publication, book part[2026][Y2][S001][15]A Comprehensive and Systematic Analysis of Hybrid Threats in the Contemporary Security Environment : hybrid threats and their implications for the resilience of western democratic societies / editors: Erkki Koort, Inge Lindsaar, 2026, p. 229-243 Growth metrics, regional development and the overlooked conditions of societal securityItem type:Publication, research article[2026][S4][S001][19] ;Buivys, Saulius; Vaickienė, AistėVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order., 2026, p. 249-267Regional development policy across the European Union continues to rely predominantly on growth-oriented metrics such as GDP, employment rates, investment absorption and productivity indices to evaluate whether regions are progressing. Yet these measures are structurally blind to two conditions fundamental to long-term societal security: social sufficiency floors, meaning minimum acceptable standards of well-being and inclusion, and environmental sustainability ceilings, meaning maximum levels of ecological pressure compatible with stable, liveable communities. This paper argues that this measurement gap constitutes a genuine security vulnerability: one that allows regions to appear successful on paper while social deprivation deepens and environmental conditions deteriorate.Drawing on the beyond-GDP economics literature, human and societal security studies, and EU cohesion policy evaluation research, the paper develops three interlocking arguments. First, dominant evaluation frameworks are structurally insensitive to social shortfalls and environmental overshoot: regional well-being measures and GDP diverge systematically at NUTS-2 level, and cohesion policy assessments anchored in growth metrics fail to detect environmentally meaningful progress. Second, these omissions correspond to documented security pathways: persistent regional inequality erodes institutional trust, fuels populist voting and generates political instability, while environmental deterioration creates deferred but compounding insecurity through climate exposure, health burdens and transition risk. Third, a dual-boundary approach that assesses regions against explicit social sufficiency floors and environmental sustainability ceilings as joint necessary conditions offers a principled and practically feasible direction for evaluation reform. This approach adapts the intellectual lineage running from Rockström et al. (2009) and Dearing et al. (2014) through Raworth's Doughnut Economics (2017), translating the insight that the central policy question should be not merely how much growth, but whether societies are operating in a space that is simultaneously sufficient and sustainable, into the EU regional development and cohesion policy context.These arguments are illustrated at two territorial scales. At the national level, a comparison of Lithuania and the Netherlands demonstrates that GDP convergence and dual-boundary performance are empirically decoupled: Lithuania records strong GDP growth yet fails its social sufficiency floor, while the Netherlands meets social conditions but presses its environmental ceiling. At the urban level, Rotterdam illustrates the same decoupling within a single prosperous city: strong aggregate economic performancecoexists with concentrated social deprivation in specific districts and one of Europe's largest sources of industrial greenhouse gas emissions. The main finding is that current metrics systematically reward growth while remaining insensitive to the structural conditions upon which durable regional security depends, and that this failure is detectable at both national and urban scales.
6 9 Komunalinių tekstilės atliekų tvarkymo sistemos ypatumai zero waste idealogijos konteksteItem type:Publication, [Characteristics of municipal textile waste management system in the context of zero waste ideology.]research article[2023][S4][S001][12] ;Klimavičiūtė, SantaVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinis žurnalas., 2023, p. 73-84.Atliekų apimčių augimas yra glaudžiai susiję su žmonių populiacijos augimu ir didėjančiu išsivystymo lygiu, kurio šalutinis produktas yra didėjančios atliekos. Nebūtų teisinga teigti, kad nėra galimybių efektyviai tvarkyti atliekas, tačiau tai susiję su papildomomis išlaidomis, kurios pakelia prekių ar paslaugų kainą. Pasaulyje sparčiai plinta ir visuomenės pripažinimo sulaukia zero waste ideologija ir iniciatyvos, susijusius su atsakinga gamyba ir vartojimu, rūšiavimu bei perdirbimu. Zero waste tai nulinė atliekų kultūra, kurios esminis tikslas - „nulis atliekų“ buityje principas, apimantis ne tik tinkamą atliekų rūšiavimą, mažinimą, bet tuo pat ir skatinantis kitaip pažvelgti į vartojimą. Svarbiausia priemonė atliekų paruošimo pakartotinio naudojimo procese yra susidariusių atliekų rūšiavimas. Norint sėkmingai įgyvendinti zero waste tikslus, sprendimai turi būti priimami visais lygiais, pradedant nuo tarptautinės bendruomenės susitarimų, valstybių politikos formavimo ir baigiant kiekvienu vartotoju, kuris būdamas sąmoningas, savo kasdieniniame gyvenime priiminės atsakingus sprendimus, užtikrinančius aplinkai draugiškiausius pasirinkimus. Atliekų tvarkymas atliekamas atsižvelgiant į atliekų tvarkymo prioritetus bei esamus aplinkosauginius reikalavimus. Valstybių atliekų tvarkymo politikos kryptys pasirenkamos pagal valstybės siekiamus tikslus, tai gali būti sąlygota labiausiai pageidautinu sprendimu - prevencija arba mažiausiai pageidaujamu - šalinimas sąvartynuose. Atliekų tvarkymo srities teisės aktai įpareigoja atliekas tvarkyti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Tvarkant atliekas skatinama laikytis atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetų, kurie skirstomi į atliekų tvarkymo hierarchijas 3R, 5R, 7R, 8,0R. Dažniausiai sutinkami 5R pagrindiniai principai: atsakingas vartojimas, atliekų kiekio mažinimas (prevencija), pakartotinis atliekų panaudojimas, atliekų perdirbimas, panaudojimas energijai gauti, atliekų šalinimas sąvartynuose. Vartotojas, kuris supranta darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos tikslus yra pakankamai sąmoningas rinktis prekes ar paslaugas, kurios yra labiau tausojančios aplinką, be to, jis supranta kiek yra svarbus atliekų tvarkymas ir valdymas. Lietuvoje tekstilės atliekos tvarkomos bendrai komunalinių atliekų srauto tendencijomis ir daugiausiai yra šalinamos sąvartyne arba deginamos, kas neatitinka 5R pagrindinių atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetų principų. Reikia pripažinti, kad dėvėtos tekstilės surinkimo lygis yra tik 13 proc. viso Lietuvoje parduoto kiekio kas parodo, kad nepakankamai dėmesio yra skiriama tekstilės atliekų tvarkymo reguliavimui. Vertinant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje nustatyta, kad vis dar nepakankamas dėmesys skiriamas tekstilės atliekų tvarkymui. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad Lietuva tekstilės atliekų tvarkyme imasi ryžtingų sprendimų ir bus siekiama iškeltų tikslų, kurie bus plačiau analizuojami straipsnyje.
19 14 Social innovation as the pathway for sustainable developmentItem type:Publication, conference paper[2016][P1e][S003][7] ;Brazdauskas, Marius ;Žirnelė, LinaProceedings of the international business conference 2016: searching for innovative and creative business solutions, Faculty of Business Management, Vilniaus Kolegija / University of Applied Sciences on April 28, 2016. Vilnius : Vilniaus kolegija, 2016. ISBN 9786094360428., p. 237-243Currently the concept of social innovation is making its way into the international academic and political discourse since social innovations have a capacity to combine societal and environmental goals with an entrepreneurial spirit. Indeed, many socially conscious entrepreneurs have developed and applied in practice innovative and creative business models to address social and environmental problems previously overlooked by governmental, NGOs or business organizations. In this respect, social innovation is a promising tool and approach towards sustainable development needs and priorities. The objective of this paper is to analyze the concept of social innovation within the context of sustainable development discourse by synthetizing the established and emerging definitions of social innovation. The literature review indicates that social innovation may have many definitions since it is interrelated with many other concepts like social entrepreneurship, sustainability, social welfare, etc. In this line, this paper seeks to contribute to the current understanding of a social innovation and provide a comprehensive overview of the existing literature by synthesizing existing conceptual studies on social innovation and its co-related concepts.
27 Biologinės įvairovės išsaugojimo teisinio reguliavimo ypatumaiItem type:Publication, [Biologocal diversity concervation regulatory peculiarities]research article[2015][S4][S001][13] ;Karosevičienė, KristinaVisuomenės saugumas ir viešoji tvarka : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2015, [t.] 13, 2015 [t.] 13., p. 70-82Žmonija yra biologinės įvairovės dalis ir mūsų egzistavimas be jos būtų neįmanomas. Gyvenimo kokybė, ekonominis konkurencingumas, darbas ir saugumas – visa tai paremta šiuo gamtiniu kapitalu. Nuo biologinės įvairovės priklauso „ekosistemos paslaugos“, t. y gamtos teikiamos paslaugos: klimato reguliavimas, vanduo ir oras, dirvožemio derlingumas ir maistas, kuras, pluošto ir vaistų gamyba. Biologinės įvairovės išsaugojimas yra vienas svarbiausių aplinkos apsaugos klausimų tiek Europos, tiek viso pasaulio mastu. Tai patvirtina daugiašaliai tarptautiniai susitarimai, kuriuose akcentuojamas biologinės įvairovės, natūralių ekosistemų išsaugojimas. Daugelis tarptautinių teisės aktų pabrėžia biologinės įvairovės palaikymo, natūralių buveinių bei laukinės floros ir faunos apsaugos, nykimo prevencijos, būklės stebėjimo svarbą. Pagrindinis dokumentas pasauliniu mastu, sudarantis prielaidas biologinės įvairovės išsaugojimui, yra Biologinės įvairovės konvencija (Rio de Žaneiras, Brazilija, 1992 metai). Straipsnyje bus siekiama išnagrinėti biologinės įvairovės išsaugojimo teisinio reguliavimo ypatumus tarptautiniame ir nacionaliniame lygmenyje. Siekiant atsakyti į temos problematiką straipsnyje analizuojami teisės aktai, mokslinė literatūra, naudoti lyginamasis, analizės bei sisteminimo metodai. Lietuva biologinės įvairovės išsaugojimo srityje palaiko jai svarbias iniciatyvas, yra prisijungusi prie JT Biologinės įvairovės konvencijos, ratifikavusi eilę tarptautinių susitarimų ir konvencijų, kurių nuostatas yra perkėlusi į savo nacionalinius teisės aktus. [...]
32 18 Ekologinis saugumas nacionalinio saugumo politikos konteksteItem type:Publication, [Environmental security in the context of national security policy]research article[2014][S4][S001,S003][12]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (11) : mokslinių straipsnių rinkinys = Security of society and public order : proceedings of scientific articles (11) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2014, [t.] 11., p. 104-115Saugumo politika skirtingais laikotarpiais buvo vertinama skirtingai. Pradžioje saugumas buvo suprantamas kaip karinis, tačiau vystantis visuomenei saugumo grėsmių ratas plėtėsi. Dar vienas svarbus aspektas – grėsmės saugumui neretai pereina iš valstybės lygmens į regioninį bei tarptautinį. Labai dažnai avarijos dideliuose objektuose (pvz. atominėje elektrinėje) paliečia ne vienos šalies interesus, o keleto, be to, yra globalių problemų, tokių kaip klimato kaita, kurių sprendimui reikalingos tarptautinės bendruomenės pastangos. Šie procesai sąlygojo poreikį išskirti ekologinio saugumo sektorių. Ekologinio saugumo problemų sprendimui valstybės suformuoja atitinkamą politiką, be to, dauguma valstybių renkasi didesnio saugumo lygio užtikrinimą prisijungiant prie regioninių ir tarptautinių susitarimų. Pats ekologinio saugumo objektas plečiasi ir apima vis daugiau sektorių, ne vien tik aplinkos apsaugos, bet sutinkami ir kiti (pvz. kriminaliai klausimai). Straipsnyje aptarta ekologinio saugumo raida ir reguliavimo ypatumai nacionalinio saugumo kontekste, apžvelgtos Lietuvos ekologinio saugumo teisinio reglamentavimo gairės.
26 9 Atsinaujinančių energijos išteklių vystymas energetinio saugumo konteksteItem type:Publication, [Renewable energy in the context of sustainable development]research article[2012][S5][S003][10]Darnaus vystymosi strategija ir praktika : mokslo darbai = Sustainable development strategy and practice : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, [t.] 1(6)., p. 123-132Straipsnyje nurodoma, kad atsinaujinančių energijos išteklių darnus vystymas yra labai sudėtingas ir daug aspektų apimantis procesas. Atsinaujinančios energetikos plėtra negali būti padrika ir begalinė, jos plėtros intencyvumas, mastai ir pasiskirstymas geografine prasme turi būti planuojami taip, kad ši plėtra atneštų laukiamą rezultatą. Be to, reikia nepamiršti, kad tobulėjant technologijoms tie ištekliai, kurie pradžioje būna vos ne vienintele alternatyva gali tapti jau tik vienu iš keleto pasirinkimų. Atsinaujinančių išteklių vystymasis tai dinamiškas su visuomenės išsivystymo lygiu kintantis procesas, todėl vieno ir visoms šalims bei situacijoms taikytino modelio esant dideliems ekonominio išsivystymo lygio skirtumams pasaulio mastu nėra. Dar vienas svarbus aspektas į kurį reikia atkreipti dėmesį yra atsinaujinančios energetikos pasiskirstymas geografine prasme, nes dauguma išteklių turi tam tikrus konkrečiai vietovei būdingus bruožus – pvz. hydro, vėjo ir pan. Straipsnyje siekiama pažvelgti į atsinaujinančios energijos plėtrą ne vien tik iš ekonominės ar aplinkosauginės pusės, bet apimti ir socialinius bei iš dalies ir institucinius aspektus, nes darnaus vystymosi politika, o būtent atsinaujinančių energijos išteklių darnaus vystymosi politika turi apimti daug platesnį problemos sprendimą nei vien tik konkrečių išteklių plėtros galimybių analizę.
26 Atsinaujinančių energijos išteklių darnus vystymas Lietuvos energetinio saugumo konteksteItem type:Publication, conference paper[2011][T2][S003][1]Darnaus vystimosi strategija ir praktika : tęstinė mokslinė konferencija, 2011 05 25 / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011., p. 126