Matulionytė-Jarašūnė, Erika
Nusikalstamos veikos imitavimo modelis: teisiniai pagrindai ir realizavimo taktiniai ypatumaiItem type:ETD, [Criminal Offense Simulation Model: Legal Basis and Tactical Implementation Features]magister thesis[2026][S001]Vilkelytė, GuostėŠiame magistro baigiamajame darbe analizuojama nusikalstamos veikos imitavimo modelio teisinis reguliavimas ir realizavimo taktiniai ypatumai, tai pat išryškinamos praktinės problemos kylančios modelį taikant įkalinimo įstaigose. Darbo tikslas – identifikuoti pagrindinius nusikalstamos veikos imitavimo modelio realizavimo taktinius ypatumus ir praktines problemas. Tam, kad būtų pasiektas išsikeltas darbo tikslas, iškelti trys uždaviniai: 1) apibrėžti „slaptų tyrimo veiksmų“ bei „nusikalstamos veikos imitavimo modelio“ sampratas; 2) išanalizuoti nacionalinėje ir kitų Europos Sąjungos šalių teisėje įtvirtintus nusikalstamos veikos imitavimo teisinius pagrindus; 3) identifikuoti nusikalstamos veikos imitavimo modelio realizavimo taktinius ypatumus ir praktines problemas. Pirmoje darbo dalyje apibrėžiamos „slaptų tyrimo veiksmų“ ir „nusikalstamos veikos imitavimo“ sampratos. Slaptais tyrimo veiksmas laikomos įstatymuose (BPK ir KŽĮ) įtvirtinti duomenų ir informacijos rinkimo būdai, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomi slaptai. Nusikalstamos veikos imitavimu laikomi įstatymų nustatyta tvarka sankcionuoti slapti kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu subjektai imituotoja nusikalstamą veiką, atlikdami nusikalstamos veikos požymius formaliai atitinkančius veiksmus. Antrojoje dalyje įvardijami nustatyti teisinio reglamentavimo ypatumai, jog BPK ir KŽĮ teisinis reguliavimas nusikalstamos veikos imitavimo srityje yra grindžiamas griežtomis sankcionavimo taisyklėmis bei aiškiu draudimu provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką. Vis tik nacionaliniame teisniame reguliavime neapibrėžiami nusikalstamos veikos imitavimo taikymo maksimalūs terminai, kai kitų Europos Sąjungos šalių teisiniame reguliavime šie terminai yra aiškiai apibrėžti. Be to, teismų praktika formuoja aiškią taisyklę, kad nusikalstamos veikos imitavimo taikymo laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis tiek, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką. Trečiojoje dalyje įvardijami identifikuoti nusikalstamos veikos imitavimo kodelio taikymo įkalinimo įstaigose realizavimo ypatumai bei kylančios praktinės problemos. Esminiai taktiniai ypatumai – sisteminė informacijos analizė ir viso tyrimo taktikos numatymas, asmens (modelisto) parinkimas atsižvelgiant į asmens individualias savybės, kompetencijas, techninių priemonių panaudojimas ir organizacinės priemonės, kurių imamasi asmens apsaugai užtikrinti. Pagrindinės praktinės problemos – gautos pirminės informacijos ne(patikimumas), ilgai trunkantis pasiruošimas, provokacija, asmens išsišifravimo rizika, techninių priemonių gedimai, modelisto baimė ir kompetencijų stoka bei informacijos apie atliekamą nusikalstamos veikos imitavimą sklaida.
18 2 Kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektaiItem type:ETD, [Legal Regulation of Cybersecurity and Practical Aspects]magister thesis[2026][S001]Kochanka, ArūnasMagistro baigiamojo darbo tema – „Kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai“. Temos aktualumas grindžiamas vis nemažėjančiu kibernetinių incidentų ir nusikaltimų elektroninių duomenų bei informacinių sistemų saugumui fiksavimu ir teisės aktų atnaujinimu kibernetinio saugumo srityje. Baigiamąjį darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje apžvelgiami kibernetinio saugumo teoriniai aspektai. Antrajame skyriuje analizuojamas tarptautinis ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Ketvirtajame skyriuje analizuojama teismų praktika, nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje, siekiant atskleisti šių veikų kvalifikavimo probleminius aspektus ir specifinius ypatumus. Darbe pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Tyrimo objektas – kibernetinio saugumo teisiniai ir praktiniai aspektai, o tikslas – išanalizuoti kibernetinio saugumo teisinį reglamentavimą ir praktinius aspektus. Šiam tikslui pasiekti iškelti keturi uždaviniai: pirmuoju siekta išanalizuoti kibernetinio saugumo sampratą ir kibernetines grėsmes, antruoju – išnagrinėti kibernetinio saugumo teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje bei tarptautiniu lygmeniu, trečiuoju – įvertinti kibernetinio saugumo teisinį reglamentavimą Lietuvoje, ketvirtuoju – atskleisti teismų praktikoje taikomų nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui kvalifikavimo problematiką ir šių veikų specifinius ypatumus. Atlikus teisės aktų analizę nustatyta, kad Lietuvoje pakankamas teisinis reglamentavimas, kuris atitinka pagrindines tarptautines bei Europos Sąjungos kibernetinio saugumo nuostatas. Išnagrinėjus teismų praktiką nustatyti kvalifikavimo probleminiai aspektai taikant ir aiškinant baudžiamojo įstatymo normas dėl nusikaltimų elektroninėje erdvėje, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vieningą šių nusikalstamų veikų normų taikymo praktiką. Nusikalstamos veikos elektroninėje erdvėje pasižymi specifiniais ypatumais, kadangi jos gali būti vykdomos naudojant įvairią programinę įrangą ir iš bet kurios vietos, todėl sudėtinga nustatyti nusikalstamas veikas įvykdžiusius asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Tokiose bylose yra svarbus specialistų dalyvavimas, siekiant tinkamai pagrįsti neteisėtą techninių priemonių panaudojimą. Tiek teorinės medžiagos analizės metu, tiek bylų analizės metu nustatyta, kad asmenims nesilaikant saugumo principų naudojantis internetu ir išmaniosiomis technologijomis bei įmonėms netaikant apsaugos priemonių sudaromos prielaidos nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje atsiradimui. Todėl svarbu laikytis kibernetinės higienos principų, o įmonėms taikyti tinkamas kibernetinio saugumo priemones, ypač panaikinti prieigas prie informacinių sistemų buvusiems darbuotojams. Tyrime taikyti dokumentų analizės, lyginamasis ir apibendrinimo metodai.
10 28 Klimato kaitos teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektaiItem type:ETD, [Legal Regulation and Practical Aspects of Climate Change]magister thesis[2026][S001]Kasparavičiūtė, GabrielėMagistro baigiamojo darbo tema yra „Klimato kaitos teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai“. Tema yra aktuali, nes klimato kaita yra globali problema, kelianti neigiamus padarinius aplinkai, žmonių sveikatai, ekonomikai ir visuomenės gerovei. Siekiant stabdyti klimato kaitą svarbu sukurti patikimą teisinį reguliavimą ir analizuoti, ar klimato kaitos mažinimo priemonės praktikoje užtikrina realius emisijų mažinimo rezultatus ir kokios kliūtys trukdo jų įgyvendinimui. Darbo objektas yra klimato kaitos teisinis reglamentavimas ir jo praktinio įgyvendinimo aspektai atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityje Lietuvos Respublikoje. Darbo tikslas – atskleisti klimato kaitos teisinį reglamentavimą ir praktinio įgyvendinimo probleminius aspektus atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityje Lietuvos Respublikoje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) išnagrinėti klimato kaitos sampratą ir ypatumus; 2) aptarti klimato kaitos ES ir nacionalinį teisinį reglamentavimą; 3) išanalizuoti energetikos sektoriaus reikšmę klimato kaitos kontekste; 4) atskleisti atsinaujinančių energijos išteklių plėtros teisinio reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo probleminius aspektus Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu AEI plėtra yra viena svarbiausių klimato kaitos švelninimo krypčių. Lietuvoje didelė dalis pagamintos elektros energijos buvo iš AEI, šį pokytį nulėmė padidėjusi gamyba AEI elektrinėse, ypač vėjo ir saulės. Dėl to tyrime pasirinkta analizuoti teismų praktiką būtent šiuo aspektu – siekiant nustatyti, su kokiomis teisinėmis ir praktinėmis kliūtimis susiduriama diegiant bei eksploatuojant vėjo ir saulės elektrines. Nustatyta, kad praktikoje kyla ginčų dėl leidimų išdavimo, poveikio aplinkai vertinimo, prisijungimo prie elektros tinklų, paramos administravimo, visuomenės informavimo, pavienių teisinio reguliavimo konstitucingumo klausimų bei teisinio neapibrėžtumo ir procedūrų neaiškumo klausimų. Tai rodo poreikį užtikrinti aiškesnį teisinį reguliavimą, nuoseklesnes administracines procedūras bei suprantamesnį informacijos pateikimą visuomenei. Vis dėlto, įvertinus nagrinėtą teismų praktiką, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nustatytos problemos yra sisteminės ar iš esmės stabdo atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Atliekant tyrimą buvo taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, sisteminis, loginis, lyginimo, teismų praktikos analizės ir apibendrinimo metodai. Darbą sudaro: santrumpų sąrašas, įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Pirmajame skyriuje atskleidžiama klimato kaitos samprata ir ypatumai. Antrajame skyriuje aptariamas klimato kaitos teisinis reglamentavimas ES ir Lietuvos lygmeniu. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas energetikos sektorius klimato kaitos kontekste bei atsinaujinančios energetikos reikšmė klimato kaitos mažinimui. Ketvirtajame skyriuje analizuojami AEI plėtros teisinio reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo probleminiai aspektai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.
15 Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir jų taikymo ypatumai korupcinių veikų tyrimeItem type:ETD, [Methods of collecting criminal intelligence and their application in the investigation of corruption offences]magister thesis[2025][S001]Čelkytė, ViktorijaŠio magistro baigiamojo darbo tema – „Kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir jų taikymo ypatumai korupcinių veikų tyrime“. Darbu siekiama įvertinti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo galimybes korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrime. Teisėsauga kiekvienoje šalyje susiduria su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Šis reiškinys – viena pavojingiausių socialinių problemų, kelianti grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui, institucijų efektyvumui ir pasitikėjimui teisine sistema. Todėl būtina ieškoti sprendimų kaip užkardyti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas bei pašalinti korupcijos atsiradimo priežastis. Kriminalinė žvalgyba yra viena svarbiausių teisėsaugos priemonių kovojant su korupcija, tačiau ji veiksminga tik tuomet, kai pasitelkiama tinkama kriminalinės žvalgybos veiksmų taktika bei užtikrinamas teisėtumo kriterijus. Šio tyrimo objektas – kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir jų taikymo ypatumai korupcinių veikų tyrime. Darbą sudaro trys skyriai, suskirstyti į poskyrius. Pirmame skyriuje analizuojama kriminalinė žvalgybos raida, informacijos rinkimo būdai, bei jais gautos informacijos panaudojimas baudžiamajame procese. Antrame skyriuje analizuojama korupcijos samprata, jos rūšys, formos ir pagrindiniai bruožai ir nusikalstamos veikos. Trečiame skyriuje analizuojama nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurias tiriant pasitelktos kriminalinės žvalgybos priemonės. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbe iškelti keturi uždaviniai, atskleidžiantys tyrimo temą. Pirmuoju uždaviniu siekta atskleisti kriminalinės žvalgybos sampratą, informacijos rinkimo būdus ir jais gautų duomenų panaudojimo baudžiamajame procese problematiką. Nagrinėta mokslinė ir teisinė literatūra, apibrėžti informacijos rinkimo būdai, atskleista kriminalinės žvalgybos teisinio ir faktinio pagrindų svarba bei duomenų pripažinimo įrodymais galimybės. Antruoju uždaviniu siekta išanalizuoti korupcijos sampratą, bruožus ir atskiras korupcinio pobūdžio veikas. Analizuota literatūra atskleidė korupcijos kaip reiškinio įvairiapusiškumą ir korupcinių nusikalstamų veikų latentiškumą. Trečiuoju uždaviniu siekta identifikuoti efektyviausius kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, tiriant korupcines veikas. Nagrinėta teismų praktika, kuria remiantis identifikuotos efektyviausios kriminalinės žvalgybos priemonės. Ketvirtasis uždavinys skirtas kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų panaudojimo problematikai, tiriant korupcines veikas. Analizuota teismų praktika, kuria remiantis atskleisti dažniausi galimi kriminalinės žvalgybos taikymo trūkumai. Naudoti tyrimo metodai: dokumentų ir teisės aktų analizė, mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, statistinių duomenų analizė, teismų praktikos analizė, sisteminė analizė.
92 68 „Zero Waste" taikymo ypatumai atliekų rūšiavime ir perdirbimeItem type:ETD, [Features of the application of "Zero Waste" in waste sorting and recycling]master thesis[2023][S001]Klimavičiūtė, SantaŠio darbo esminės sąvokos: zero waste, atliekų tvarkymo hierarchijos 3R, 5R, 7R, 8,0 R kaip aukščiausio lygmens atliekų tvarkymo hierarchijos samprata, Žiedinės ekonomikos samprata, Komunalinių tekstilės atliekų sąvoka. Šiame darbe atskleidžiama: zero waste ideologijos samprata. Atskleista atliekų tvarkymo hierarchijos 3R, 5R, 7R, ir 8,0 R kaip aukščiausio lygmens atliekų tvarkymo hierarchijos principinių nuostatų taikymo ypatumai, zero waste ir Žiedinės ekonomikos sampratų bei principinių nuostatų perspektyvos tvarkant tekstilės atliekų tvarkymo ypatumuose tvarkymo teisinio reguliavimo praktines problemines įžvalgos. Nagrinėjama ar nacionalinėje teisėje galiojančiuose teisės aktuose pakankamas komunalinių tekstilės atliekų tvarkymo teisinis reguliavimas ar įgyvendintos teisinės nuostatos atitinka zero waste ideologijos sampratos požiūrį, metodų principines nuostatas. Zero waste nulinė atliekų kultūra, esminis tikslas įvardijamas kaip „nulis atliekų“ buityje, apimantis ne tik tinkamą atliekų rūšiavimą, mažinimą, bet tuo pat ir skatinantis kitaip pažvelgti į vartojimą, susimąstyti apie tai, ką paliksime ateities kartoms. Svarbiausia priemonė atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui procese yra susidariusių atliekų rūšiavimas. Atliekų tvarkymas atliekamas atsižvelgiant į atliekų tvarkymo prioritetus bei esamus aplinkosauginius reikalavimus. Atliekų tvarkymo politikos kryptys gali būti sąlygojančios grįstai labiausiai pageidaujamais sprendimais (prevencija) bei mažiausiai pageidaujamais sprendimais (šalinimas sąvartynuose). Atliekų tvarkymo sektoriaus teisės aktai įpareigoja atliekas tvarkyti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Tvarkant atliekas skatinama laikytis atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetų, kuriuos sudaro 5R pagrindiniai principai: atsakingas vartojimas, atliekų kiekio mažinimas (prevencija), pakartotinis atliekų panaudojimas, atliekų perdirbimas, panaudojimas energijai gauti, atliekų šalinimas sąvartynuose. Žiedinės ekonomikos sąvokos samprata suvokiama, kad atliekos ne nukeliauja į augančius sąvartynus, o yra perdirbamos, pradeda ratą iš naujo. Žiedinė ekonomikos reikšmė pateikiama „skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio žiedine ekonomika siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį, išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu taisymu arba perdirbimu, taip pat darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, kaip alternatyva būtų gaminio įsigijimui, siūloma nuomos, skolinimo ar dalijimosi paslauga. Nagrinėjant platesnes žeidinės ekonomikos sąvokų reikšmes ir zero waste ideologijos esminius aspektus vertintina, kad šios apibrėžtys tapačios ir panašios koncepcijos principų prasme. Žiedinės ekonomikos alternatyva perspektyvi galimybė pasiekti aukšto tvarumo lygį nemažinant verslo pelningumo, nemažinant turimų produktų ir paslaugų skaičiaus. Esminis dėmesys skiriamas komunalinių tekstilės atliekų teisinio reguliavimo nacionalinėje teisėje praktiniams ypatumams, įžvalgoms ir problematikai atskleisti. Teisės normų, mokslinės literatūros bei kitų mokslinių šaltinių visumoje analizė pateikia, kad zero waste atitinkamai nacionalinėje teisėje įgyvendintas 5R atliekų hierarchijos prioritetų principinės nuostatos tekstilės atliekų tvarkymo politikoje neefektyvus, nepakankamas teisinis įpareigojimas tekstilės rūšies atliekas tvarkyti.
29 12 Atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas ir praktinės problemosItem type:ETD, [Legal regulation and practical problems of waste management]master thesis[2023][S001]Jončienė, TomaKylant vis didesniam visuomenės susirūpinimui dėl atliekų tvarkymo keliamų problemų aplinkai ir žmonių sveikatai, formuojasi naujas požiūriui į atliekų tvarkymą ir jo reguliavimą. Todėl vis aktualesne mokslinių tyrimų sritimi tampa atliekų tvarkymo teisinio reglamentavimo praktinio įgyvendinimo problemos. Darbo tikslas – atskleisti atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą ir jo įgyvendinimo praktines problemas Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1) Atskleisti atliekų tvarkymo sampratą ir atliekų tvarkymo sistemos kūrimo principus; 2) Išanalizuoti atliekų tvarkymo tarptautinį, ES ir nacionalinį teisinį reglamentavimą; 3) Išnagrinėti atliekų tvarkymo teisinės atsakomybės taikymo praktiką ir problematiką Lietuvoje, pasitelkiant civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymo praktiką. Atskiriems tyrimo uždaviniams įgyvendinti darbe taikyti mokslinės literatūros šaltinių, teisinių dokumentų, teismų praktikos, antrinių duomenų analizės, sisteminimo ir lyginimo metodai. Baigiamąjį magistro darbą sudaro trys dėstymo skyriai, kurių turinys padeda įgyvendinti numatytus uždavinius. Visą darbą apibendrina išvados bei pateikiami praktiniai pasiūlymai atliekų tvarkymo reglamentavimo įgyvendinimo problemų sprendimui. Darbo rezultatai atskleidė, kad sparčiai didėjant atliekų kiekiui ir jų daromai žalai, keičiasi valstybių požiūris į atliekų tvarkymą, reikalaujant iš atsakingų asmenų atliekas tvarkyti taip, kad jos darytų kuo mažesnę žalą aplikai ir žmonių sveikatai. Lietuva būdama ES nare, kurdama savo nacionalinę atliekų tvarkymo sistemą, vadovaujasi tiek Tarptautinės, tiek ir ES teisės reikalavimais. Pagrindinių atliekų tvarkymą reglamentuojančių konvencijų, reglamentų bei direktyvų nuostatos jau yra perkeltos į Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir galima teigti, kad atliekų tvarkymo sistemos teisinis reglamentavimas yra pakankamai išsamus, sudarantis teisinį pagrindą tinkamam atliekų tvarkymui. Tačiau praktiškai įgyvendinant įstatymų nuostatas kyla problemų tiek dėl įstatymų gausos, tiek dėl skirtingo nuostatų interpretavimo, kas sąlygoja atliekų tvarkymo įstatymų pažeidimus, kuriems Lietuvoje yra numatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo padarytų pažeidimų dydžio bei žalos. Teismų praktikos analizė atskleidė, kad veiksmingiausia priemonė, užtikrinanti tinkamą įstatymų laikymąsi, yra administracinės atsakomybės taikymas, nes civilinės žalos išieškojimas gali būti nepakankama atgrasymo priemone, o baudžiamoji atsakomybė yra tik kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik kitoms priemonėms tinkamai neveikiant.
73 8 Kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas ir praktinės problemosItem type:ETD, [Legal Regulation and Practical Problems of Cyber Security]master thesis[2022][S001]Traškevičiūtė, DeimantėMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas esamas kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas, veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti kibernetinę erdvę bei priemonės, kuriomis užtikrinamas informacinių ir ryšių technologijų saugumas, vientisumas bei informacinių ir ryšių sistemose saugomų elektroninių duomenų konfidencialumas, prieinamumas. Pirmame skyriuje nagrinėjami kibernetinio saugumo teoriniai aspektai, analizuojamos kibernetinio saugumo bei nusikalstamų veikų kibernetinėje erdvėje sampratos, aptariamos kibernetinį saugumą užtikrinančios institucijos. Antrame darbo skyriuje yra nagrinėjamas kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas kibernetinio saugumo teisinis reglamentavimas egzistuojantis Lietuvos Respublikoje, įvertinamas Europos Sąjungos kibernetinio saugumo teisės aktų įgyvendinimas. Ketvirtajame skyriuje analizuojamos baudžiamosios bylos, kuriose informacinės ir ryšių technologijos panaudojamos kaip nusikaltimo priemonės bei baudžiamosios bylos, kurių nusikalstamos veikos dalykas elektroniniai duomenys ir informacinių sistemų saugumas. Penktajame skyriuje yra pateikiamos išvados bei siūlymai, kaip didinti kibernetinį atsparumą.
129 20 Radiacinės saugos teisinis reglamentavimas ir praktinės problemosItem type:ETD, [Legal Regulation of Radiation Protection and Practical Problems]master thesis[2022][S001]Dičkalnytė, RamutėMagistro baigiamojo darbo autorius yra Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos Aplinkosaugos teisės magistrantūros studijų programos studentas. Magistro baigiamojo darbo tema – radiacinės saugos teisinis reglamentavimas ir praktinės problemos. Mokslinėje literatūroje radiacinės saugos teisinis reglamentavimas yra analizuojamas plačiai, ypač daug dėmesio skiriama branduolinės saugos užtikrinimui ir tinkamam šios srities teisiniam reglamentavimui. Magistro baigiamajame darbe atlikus tarptautinių, ES ir LR teisės šaltinių analizę, identifikuoti radiacinės saugos teisinio reglamentavimo ypatumai.
51 13 Kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo samprata ir kvalifikavimo ypatumaiItem type:ETD, [The Concept of Bribery, Trade Effects and the Concept of Substitution and Qualities of Qualification]master thesis[2022][S001]Blaževičiūtė, AiridaKyšininkavimas, prekyba poveikiu ir papirkimas yra vienos iš pagrindinių ir labiausiai paplitusių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Korupcijos nusikalstamos veikos yra paplitę visame pasaulyje, su jomis kovojama jau daugelį metų. Šie nusikaltimai glaudžiai susiję su viešuoju interesu, šio intereso saugojimu. Kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo nusikalstamos veikos sparčiai figūruoja teisinėje sistemoje, su jomis stengiamasi kovoti visomis priemonėmis, kurios yra skirtos kovai su korupcija. Tačiau, kaip už šių veikų tyrimą atsakingoms institucijoms tenka kvalifikuoti, iškyla problemos tiek dėl šių veikų sampratos, tiek dėl jų kvalifikavimo. Ši tema yra nagrinėta daugelio mokslininkų, yra pateikta daugybė skirtingų nuomonių, ypač dėl pačios korupcijos apibūdinimo. Dėl veikų kvalifikavimo ir sampratos pateikta pakankamai daug literatūros, taip pat, Lietuvoje yra susidariusi aiški ir išsami teismų praktika. Todėl analizuojant plačiau korupcinio pobūdžio pagrindines nusikalstamas veikas buvo nagrinėjama – literatūra ir teisės aktai, taip pat buvo analizuojama Lietuvos statistika ir susidariusi teismų praktika. Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo sampratą, nusikalstamų veikų sudėties požymius, taip pat aptarti šių veikų kvalifikavimo ypatumus. Numatytam tikslui pasiekti buvo iškelti tyrimo uždaviniai: apibūdinti korupcijos sampratą ir įvertinti jos paplitimą Lietuvos mastu, išanalizuoti kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo nusikalstamų veikų sampratą ir kvalifikavimo ypatumus, apibrėžti kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo kvalifikavimo ypatumus ir praktines problemas, teismų praktikoje. Tyrimo ginamasis teiginys ‒ kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo nusikalstamų veikų kvalifikavimo ypatumai yra pakankamai atskleisti mokslinėje literatūroje ir Lietuvos teismų praktikoje. Atlikus literatūros, teisės aktų ir teismų praktikos analizę, magistro baigiamojo darbo ginamasis teiginys pasitvirtino. Tyrime buvo atskleista kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo samprata pagal numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat remiantis teismų praktika, teisės aktais ir literatūra buvo atskleisti šių nusikaltimų sudėties požymių visuma, be kurios veikų kvalifikavimas yra negalimas. Taip pat, išnagrinėjus teismų praktiką, darbe apibūdinama geroji ir blogoji praktika kvalifikuojant šias nusikalstamas veikas.
65 29 Genetiškai modifikuotų organizmų teisinis reglamentavimas ir praktinės problemosItem type:ETD, [Legal Regulation of Genetically Modified Organisms and Practical Problems]master thesis[2022][S001]Ramanauskienė, KristinaPagrindinis baigiamojo darbo tikslas - aptarti GMO teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei įvertinti visuomenės informuotumą GMO srityje. Pagrindiniai šio baigiamojo darbo uždaviniai: 1) Išanalizuoti GMO sampratos ypatumus, aptariant GMO panaudojimo galimybes bei rizikas. 2) Atlikti Lietuvos Respublikos GMO teisės aktų analizę. 3) Apžvelgti GMO teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje. 4) Išskirti GMO valdymo probleminius aspektus. 5) Atlikti anketinę apklausą bei pateikti jos rezultatus ir apibendrinimus bei pateikti pasiūlymus. Remiantis moksline literatūra darbo pirmame skyriuje yra aptariama GMO samprata ir atskleidžiamos GMO panaudojimo galimybės bei rizikos. Antrame šio darbo skyriuje teisės aktų analizės metodo pagalba apžvelgiami pagrindiniai GMO reglamentuojantys teisės aktai ir išskiriami GMO valdymo probleminiai aspektai. Trečiame darbo skyriuje yra pateikiamas baigiamojo darbo tyrimo organizavimas bei metodika ir aptariama ar iš tiesų egzistuoja išskirtos GMO valdymo problemos. Darbo pabaigoje yra pateikiamos išvados, pasiūlymai, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių bei anglų kalba, priedai bei sąžiningumo deklaracija. Darbe viso pateikta: 11 paveikslų, 6 priedai, 72 panaudoti literatūros šaltiniai. Darbo apimtis – 66 puslapiai. Atlikus baigiamojo darbo tyrimą paaiškėjo, kad visuomenės informuotumas GMO srityje iš tiesų yra realiai egzistuojanti problema, kadangi tyrimo rezultatai parodė, kad visuomenės informuotumo lygis GMO srityje nėra aukštas ir visuomenė nėra pakankamai informuojama. Nors dauguma respondentų iš dalies yra susidūrę su GMO sąvoka, tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad vis dar susiduriama su kritišku GMO vertinimu, kadangi didžioji dalis yra įsitikinę, kad GMO kenkia tiek žmonių sveikatai tiek aplinkai. Nors stengiamasi, kad visuomenei informacija apie GMO būtų lengvai prieinama, tačiau tyrimas parodė, kad tikėtina, jog dėl informacijos stokos ar net nepatikimų informacijos šaltinių pasirinkimo visuomenė apie GMO yra susidariusi neigiamą nuomonę.
16 169