Stankiewicz, Barbara
Paliatyvios pagalbos stacionare politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje: Vilniaus miesto savivaldybės atvejo analizėItem type:ETD, [The Formation and Implementation of Inpatient Palliative Care Policy in Lithuania: Vilnius City Municipality’s Case Analysis]master thesis[2019][S003]Tupikovskienė, InesaPaliatyvi pagalba Lietuvoje yra vieša paslauga, todėl magistrinio baigiamajame darbe buvo siekiama išanalizuoti paliatyvios pagalbos stacionare politikos formavimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Siekiant aiškiau suprasti ir įvertinti paliatyvios pagalbos teikimo koncepciją buvo nagrinėjami moksliniai literatūros šaltiniai, tarptautiniai dokumentai, statistiniai duomenys. Darbe buvo analizuojami paliatyvią pagalbą reglamentuojantys dokumentai, atliktas pusiau struktūruotas ekspertų interviu. Apklausos metodas padėjo atskleisti pagrindines paliatyvios pagalbos formavimo ir įgyvendinimo spragas Lietuvoje. Išnagrinėjus ekspertų įvardintas paliatyvios pagalbos formavimo ir jos įgyvendinimo problemas buvo pateiktos rekomendacijos sveikatos priežiūros formuotojams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
25 22 Jaunimo politinės kultūros formavimas: politinio socializacijos proceso analizėItem type:ETD, [Shaping political youth culture: political socialization process analysis]master thesis[2015][S003,S005]Goldbergaitė, AgnėMagistro baigiamajame darbe išanalizuota politinė socializacija kaip jaunimo politinės kultūros formavimo priemonė. Darbe išgryninti politinių jaunimo organizacijų narių politinę kultūrą formavę veiksniai, nustatyti atraminiai įrankiai lemiantys politinės socializacijos proceso efektyvumą. Darbo tikslas – išsiaiškinti kokie politinės socializacijos veiksniai daro didžiausią įtaką formuojant jauno žmogaus politinę kultūrą. Tikslui pasiekti nusistatyti uždaviniai. Darbe pateikiamos teorinės politinės kultūros sampratos ir jų sudedamosios dalys, pagrindžiama tyrimo reikmė nustatant dabartinę visuomenės politinės kultūros būklę. Nagrinėjami socializacijos tikslai, sisteminamos teorinės įžvalgos, kurių pagrindu sukonstruotas socializacijos modelis sudarytas iš agento, žinutės, įrankio, individo ir rezultato, kuriuo remiantis atlikti empiriniai tyrimai. Tyrimo metu išgryninti politinės socializacijos proceso ypatumai, atskleista kurie politinės socializacijos veiksniai yra atraminiai ir efektyviausi kuriant jaunimo politinę kultūrą. Tyrimo išvadomis remiantis, galime teigti, kad siekiant suformuoti jaunosios kartos aktyvią politinę kultūrą, svarbiausiais veiksniai laikytini keitimosi informacija kultūros kūrimas, praktinės visuomeninės veiklos skatinimas. Pažymėtina, jog politinį dalyvavimą labiausiai motyvuoja domėjimasis politika ir subjektyvus suvokimas daryti įtaką. Dalyvavimo metu įgyjamos naujos žinios ir įgūdžiai, plečiamas socialinis kapitalas, kuris jaunimo suvokiamas kaip įrankis savirealizacijai ir galimybė siekti karjeros.
34 20