Žydžiūnaitė, Vilma

The paper discusses the considerations on qualitative indicators regarding the quality of the teaching and learning in joint degree studies. Method used for data collection was focus group discussions with students of joint degree programs implemented by seven European universities. Findings revealed that general dimensions on the quality of internationalization are focused on students and academic staff. Following the examination of student experience within joint degree studies in Lithuania, the key challenges faced by joint degree consortiums are highlighted.

Straipsnyje pristatomas aprašomasis tyrimas, kuriuo atskleidžiamos šešios savaiminio mokymosi charakteristikos, orientuotos į veiklas ir procesus, poreikių tenkinimą, sąveikas, balansavimą tarp ugdytinio ir ugdytojo vaidmenų įvairiose aplinkose, išteklių pasitelkimą ir integralią veiklą, inkorporuojančią (ne)sąmoningumo ir (ne)tikslingumo komponentus. Išvadose akcentuojama, jog savaiminis mokymasis yra nesąmoningas, atsitiktinis ir holistiškai susijęs su problemų sprendimu, situacijų valdymu bei tinkamumu kasdieniam gyvenimui.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti žmonių, užsikrėtusių ŽIV / sergančių AIDS, individualią diskriminacijos patirtį Lietuvos asmens sveikatos priežiūros sektoriuje. Straipsnyje pateikiami kokybinio tyrimo, inicijuoto Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybės Lietuvoje, rezultatai. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2009 m. kovo–rugsėjo mėn. Atliekant tyrimą buvo pasirinkta kokybinio tyrimo metodikos strategija. Iš viso atlikta 20 individualiųjų giluminių interviu su žmonėmis, užsikrėtusiais ŽIV / sergančiais AIDS, ir sutelktos 3 tikslinės grupės diskusijos su švietimo, sveikatos priežiūros ir darbo sektoriaus specialistais. Šiame straipsnyje aptariami tik tyrimo duomenys, gauti atlikus individualiuosius giluminius interviu su žmonėmis, užsikrėtusiais ŽIV, apie jų individualią stigmos ir diskriminacijos patirtį sveikatos priežiūros sistemoje. Kokybinio tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai ir išvados. Dalis užsikrėtusiųjų ŽIV sveikatos priežiūros sistemoje patiria nepagarbų, žeminantį ar negatyvų medicinos personalo požiūrį į juos ir empatiškumo stoką, juos gydant ne visada laikomasi konfidencialumo principo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugelis tyrimo respondentų yra patyrę neadekvačią sveikatos priežiūros specialistų (tiek gydytojų, tiek slaugytojų) elgseną, neigiamas nuostatas jų atžvilgiu, buvo ignoruojami ar aprėkti, taip pat buvo atsisakyta jiems atlikti gydytojams privalomas suteikti paslaugas. Dalis užsikrėtusių ŽIV / sergančių AIDS asmenų sveikatos priežiūros sistemoje patiria stereotipinį, stigmatizuotą personalo požiūrį, empatiškumo ir konfidencialumo stoką, o, užsikrėtusiųjų ŽIV / sergančiųjų AIDS teigimu, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nėra prisitaikiusi prie tokiomis ligomis sergančių asmenų poreikių.

The article presents reflective learning models in higher education. While presenting the reflecting possibilities in teaching / learning in higher education, researchers refer to Kolb’s model, which does not elaborate the reflection as an essential process and feature by applying it in higher education. The researchers view reflecting / reflective learning as a basic for successful learners’ activity analysis and learning from one’s own experience. Research focus in the article is conceptual relationship between reflective learning models and context of higher education. The aim of research is to substantiate the relationship between reflective learning and context of higher education by comparing reflective learning models and illustrating possibilities of implementation of reflective learning in higher education. Research design: conceptual modeling. Method: conceptual analysis. Research outcomes: integration of models while organizing teaching/learning at the higher education enhances the interrelationship between learning experience and reflective activity. Reflective learning as a continuous educational process at the individual and collective levels encompasses the content, process, premises, and is an endless loopy process. Such process starts with reflection for action, orientation towards links of new information and continues with reflection in and on action.

Straipsnyje pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai, atsakantys į šį tyrimo problemos klausimą: „Kokie veiksniai sąlygoja slaugytojų streso patirtis dirbant su vaikais, sergančiais onkologine liga?" Todėl tyrimo objektu pasirinktos slaugytojų streso patirtys vaikų onkologinėje slaugoje. Tyrimo tikslu siekta atskleisti ir apibūdinti slaugytojo, dirbančio su onkologine liga sergančiais vaikais, streso išgyvenimo patirtis. Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, o analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Apklausta dešimt slaugytojų praktikų, kuriu amžiaus vidurkis 25,3 m., o darbo stažas vaikų onkologinėje slaugoje yra 6,4 m. Tyrimo rezultatai rodo, kad slaugytojai, dirbdami su vaikais, sergančiais onkologinėmis ligomis, patiria skaudžiu emocinių reakcijų, emocinio bejėgiškumo išgyvenimų. Dauguma slaugytojų sunkiai susitaiko su vaiko-paciento netektimi. Apklausti slaugytojai išgyvena emocinį skausmą, kai sužino, jog vaikas serga vėžiu. Slaugytojai esminiu streso patirtis lemiančiu veiksniu Įvardija bejėgiškumą, emocinį skausmą dėl menkų galimybių padėti vaikui, sergančiam onkologine liga. „Užslėptam" stresui patirti įtakos turi ir tai, jog slaugytojai vaikams-pacientams stengiasi neparodyti savo tikrų (išreiškiančių beviltiškumą, skausmą) jausmų, vidinių išgyvenimų, skausmo, emocinės įtampos bei nuteikia save pozityviai, siekdamos vaikams suteikti viltį, juos palaikyti emociškai. Tačiau darbas su vaikais, sergančiais onkologine liga, slaugytojus savaime stimuliuoja nuolatiniam žinių plėtojimui ir pozityvių asmeninių savybių saviugdai.

The article analyzes the concept of selfdirected learning in semantic and conceptual approaches. The research focus is the concept of selfdirected learning. The aim of research is to illuminate the characteristies of self-directed learning. The method of research is the concept analysis. The article aims at answering the research question: how to define the self-directed learning? What are characteristic of self-directed learning? Conclusions. By summarizing it can be stated that self-directed learning is the process in which the main focus is on the learner, who is characterized by certain personal attributes and has mastered social and managerial competencies; he/she purposively designs learning process, manages personallearning process with or without the help of others. analyzes personal vstues, ettitudes, manages and reflects personal emotions that form preconditions for solving emerging problems when making decisions in learning environment and thus self-directed learner develops human and social capital. [...]

The analysis of dignity concepts reveals different approaches of scholars who emphasize the necessity of dignity for person’s existence. Teenagers’ dignity is one of the essential aspects that make precondition and context for development of teenagers’ self-respect, self-esteem. The article aims to analyze the features of dignity self-development and validate their manifestation concerning the external and internal factors in peer groups. The research problem is based on two statements: Dignity education is not a spontaneous process, but the indirect result of formal educational process. Dignity self-development in adolescent’s group is not an initiative of each teenager, but the result of shared activity (of teenagers). In research two major reasons influencing the poor manifestation of dignity in adolescents’ peer groups were revealed: a teenager’s miserable self-worth and poor perception of dignity essence and meaning.