Dačiulytė, Rūta
Žmogiškųjų išteklių valdymas Lietuvos kariuomenėje: karininkų pasitenkinimo tarnyba ir lojalumo aspektaiItem type:ETD, [Human Resource Management in the Lithuanian Armed Forces: Aspects of Officer Job Satisfaction and Loyalty]magister thesis[2026][S003]Šmailienė, RenataPastaruoju metu stipriai besikeičianti geopolitinė situacija regione ir visame pasaulyje, įpareigoja Lietuvą stiprinti savo gynybinius pajėgumus, kurie apima ne tik infrastruktūros ir technikos tobulinimą, bet ir motyvuoto personalo parengimą ir jo išlaikymą tarnyboje. Jau kuris laikas stebimas karininkų grandies mažėjimas Lietuvos kariuomenėje (LK), kuriam įtakos, tikėtina turi karininkų pasitenkinimo tarnyba silpnėjimas. Atsižvelgiant į tai, būtina sutelkti daugiau dėmesio į žmogiškųjų išteklių valdymą (ŽIV) LK, identifikuoti karininkų pasitenkinimo tarnyba ir lojalumo mažėjimo faktorius ir paruošti aiškų priemonių planą šiai problemai spręsti. Problema: Kaip pasitenkinimas tarnyba ir lojalumas lemia karininkų trūkumą Lietuvos kariuomenėje? Tyrimo tikslas: Išanalizuoti veiksnius, darančius įtaką LK karininkų pasitenkinimui tarnyba ir lojalumui. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti žmogiškųjų išteklių valdymo politiką Lietuvos kariuomenėje. 2. Išnagrinėti pasitenkinimo darbu/tarnyba ir lojalumo organizacijai teorinius aspektus. 3. Išanalizuoti Lietuvos kariuomenės karininkų pasitenkinimą tarnyba ir lojalumą lemiančius veiksnius. 4. Identifikuoti veiksnius, sąlygojančius karininkų apsisprendimą pasitraukti iš tarnybos. Šiame baigiamajame magistro darbe tiriami LK karininkų pasitenkinimą tarnyba ir lojalumą lemiantys veiksniai ir kaip tai susiję su karininkų sprendimais palikti tarnybą. Darbą sudaro trys dalys: teorinės literatūros ir dokumentų analizė, metodologinė dalis, empirinio tyrimo aprašomoji dalis. Teorinėje darbo dalyje aptariami mokslinėje literatūroje nagrinėjami ŽIV aspektai viešajame sektoriuje ir LK. Aprašant ŽIV LK daug dėmesio skiriama karininkų karjeros modelio ir teikiamų socialinių garantijų aptarimui. Teorinėje pasitenkinimo darbu ir lojalumo aptarimo dalyje, atskleidžiama, kad tiek lojalumas, tiek pasitenkinimas tarnyba yra emocinės būsenos, priklausančios nuo vidinių individo savybių, vertybių ir požiūrių ir nuo aplink esančių veiksnių, tokių kaip darbo aplinka, komunikacija, santykiai su kolegomis, darbo įvertinimas, finansai ir t.t. Karių pasitenkinimui daug įtakos ir jų darbo specifika, o lojalumas svarbus siekiant užtikrinti misijos įgyvendinimą, sustiprini karių saugumo jausmą ir vienybę. Pasitenkinimas darbu vertinamas kaip darantis didelę įtaką individų (taip pat ir karių lojalumui), t.y. kuo pasitenkinimo lygis aukštesnis, tuo lojalumas didesnis. Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad labiausiai LK karininkų pasitenkinimo tarnybą mažėjimą lemia karininkų karjeros modelio įgyvendinimas, netinkama lyderystė, mikroklimatas ir vidinė komunikacija. Karjeros modelis vertinamas kaip neturintis ilgalaikės planavimo vizijos, stokojantis skaidrumo, nesuteikiantis stabilumo ir užtikrintumo jausmo. Vadų kompetencijų stoka, galios demonstravimas, neigiamos įtakos pavaldinių karjerai darymas – tokie veiksniai įvardijami kaip netinkamos lyderystės pavyzdžiai, turintys įtakos ir asmeniniam santykiui su vadovu, ir mikroklimatui daliniuose. Vidinė komunikacija – nepakankama, trūksta grįžtamojo ryšio, o, tyrimo duomenimis, stebima ir blogėjanti tendencija. Darbo užmokestis ir socialinės garantijos – pasitenkinimą stabilizuojantys veiksniai, nors darbo užmokestis ne visada vertinamas kaip proporcingas užduočių ir atsakomybių kiekiui. Pati karininko tarnyba yra kaip pasitenkinimą didinantis veiksnys, nes yra įdomi, suteikianti daug galimybių, nenuobodi. Pasitraukimą iš tarnybos dažniausiai lemia netinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas, kuriame esminį vaidmenį vaidina karjeros modelis ir vadovavimas. Tuo tarpu karininkų lojalumui įtakos turi ne tik pasitenkinimas tarnyba. Dažniausiai lojalumas nulemiamas asmens vidinių, vertybinių nuostatų, tačiau egzistuoja ir lojalumas iš pragmatinių paskatų, lojalumas vadui ar privalomas lojalumas, kuomet priesaika įsipareigojama vykdyti visus nurodymus. Karininkų lojalumas ypatingai atsiskleidė per rekomendaciją rinktis karininko kelią, nes net ir nusivylus sistemos tam tikrais aspektais (ar visa sistema) rekomenduojama rinktis karininko profesiją.
9 Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvos neformaliojo vaikų švietimo įstaigoseItem type:ETD, [Implementation of inclusive education in Lithuanian non-formal children's education institutions]magister thesis[2025][S003]Kielė, AudronėTemos aktualumas. Neformaliojo vaikų švietimo įstaigos atlieka labai svarbų vaidmenį vaikų ir jaunuolių švietime. Jų įgyvendinamos ugdymo programos gali patenkinti specifinius ugdymo poreikius. Dėl šios priežasties neformalaus vaikų ugdymo įstaigos gali dalyvauti užtikrinant specialiųjų poreikių turinčių vaikų švietimą. Tačiau neformaliojo vaikų švietimo įstaigos Lietuvoje yra nepakankamai pasirengusios specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui. Todėl yra aktualu tirti su kokiais iššūkiais susiduriama įgyvendinant įtraukųjį ugdymą neformaliojo vaikų švietimo įstaigose ir kaip gali būti gerinamas įgyvendinimo procesas. Temos ištirtumas: įtraukiojo ugdymo modelių taikymo praktika formalaus ir neformalaus švietimo įstaigų veikloje yra nepakankami išanalizuota. Nustatyta, kad šiandiena nėra vieningos įtraukiojo ugdymo modelių klasifikacijos ir aiškios tokių modelių struktūros apibrėžties. Todėl lieka neatsakytas klausimas kaip turėtų būti įgyvendinamas įtraukusis ugdymas neformaliojo vaikų švietimo įstaigose? Darbo tikslas – išnagrinėti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą neformalaus vaikų švietimo įstaigose. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti įtraukiojo ugdymo raidą ir teisinį reglamentavimą; 2. Išanalizuoti įtraukiojo ugdymo iššūkius ir įgyvendinimo modelius; 3. Ištirti neformalaus vaikų švietimo įstaigų mokytojų požiūrį į įtraukųjį ugdymą; 4. Išnagrinėti NŠ mokytojams kylančius iššūkius ir jų poreikius ugdant specialiųjų poreikių vaikus. Darbo metodai – rengiant baigiamąjį darbą naudojami šie tyrimo metodai: teorinėje dalyje taikomas mokslinės literatūros šaltinių, teisės aktų, įstatymų analizės ir sisteminimo metodas. Praktinėje dalyje taikomas kiekybinis (anketinės apklausos) metodas. Duomenų analizei naudojamas statistinės analizės metodas. Tyrimo rezultatai: Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo procese susiduriama su dideliais iššūkiais. Pagrindiniai jų, NVŠ įstaigų ugdymo aplinka nėra pritaikyta SUP turintiems vaikams, trūkta reikalingų priemonių, nepakanka specialistų turinčių reikiamą kompetenciją dirbti su SUP turinčiais vaikais. NVŠ įstaigų mokytojams nepakanka teorinių žinių ir praktinės patirties kaip organizuoti darbą su SUP turinčiais vaikais ir užtikrinti sklandų įtraukiojo ugdymo procesą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad NVŠ įstaigos nepakankamai pasirengusios įtraukiojo ugdymo organizavimui. Išvada. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, jog įtraukusis ugdymas Vilniaus miesto NVŠ įstaigose yra įgyvendinamas nenuosekliai, trūksta aiškaus įgyvendinimo modelio, tinkamų sąlygų sudarymo, personalo parengimo, reikiamos pagalbos mokytojams suteikimo. Nustatyti iššūkiai ir problemos formuoja poreikį gerinti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą Vilniaus miesto NVŠ įstaigose. Darbo struktūra: Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje teorinėje dalyje analizuojami įtraukiojo ugdymo modelio įgyvendinimo neformaliojo vaikų švietimo įstaigose teoriniai aspektai. Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodika ir organizavimas. Trečioje dalyje pateikiamas tyrimo rezultatų aptarimas, palyginimas. Darbas užbaigiamas išvadomis ir rekomendacijomis.
4