Valčiukas, Juozas
ĮžangaItem type:Publication, research article[2022][S8][S001][3]; Administracinės teisės novelos. Liber Amicorum Algimantui Urmonui : [straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786094880292., p. 7-910 Teisė į akademinę laisvę ir jos samprataItem type:Publication, [Right to Academic Freedom and its Concept]research article[2021][S1][S001][8]Logos. Vilnius : Logos, 2021, t. 106., p. 109-116Demokratinė visuomenė neįsivaizduojama be laisvo mokslo, tyrimų ir universiteto. Teisė į akademinę laisvę yra fundamentali demokratinė teisė. Nors ji užtikrinama nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, šiandien ši fundamentali teisė susiduria su beprecedenčiais iššūkiais ir kai kuriose valstybėse patiria vis didėjantį spaudimą. Šis straipsnis kviečia pažvelgti į pačią akademinės laisvės esmę. Straipsnio tikslas yra pažvelgti į akademinės laisvės sąvoką, išanalizuoti teisės į akademinę laisvę sampratą bandant išgryninti jos turinį, tarpusavyje susijusias dimensijas ir santykį su kitomis teisėmis. Teisė į akademinę laisvę kaip asmeninė ir institucinė teisė nagrinėjama remiantis naujausia tarptautinių teismų praktika. Be to, itin daug dėmesio straipsnyje skiriama akademikų teisei dalyvauti viešosiose diskusijose už universiteto ribų, kas laikytina sudedamąja teisės į akademinę laisvę dalimi.
27 - research article[2021][S1][S001][9]Logos : religijos filosofijos, komporatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2021, t. 107., p. 74-82
Straipsnyje įrodinėjamas teiginys, kad teisė Vakaruose ir Islame pasakoja istoriją. Pirmame skyriuje analizuojama Prancūzijos konstitucionalizmo tradicija, pasakojanti Europos demokratijos istoriją. Antrame skyriuje nagrinėjama Airijos ir Lenkijos teisė, siekiant atsakyti, kokią istoriją apie bendrą Europos moralės kursą pasakoja teisė. Toliau pereinama prie Strasbūro teismo praktikos ieškant atsakymų, kokią sąžinės laisvės istoriją pasakoja teismas. Ketvirtas skyrius skirtas Islamo tradicijai. Diskusijos objektu pasirinkta Islamo teisės doktrina ir jos pasakojama istorija. Penktame skyriuje analizuojama Tuniso teisė, kuri atspindi demokratijos visame regione kursą po Arabų pavasario. Pabaigoje pateikiamos išvados.
7 Teisė į sąžinės laisvę vakaruose: užmirštoji teisė?Item type:Publication, [Right to Freedom of Conscience in the West: Forgotten Right?]research article[2020][S1][S001][10]Logos. Vilnius : Logos, 2020, t. 103., p. 108-117Teisė į sąžinės laisvę, kaip teisės į žmogaus orumą neatsiejama dalis, visų žmogaus teisių kontekste atlieka išskirtinį vaidmenį sekuliariame pasaulyje. Šios teisės padėtis ir transformacijos teisinėje ir faktinėje realybėje leidžia prognozuoti, kur link juda Vakarų teisės tradicija ir nuo jos neatsiejama žmogaus teisių doktrina. Galų gale, kaip keičiasi požiūris į žmogų, į patį žmogiškumą ir jo prigimtį. Kalbant apie teisės į sąžinės laisvę išskirtinumą, dalis Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos kūrėjų net siūlė dokumento tekste ją pavadinti šventa teise, kuri, pasak jų, suteikia žmogui jo vertę ir orumą. Tokiu būdu buvo siekiama sąžinės laisvės vertybę apsaugoti aukščiausio lygio teisinėmis priemonėmis. Šiame straipsnyje analizuojama teisė į sąžinės laisvę siekiant išgryninti jos turinį ir pabandyti atsakyti, kodėl teisė į sąžinės laisvę galėtų arba negalėtų būti laikoma užmirštąja teise.
11Scopus© Citations 1 Islamo teisė Vakaruose: Graikijos atvejis ir Strasbūro teismo sprendimo Molla Sali prieš Graikiją analizėItem type:Publication, [Islamic Law in West: The Case of Greece and Analysis of the Judgment of the Court in Strasbourg in Molla Sali vs. Greece]research article[2019][S1][S001][15]Logos. Vilnius : Logos, 2019, t. 99., p. 58-72Vakarų ir Islamo teisės tradicijų sambūvio faktas geriausiai atsispindi Graikijos nacionalinės teisės atveju. nacionalinė teisė Graikijoje, kuri apima tam tikrą skaičių teisės taisyklių, pagal kurias musulmonai, gyve- nantys tam tikruose Graikijos regionuose, sprendžia teisinius ginčus, puikiai įrodo pastarąjį teiginį. Šis Graikijos teisės ypatumas gana ilgą laiką darė Graikijos atvejį išskirtinį Europos kontekste. Tačiau neseniai Graikijos teisė tiek pasikeitė, kad minėtas jos unikalumas iš esmės išnyko. Aptariamas 2018 m. Graikijos teisinis reguliavimas, kuris laikytinas istorinių aplinkybių ir tarptautinės teisės susitarimų, pasirašytų XIX ir XX a., rezultatu, patiria išmėginimą Europos Žmogaus Teisių Teisme, kurio priežastim tapo Trakijos regione gyvenančios Graikijos musulmonės skundas. Šiuo atveju Graikijos teisės nurodymai ir ypač nacionalinių teismų sprendimai, įpareigojantys vietos musulmonus paveldėjimo teisės klausimus spręsti remiantis išimtinai islamo teisės nuostatomis, buvo kvestionuojami byloje Molla Sali prieš Graikiją teigiant, jog tai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijai, galų gale – paneigia ir fundamentalų Vakaruose pasirinkimo laisvės principą. Pagrindinis straipsnio tikslas yra išanalizuoti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Molla Sali prieš Graikiją, priimtą 2018 m. gruodį. prieš tai tarptautinės teisės susitarimai, kurie nulėmė faktą, kad tam tikros islamo teisės taisyklės tapo Graikijos nacionalinės teisės sudedamąja dalimi, yra aptariami pir- moje straipsnio dalyje. Toliau straipsnyje analizuojamas dabartinis Graikijos nacionalinis teisinis regulia- vimas ir naujausi jo pakeitimai. Trečioje straipsnio dalyje diskutuojama neseniai priimto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Molla Sali prieš Graikiją tema, siekiant išsiaiškinti bylos faktines aplinkybes ir aptarti Strasbūro teismo argumentus. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados.
6 Kelias į tarptautiškumą - per Artimuosius RytusItem type:Publication, research article[2018][S8][S001][3] ;Lapėnaitė, LinaTeismai.lt : teismams ir apie teismus. Vilnius : Nacionalinė teismų administracija, 2018, Nr. 2 (30) birželis., p. 6-89 Two legal identity trends in Europe: from secularization to integrationItem type:Publication, book part[2018][Y1][S001][16]; Identity and globalization : ethical implications / edited by Dalia Marija Stanciene, Irena Darginaviciene, Susan Robbins. Washington : The Council for Research in Values and Philosophy, 2018. ISBN 9781565183261., p. 119-1344 Islamo teisė ir modernybė: faustiškasis kaitos keliasItem type:Publication, [Islamic law and modernity: the Faustian way of development]research article[2015][S1][S001,H001][13]Logos : religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2015, [Nr.] 82., p. 203-215Straipsnyje nagrinėjamas islamo teisės fenomenas modernybės kontekste. Modernybės iššūkis kelia daugybę problemų musulmonų pasaulio ir jo nevienalytės teisinės sistemos identitetui. Nepanašu, kad būtų teisingi teiginiai, kad islamo teisė neturi nieko bendra su modernybe. Straipsnio tikslas – parodyti, kad į islamo teisės ir modernybės santykį galima žvelgti ir jį suprasti per faustiškąjį kaitos kelią. Bet koks atsakas į modernybės iššūkį yra ir modernizacijos būtinybės pripažinimas. Fauste modernybės procesas transformuoja išorinio pasaulio tradicinę dykvietę į socialinę erdvę. Tuo pačiu negrįžtamai transformuojamas ir vidinis – žmogaus, valstybės ar teisinės sistemos – identitetas. Būtent šitaip veikia faustiškoji kaitos tragedija. Straipsnyje analizuojama keletas islamo teisės plėtojimosi būdų tiek musulmonų valstybėse, tiek ir Vakarų musulmonų bendruomenėje. Šiuo atveju turime dvigubą modernybės iššūkį. Viena vertus, straipsnyje aptariami keturi musulmonų valstybių atsakai į modernybę, kurie lemia tam tikrą islamo teisės pokytį. Kita vertus, turime musulmonų bendruomenes ir jų norą spręsti savo tarpasmeninius santykius remiantis islamo teise moderniose Vakarų valstybėse, kur islamo teisės modernizavimas yra neišvengiamas.
25 Paprotys kaip teisės šaltinis Islamo teisės tradicijojeItem type:Publication, [Custom as legal source in islamic legal tradition]research article[2015][S1][S001][6]Logos : religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2015, [Nr.] 83, 84., p. 169-174Musulmonų ir Vakarų teisės atstovai, analizuojantys Islamo teisės tradiciją ir jos istorinę evoliuciją, išskiria pirminius, antrinius ir/arba papildomus Islamo teisės šaltinius. Dėl pirminių – Korano ir pranašo Sunos – sutariama, o dėl kitų šaltinių skaičiaus ir vietos nėra bendros nuostatos. Straipsnyje analizuojama papročio kaip teisės šaltinio vieta Islamo teisės šaltinių hierarchijoje. Pirma, nagrinėjama termino „Islamo teisė“ daugiareikšmiškumo problema, analizuojamos tokios sąvokos kaip šaryja, fikh ir kt. Toliau aptariami pirminiai ir antriniai Islamo teisės šaltiniai. Papročio kaip teisės šaltinio klausimas aptariamas trečiame skyriuje. Remiantis naujausia studija apie paprotį kaip Islamo teisės šaltinį, konstatuojama, kad paprotys yra vienas pagrindinių Islamo teisės šaltinių. Korano ir Sunos tekstuose užfiksuotos nuostatos, kurios taip pat tekste analizuojamos, pagrindžia papročio kaip Islamo teisės šaltinio statusą ir jo svarbą. Kita vertus, pažymima, kad papročiams vietą pripažintų teisės šaltinių sistemoje lėmė tai, jog jie atitinka pirminių teisės šaltinių pamatinius principus
10