Bukauskas, Gintaras

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti sportuojančių studentų (vaikinų ir merginų) sportinės veiklos motyvaciją. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, apklausa raštu, statistinė analizė. Tiriamiesiems buvo pateikta 56 klausimų standartizuota F. Herzberg (1996) anketa, aprobuota ankstesniuose tyrimuose (Čepelionienė ir Ivaškienė, 2005; Ivaškienė ir kt., 2007), siekiant nustatyti šiuos aštuonis veiklos motyvus: finansinį, pripažinimo ir dėkingumo, atsakomybės, santykių su vadovu, karjeros, laimėjimų, darbo turinio, bendradarbiavimo. Didžiausias kiekvieno motyvo įvertinimas – 28 balai. Tyrimo organizavimas. Apklausa raštu vykdyta 2013 metų pavasarį Kauno ir Vilniaus universitetuose. Tiriamąją imtį sudarė 316 laisvalaikiu sportuojančių studentų (187 vaikinai ir 129 merginos), kurių vidutinis amžius 22,6± 2,9 metų. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 19.0 statistinių duomenų apdorojimo paketą. Rezultatų skirtumų patikimumas nustatytas pagal Stjudento t kriterijų. 95 proc. patikimumo lygmuo (p < 0,05) vertintas kaip statistiškai patikimas. Tyrimo rezultatai Hipotezė – sportuojančių studentų (vaikinų ir merginų) sportinės veiklos motyvacija yra skirtinga lyties aspektu – pasitvirtino iš dalies: nustatyti statistiškai reikšmingi (p < 0,05) skirtumai tarp vaikinų ir merginų darbo turinio ir bendradarbiavimo motyvų – jie svarbesni vaikinams. Išvados Sportuojančių studentų (vaikinų ir merginų) sportinėje veikloje svarbiausi yra darbo turinio ir bendradarbiavimo motyvai. Nustatyti statistiškai reikšmingi (p < 0,05) skirtumai tarp vaikinų ir merginų darbo turinio ir bendradarbiavimo motyvų – jie svarbesni vaikinams. Nereikšmingiausi sportuojantiems studentams yra pripažinimo ir dėkingumo, finansinis ir karjeros motyvai.

The paper strives to answer the question what is psychosocial adjustment among students of senior school age of youth and secondary schools. The following hypothesis was tested: psychosocial adjustment among students of youth and secondary schools differed. Students of senior school age (16—18 years old) were separated in randomize way from Kaunas youth and secondary schools. The participants of the study were 359 students of senior school age (183 students of secondary schools and 176 students of youth schools). The measure of psychosocial adjustment included the K. Roger‘s and R. Dymond‘s questionaire adapted by A. Osnicki. The statistical hypotheses were tested by applying the Student t-test. The research hypothesis was confirmed. The psychosocial adjustment (general index) level among students of senior school age of secondary schools was higher (p < 0.05) than among students of youth schools. It was also found that level of another-acceptance, emotional comfort and internality among students of secondary schools was higher (p<0.05) than among students of youth schools.

The paper strives to answer the question what is psychosocial adjustment among students of senior school age of youth and secondary schools. The following hypothesis was tested: psychosocial adjustment among students of youth and secondary schools differed. Students of senior school age (16—18 years old) were separated in randomize way from Kaunas youth and secondary schools. The participants of the study were 359 students of senior school age (183 students of secondary schools and 176 students of youth schools). The measure of psychosocial adjustment included the K. Roger‘s and R. Dymond‘s questionaire adapted by A. Osnicki. The statistical hypotheses were tested by applying the Student t-test. The research hypothesis was confirmed. The psychosocial adjustment (general index) level among students of senior school age of secondary schools was higher (p < 0.05) than among students of youth schools. It was also found that level of another-acceptance, emotional comfort and internality among students of secondary schools was higher (p<0.05) than among students of youth schools.

Assessment of the social sciences university students (female) physical capacity assessment depending on the chosen form of physical activity. Revealed that physical activity within the subject “Physical training” allows students (female) to achieve a number of indicators average or above average for the citizens of the republic level of physical fitness. In experiment took part 258 students.

Tyrimo tikslas — atskleisti, kokias konfl iktų sprendimo strategijas pasitelkia treneriai, įveikdami konfl iktus su sporti- ninkais. Siekiant užsibrėžto tikslo buvo sprendžiami tokie uždaviniai: nustatyti, kokias konfl ikto sprendimo strategijas (konkuravimo, prisitaikymo, kompromiso vengimo, bendradarbiavimo) pasitelkia individualių ir komandinių sporto šakų treneriai, palyginti trenerių konfl iktų su sportininkais sprendimo strategijas trenerių lyties požiūriu. Taikytas apklausos metodas (K. Thomas klausimynas „Elgesio strategijos pasirinkimas konfl iktinėje situacijoje“), pasitelkta statistinė analizė (χ² kriterijus). K. Thomas klausimynas „Elgesio strategijos pasirinkimas konfl iktinėje situacijoje“ padeda įvertinti penkias galimas elgesio strategijas — tai konkuravimo, prisitaikymo, kompromiso vengimo, bendradarbiavimo konfl iktinėje situacijoje. Klausimyną sudaro 30 teiginių porų. Tiriamasis turėjo pasirinkti tuos teiginius, kurie būdingiausi jo elgesiui. Pagal balų kiekį, kurį surinko tiriamasis kiekvienoje skalėje, vertinama pasirinktos elgesio strategijos raiška. Skiriami trys strategijos raiškos lygiai: nebūdinga (3 ir mažiau balų), vidutiniškai būdinga (4—7 balai), būdinga raiška (8—12 balų). Tyrimas atliktas 2008—2009 metais. Buvo tiriami 143 treneriai (78 vyrai, 65 moterys): iš jų 69 individualių (37 vyrai, 32 moterys) ir 74 komandinių sporto šakų treneriai (41 vyras, 33 moterys). Pasitelkus K. Thomas metodiką nustatyta, kad skiriasi komandinių ir individualių sporto šakų trenerių pasirenkama strategija konfl iktams spręsti. Bendradarbiavimas patikimai (p < 0,01) būdingesnis komandinių sporto šakų trene- riams. Statistiškai patikimai skiriasi komandinių ir individualių sporto šakų treneriai pagal kompromiso paieškų strategiją, t. y. komandinių sporto šakų treneriams ši strategija buvo patikimai (p < 0,05) būdingesnė, lyginant juos su individualių sporto šakų treneriais. Konfl iktų sprendimo strategijų pasirinkimo palyginimas parodė, kad treneriai vyrai ir moterys statistiškai patikimai skiriasi pagal bendradarbiavimo ir prisitaikymo strategijas, t. y. trenerėms moterims patikimai (p < 0,01) būdingesnė prisitaikymo strategija, vyrams (p < 0,05) — bendradarbiavimo strategija sprendžiant konfl iktus.

Tyrimo tikslas - atskleisti trenerio bendravimo su 15-18 metų krepšininkais ir imtynininkais ypatumus (sportininkų vertinimo duomenimis). Siekiant užsibrėžto tikslo buvo sprendžiami tokie uždaviniai: ištirti, kaip krepšininkai ir imtynininkai vertina trenerio dalykinį, nedalykinį bendravimą bei elgesį (gnostinis, emocinis ir elgesio komponentai) ir nustatyti trenerio bendravimo per pratybas veiksmingumą. Keliama prielaida, kad komandinės sakos sportininkai (krepšininkai) palankiau vertina trenerio bendravimą su jais nei individualiosios šakos sportininkai (imtynininkai). Taikyti Šie tyrimo metodai: anketinė apklausa (anketos „Sportininkas ir treneris" ir „Bendravimo per pratybas efektyvumas"), matematinė statistika (%2 kriterijus). J. Chanino metodika „Sportininkas ir treneris" apibudina teigiamą arba neigiamą sportininko požiūrį į bendravimą su treneriu. Vertinami trys sportininko ir trenerio bendravimo komponentai: gnostinis (informacinis), emocinis ir sąveikos (elgesio). T. Dembo ir S. Rubinštein metodika „Bendravimo per treniruotes efektyvumas" yra skirta keturiems rodikliams įvertinti: trenerio dėmesingumui, trenerio kritikai, trenerio pagyrimams, trenerio paramai. Tyrimas buvo atliktas 2004 metais, ištirii 86 15-18 metų krepšininkai ir imtynininkai. Naudojant J. Chanino metodiką „Sportininkas ir treneris" buvo nustatyta, kad krepšininkai trenerio bendravimą su jais vertina palankiai, o imtynininkai - tik vidutiniškai. Taikant x2 kriterijų paaiškėjo, kad krepšininkai trenerio emocinio ir elgesio komponentų lygį vertina patikimai palankiau (p<0,05). Pasitelkus T. Dembo ir S. Rubinštein metodiką „Bendravimo per pratybas efektyvumas" atskleista, kad krepšininkai trenerių kritiką vertina kaip švelnesnę ir taip pat patikimai palankiau (p<0,05) vertina trenerio paramą per pratybas.