Mulerenkienė, Ilona

Healthcare systems face ongoing challenges that require reforms to enhance innovation, accessibility, and efficiency. Lithuania’s healthcare reform aims to enhance equity, quality, and sustainability by reorganising its service network. However, implementation has revealed unintended effects, including “network compression”, where large hospitals absorb services from smaller regional facilities, deepening regional inequality and limiting accessibil-ity for rural populations. A qualitative research method with 22 informants was employed. Healthcare professionals are reporting growing fatigue, increased administrative burdens, and a decline in empathy in patient care. These outcomes highlight how efficiency-oriented poli-cies can unintentionally depersonalise services and marginalise regional healthcare providers. Based on interviews with healthcare professionals, this study examines how reforms trans-form everyday clinical practices and local service delivery. The findings underscore the need to balance efficiency-driven reforms with empathy, professional autonomy, and equitable access to healthcare.

In Lithuania, the year 2024 has been identified as a pivotal moment for healthcare reform, which encompasses two primary objectives: implementing a proactive public health policy and enhancing the accessibility, quality, and efficiency of healthcare through the restructuring of the service delivery network. This reform is essential for remote regions, where demographic shifts have modified service requirements. Certain services, such as midwifery, have diminished, while others, including elderly nursing care, require reestablishment. Adapting to these reforms has disrupted competencies, underscoring their importance as a critical area for regional development, particularly in enhancing new resources. By analysing the public health reform in Lithuania through the lens of remote regions, it becomes possible to identify specific strategies and practices that can be applied both nationally and internationally. The study aims to highlight shifts in the emerging needs of healthcare personnel's competencies in remote regional areas, particularly during the national healthcare system's structural transformations, and their capacity to achieve the reform goal of delivering top-quality health services based on transformative competencies. The study uses qualitative interviews to identify the competencies health professionals lack following the establishment of new Primary Health Care Centres. The study revealed that while clinical and professional competencies related to legal and clinical responsibilities are easier to adopt from a technical standpoint, competencies like leadership, collaboration, and patient involvement pose greater challenges, leading to community stress. The acquisition of these competencies requires long-term investment in staff development, emotional support, and clear change management. Moreover, the new structure of health centers and newly introduced work processes may increase employees’ emotional exhaustion, stress, or even the risk of burnout if adequate support or training is not provided.

Tvarumo svarba yra aktualus ir svarbus klausimas, turintis tiesioginį poveikį mūsų visuomenei ir aplinkai. Tvarumas – tai gebėjimas išlaikyti ekologinę, ekonominę ir socialinę pusiausvyrą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir darnus vystymasis. Tai būtina sąlyga norint išsaugoti mūsų planetos išteklius ir užtikrinti jų tvarų naudojimą ateityje. Tvarumo svarba aktuali ir ekonominėje srityje – tvarus verslas gali pasiekti ilgalaikę sėkmę, nes yra orientuotas į ilgalaikį vystymąsi ir tvarų pelną. Tvarumas taip pat svarbus socialinėje srityje, nes padeda užtikrinti socialinį teisingumą ir gerovę visuomenėje. Straipsnyje tiriamas Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos (toliau – Sūduvos akademija) studentų požiūris į tvarumą, domėtasi, kokie veiksniai padeda arba trukdo elgtis tvariau, siekiama išsiaiškinti respondentų požiūrį į tvarumo politikos įgyvendinimą. Sūduvos akademijoje, studentų prisidėjimą prie tvarumo iniciatyvų.

Šiame straipsnyje analizuojama kompetencijos samprata teoriniame kontekste, aptariant skirtingų autorių požiūrius į kompetencijos apibrėžimą ir struktūrą. Darbe išsamiai nagrinėjamos įmonės vadovo kompetencijos, akcentuojant jų daugialypiškumą ir daromą įtaką valdant šiuolaikines organizacijas. Itin didelis dėmesys skiriamas strateginėms vadovo kompetencijoms, kurios skirstomos į keturis pagrindinius blokus: lyderystę, strateginį mąstymą, kryptingumą ir bendradarbiavimą. Tiriamojoje dalyje pristatomas UAB „Lakameda“ atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti, kaip vadovo strateginės kompetencijos pasireiškia valdant organizaciją ir kaip jas vertina darbuotojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai geriausiai vertina vadovo lyderystės ir strateginio mąstymo kompetencijas, o kryptingumo ir bendradarbiavimo kompetencijos vertinamos kaip mažiau reikšmingos. Daroma išvada, kad visos keturios kompetencijų grupės yra svarbios organizacijos efektyvumui, tačiau jų įgyvendinimo lygis skiriasi, išryškinant stipriąsias vadovo savybes ir tobulintinas sritis.

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje įmonės susiduria su labai didele konkurencija, ekonominiais nuosmukiais, o tai skatina ieškoti naujų būdų išsilaikyti rinkoje. Dinamiškai kintančioje aplinkoje bei stiprioje konkurencinėje kovoje organizacijos gali efektyviai veikti, jei jos sugeba įžvelgti savo veiklos perspektyvas, numatyti priemones tikslams įgyvendinti, pagaliau valdyti strateginius pokyčius. Vykstant įvairiems pokyčiams ir aštriai konkurencinei kovai, būtent ir išryškėja organizacijos pajėgumas įgyti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą ilgesnėje perspektyvoje. O įgyti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą neįmanoma neturint organizacijos aplinkos strateginės analizės ir adekvačios aplinkai strategijos.

Stiprėjant konkurencijai bei vykstant globalizacijos procesams, įmonių vadovai priversti atsakingai planuoti savo veiklą, o priimdami sprendimus atsižvelgti į riziką. Verslininkai, siekiantys ilgalaikės verslo sėkmės, privalo nuolat stebėti besikeičiančią išorinę aplinką, ją analizuoti ir, atsižvelgiant į joje vykstančius pokyčius, priimti sprendimus. Todėl kiekvienai įmonei, siekiančiai aukšto konkurencingumo bei veiklos efektyvumo, ypač svarbu veikti pagal iš anksto numatytą strategiją, kurios teisingas sukūrimas galimas tik gerai pažįstant išorinę aplinką bei įvertinus jos veiksnius.