Kudinavičiūtė-Michailovienė, Inga
Mediacijos taikymo ypatumai vaiko grobimo byloseItem type:ETD, [Peculiarities of the Mediation in Child Abductions Cases]magister thesis[2025][S001]Žuraitė, IngridaMagistro baigiamajame darbe yra analizuojamas mediacijos, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, taikymas tarptautinio vaiko grobimo atvejais. Tyrimo tikslas yra identifikuoti mediacijos proceso teorinius pagrindus ir taikymo ypatybes, nagrinėjant bylas pagal Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, bei įvertinti, ar nacionalinis teisinis reguliavimas ir mediatorių pasirengimas užtikrina veiksmingą vaiko ir tėvų interesų apsaugą mediacijos būdu sprendžiant dažnai itin sudėtingus šeimos ginčus dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Atlikus tyrimą daroma išvada, kad Lietuvos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios mediacijos taikymą tarptautinio vaiko grobimo atvejais, yra orientuotos į vaiko interesų apsaugą, tačiau ne visada pakankamos tam, kad tėvai mediaciją rinktųsi savanoriškai, o Lietuvoje veikiantys mediatoriai nėra tinkamai pasirengę teikti mediacijos paslaugas tokio pobūdžio bylose.
156 Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvusItem type:ETD, [The Duty of Adult Children to Ensure Maintenance to Their Parents]master thesis[2021][S001]Čiplienė, DaivaŠiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama, ar pilnamečiai vaikai visais atvejais turi pareigą išlaikyti savo tėvus ir kokiais atvejais tėvai neįgyja teisės į savo pilnamečių vaikų išlaikymą, t.y., ar pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus yra absoliuti. Analizuojama ir atskleidžiama pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti tėvus kilmė, apibrėžiama samprata, šios pareigos turinys, nustatomas išlaikymo prievolės subjektų ratas ir subjektų ypatumai. Nustatyta, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus nėra absoliuti, jos realizavimo sąlygos – tėvų nedarbingumas ir paramos reikalingumas įtvirtintos įstatyme, o nesant bent vienos šios sąlygos, tėvai neįgyja teisės į išlaikymą. Analizuojamos nedarbingumo ir paramos reikalingumo sąlygos, identifikuojamos įstatyminio reglamentavimo ir teismų praktikoje kylančios problemos. Nagrinėjami atsisakymo priteisti tėvams išlaikymą iš jų pilnamečių vaikų pagrindus tėvų ir vaikų teisių bei pareigų abipusiškumo principo įgyvendinimo kontekste. Nustatyta, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus priklauso nuo tėvų pareigų jiems, kaip nepilnamečiams vaikams, vykdymo.
25 12 Bendro gyvenimo neįregistravus santuokos teisinis reglamentavimas: teoriniai ir praktiniai aspektaiItem type:ETD, [Legal Regulation of Cohabitation Without Registration of Marriage: Theoretical and Practical Aspects]master thesis[2020][S001]Bursevičiūtė – Švedė, LauraŠiuolaikinėse demokratinėse valstybėse, kintant ir plėtojantis visuomeniniams santykiams, santuoka tampa ne vieninteliu šeimos sudarymo būdu, o bendras gyvenimas neįregistravus santuokos (partnerystė) pamažu tampa norma. Kyla poreikis užtikrinti, kad teisinėmis priemonėmis būtųsprendžiamos problemos, su kuriomis gali susidurti šie asmenys ar jų vaikai. Todėl šio magistro baigiamojo darbo tikslas yra atskleisti asmenų, bendrai gyvenančiųneįregistravus santuokos, teisių ir pareigų turinį, galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus, kartu identifikuojant teisinio reglamentavimo probleminius aspektus ir formuluojant galimus pasiūlymus reguliavimo tobulinimui. Išanalizavus Lietuvos teisinį reglamentavimą ir teisinio reglamentavimo iniciatyvas, Lietuvos teismų praktiką, ES valstybių praktiką, galima pagrįstai teigti, kad bendro gyvenimo neįregistravus santuokos (partnerystės) instituto Lietuvoje teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, siekiant užtikrinti tokią bendro gyvenimo formą pasirinkusių asmenų turtinių ir asmenių neturtinių teisių apsaugą.
33 11 Vaikų išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas Lietuvos teismų praktikojeItem type:ETD, [Changing the Amount and the Form of the Children’s Maintenance in Lithuanian Case Law]master thesis[2020][S001]Bolisas, IndriusMagistro darbo analizė atskleidžia ir šios darbo temos aktualumą bei svarbą. Mokslinių straipsnių, teismų praktikos analizė rodo, kad tiek mokslo darbuose, tiek teismų praktikoje dažniausiai paliečiama vien vaikų išlaikymo problematika. Darbas naujas ir originalus tuo, jog nagrinėjamos vaikų išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo problemos, sietinos su minimalios mėnesinės algos kriterijaus interpretacija bei analizuojami „vaiko pinigai“ priskirtini prie pinigų sumos, kuria yra tenkinami vaiko poreikiai. Tyrimo tikslas – atskleisti vaikų išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo kriterijus bei jų taikymo pagrįstumą, siekiant identifikuoti problemas dėl teisės normų aiškinimo teismų praktikoje. Atlikus tyrimą darytina išvada, kad vaikų išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo teisinis reglamentavimas ne visada atitinka geriausių vaiko interesų principą.
70 13 The present research is devoted to the concept and legal regulation of the right to know one’s genetic origins. Particularly, the paper contains approaches to understanding the right to know one’s genetic origins, defines mains stakeholders, and provides ethical justifications for the right in question. The legislative provisions and ECHR court practice are studied. The relevant problems are highlighted, such as donor anonymity, ‘reproductive tourism’, the moment of disclosure to the child, conflict of interests of involved parties and further relevant issues. For the purpose of achieving the goals of the study, recommendations for legislative regulations were elaborated. General suggestions were formulated to build an effective approach to the provision concerning the right to know individual’s genetic origins. The conditions for such disclosure were discussed and summarized.
13 26 Dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimasItem type:ETD, [Legal Regulation of Assisted Reproduction]master thesis[2019][S001]Bacytė, MildaMagistro baigiamajame darbe nagrinėjamas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo teisinis reguliavimas, siekiant atskleisti (identifikuoti) trūkumus. Analizuojant įvairių šalių pagalbinio apvaisinimo technologijų ir metodų teisinį reguliavimą, didžiausias neišspręstų etinių ir teisinių problemų skaičius susijęs su surogatine motinyste, žmogaus embrionų saugojimo, embrionų donorystės reikalavimais, vaiko teisė žinoti savo genetinę kilmę ir pan. Lietuvos esamo pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo probleminiai klausimai pirmiausiai turi būti keliami: neįgyvendinto teisingumo poreikio; vienodų galimybių realizavimo teisėje į motinystę ir tėvystę; teikiant ir gaunant pagalbinio apvaisinimo paslaugas asmenims, turintiems panašių reprodukcinių sutrikimų, rėmuose. Atlikus tyrimą, jo metu pasitvirtino darbe keltas teiginys, kad galiojantis Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas yra fragmentiškas, todėl neužtikrina visų asmenų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimo, kaip asmenų teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, apimančio teisę į sprendimą tapti tėvais, pasinaudojant pagalbinio apvaisinimo technologijomis. Todėl valstybės pozicija turi būti formuojama atsižvelgiant į tarptautinės teisės srities ir tarptautinių etinių rekomendacijų reikalavimus, sparčią medicinos ir visuomenės moralinių nuostatų pažangą.
31 19 Tėvystės nuginčijimas: faktinės (socialinės) ir biologinės tėvystės santykisItem type:ETD, [Acknowledgement of Paternity: Relation of Factual (Social) and Biological Paternity]master thesis[2018][S001]Derkintaitė, NeringaŠiame magistriniame darbe išanalizuotas Lietuvos tėvystės (motinystės) nuginčijimo institutas bei biologinės ir faktinės (socialinės) tėvystės santykis tėvystės nuginčijimo kontekste. Pirmajame darbo skyriuje atskleidžiama tėvystės samprata, atskirai analizuojamos biologinės ir faktinės (socialinės) tėvystės formos. Antrajame skyriuje nagrinėjamas išskirtinis vaiko teisinis statusas, todėl išsiaiškinama, kodėl yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas ir vaiko interesai dažnu atveju turi viršenybę prieš kitus, analizuojama vaiko teisės žinoti savo kilmę svarba bei nurodomi vaiko kilmės nustatymo būdai, kadangi tėvystė (motinystė) gali būti ginčijama, tik tada kai vaiko kilmė yra nustatyta. Trečiajame skyriuje atskleistas tėvystės nuginčijimo institutas: nagrinėjamos tėvystės nuginčijimo sąlygos ir pagrindai, pateikiami asmenys, kurie turi teisę kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, aptariamas ieškinio senaties terminas bei išanalizuota biologinės ir faktinės (socialinės) tėvystės santykio sąsaja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Paskutiniame, ketvirtajame skyriuje analizuojama tėvų prievolė materialiai išlaikyti vaikus kaip tėvystės teisinė pasekmė bei pateikiami galimi sprendimo būdai, tokiu atveju kai asmuo nepagrįstai teikė išlaikymą vaikui su kuriuo nesieja kraujo ryšys. ANNOTATION The present master’s thesis deals with the Lithuanian institute of contesting paternity (maternity) and the relationship between the biological and actual (social) paternity in the context of contesting paternity. In the first chapter, the concept of paternity and individual analyses of biological and actual (social) paternity are provided. The second chapter deals with an exclusive legal status of a child; therefore, it is clarified, why the principle of protection of the rights and interests of children is in place and why other interests are often overridden by the interests of a child. The importance of the child’s right to know his or her origin is analyzed and the paternity establishment methods are identified, as paternity (maternity) can only be contested once a child’s paternity has been established. The third chapter provides an explanation of the institute of contesting paternity: it deals with conditions and grounds for contesting paternity, identifies the persons, who are entitled to file a petition for contesting paternity, discusses the limitation period of the petition and analyses the interface of the relationship between the biological and actual (social) paternity in the jurisprudence of the European Court of Human Rights and the Supreme Court of Lithuania. The closing fourth chapter analyses the parents’ obligation to provide maintenance to their children as legal consequence of parenthood and recommends possible solution methods in cases, when a person unreasonably provided child maintenance to a child, with whom he has no blood relation.
100 18 Tėvų valdžios apribojimas: salygos būdai, pasekmėsItem type:ETD, [Limitation of parental authority: conditions, methods, consequences]master thesis[2016][S001]Tulminaitė, ViktorijaMagistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir apibrėžti tėvų valdžios apribojimo būdai, sąlygos ir pasekmės atskleidžiant esminius šiame darbe nurodytus klausimus. Nagrinėjami pozityvieji ir negatyvieji valstybės pareigų vykdymo ypatumai nacionalinėje ir kitų valstybių praktikoje. Gilinamasi į šeimos autonomijos principo pažeidžiamumo aspektus, atskleidžiant kuomet valstybės intervencija į privatų šeimos gyvenimą yra neišvengiama ir būtina. Darbe analizuojami teisės aktai ir jų įgyvendinimas, kuriais remiantis apribojama tėvų valdžia, taikomas vaiko atskyrimas ar skubus vaiko paėmimas iš šeimos. Nustatyta, kad valstybės institucijos netinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytą reglamentavimą, o tai kelia grėsmę sukelti pažeidimus pagal EŽTK. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dažnais atvejais valstybės institucijų reakcija būna pavėluota, šeimoms nesuteikiama visa galima ir būtina pagalba. Šeimos, kurios yra įtrauktos į rizikos grupę, stebimos tik epizodiškai,sudaromas planas, kurio pagalba šeima galėtų užtikrinti vaiko interesus užtikrinančią aplinką, tačiau tik retais atvejais stebimas sudaryto plano įgyvendinimas. In this master thesis, author analyzes and delineate approach to limitation of parental authority as well as scrutinize conditions and consequences of such limitation revealing main issues of the research. It also analyzes implementation peculiarities of positive and negative obligations of the state in domestic and foreign practice. Moreover, author delves into vulnerability of principle of autonomy of a family determining when intervention of the state into private family life is inevitable and necessary. The paper analyzes legislation and implementations of the laws, based on which, parental authority is limited, separation of a child is applied or urgent removal from the family is exercised. The paper also reveals that state authorities do not properly comply with regulations that may cause violations of European Convention on Human Rights. The research found that reaction of state authorities is in many cases delayed and families do not receive proper necessary assistance. Families that are included in the risk group are observed only occasionally and even though the plan that could help the family to ensure enviroment representing the best interests of a child is drawned up, implementation of the plan is observed rarely.
15 9 Pareiga išlaikyti vaiką ir ją įgyvendinantys subjektaiItem type:ETD, [The obligation to keep the child]master thesis[2015][S001]Urbikaitė, GintarėŠio magistro baigiamojo darbo esmė yra išnagrinėti pareigos išlaikyti vaiką ir ją įgyvendinančių subjektų ypatumus ( subjekto sampratą, išlaikymo priteisimo tvarką, dydį, formą ir jų pakeitimus, artimųjų giminaičių tarpusavio eiliškumą teikiant išlaikymą bei valstybės vaidmenį išlaikymo kontekste) ir jų pagrindu nustatyti ar Lietuvos teisinėje sistemoje yra pakankamai užtikrinama vaiko teisė gauti išlaikymą. Atlikus tyrimą, darytina išvada, jog Lietuvos teisinėje sistemoje egzistuojantis subjektų, įgyvendinančių pareigą išlaikyti vaikus, ratas dažnai neužtikrina vaiko teisės gauti išlaikymą. Teigiamą kitų šalių praktiką tokio pobūdžio bylose turėtų būti integruojama nacionalinėje teisėje.
12 10 Laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo ypatumaiItem type:ETD, [Peculiarities of application of interim measures in family cases]master thesis[2015][S001]Bumblytė, AkvilėMagistro baigiamajame darbe analizuojama, kuo pasireiškia laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose specifiškumas, nagrinėjamas šių priemonių taikymo tikslingumas bei veiksmingumas, aiškinamasi, kokie šio instituto taikymo probleminiai aspektai. Remiantis tyrimo gautais rezultatais, prieinama prie išvados, jog teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas šeimos bylose nevisiškai pateisina savo tikslą ir paskirtį, o šių priemonių pritaikymas negali būti laikomas garantija materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Nors laikinoji apsaugos priemonė yra tik laikino pobūdžio, tačiau šeimos byloje turi būti taikoma įvertinus visas svarbias aplinkybes, siekiant kuo labiau užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, bet nepamirštant ir bendrųjų asmens teisių į teisingą teismą, šeimos gyvenimo gerbimą.
36 21