Krolienė, Ingrida
Bylos nagrinėjimo ribos ir teismo teisė jas peržengtiItem type:ETD, [Limits of case hearing and court‘s right to exceed them]master thesis[2016][S001]Lušytė, GiedrėMagistro baigiamajame darbe išanalizuota bylos nagrinėjimo ribų tema, įvertinti teismo teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas ypatumai dėl viešojo intereso sąvokos neapibrėžtumo teorijoje ir praktikoje. Magistro baigiamasis darbas „Bylos nagrinėjimo ribos ir teismo teisė jas peržengti“ sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje darbo dalyje analizuojama bylos nagrinėjimo ribų reglamentavimo pokyčiai istorinėje raidoje, apibrėžiama bylos nagrinėjimo ribų samprata pirmojoje, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose, bei siūlomi bylos nagrinėjimo ribų reglamentavimo pakeitimai. Antroje šio darbo dalyje aptariama problema dėl viešojo intereso sampratos ir jos įtakos teismo teisei peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Taip pat pateikiamas išaiškinimas dėl viešojo intereso bei asmens teisių bei laisvių ir teisėtų interesų pusiausvyros principo išlaikymo viešojo intereso gynimo civilinėse bylose. Trečia magistro tiriamojo darbo dalis skirta naujausios teismų praktikos, kurioje teismai peržengia bylos nagrinėjimo ribas ir yra aktyvūs gindami viešąjį interesą, aptarimui, išsiaiškinant vyraujančias aktualijas. Galiausiai pateikiamos išvados ir pasiūlymai keisti bylos nagrinėjimo ribų reglamentavimą, suteikiant teismui teisę peržengti bylos nagrinėjimo ribas tik byloje nustačius viešojo intereso gynimo poreikį, kai pažeidžiamos pamatinės Konstitucijoje įtvirtintos visuomenės vertybės.
36 14 Precedento doktrina ir stare decisis civiliniame proceseItem type:ETD, [Doctrine of precedent and stare decisis in civil process]master thesis[2016][S001]Sadauskas, KarolisŠiame magistro baigiamajame darbe analizuojama precedento doktrinos ir stare decisis principo Lietuvos civiliniame procese, problematiką. Darbe yra nustatoma precedento, kaip teisės šaltinio, vieta teisės šaltinių hierarchijoje, analizuojamos precedentų rūšys, precedento sudėtiniai elementai, precedento galią lemiantys veiksniai. Taip pat, pateikiama stare decisis principo samprata, analizuojamas samprotavimo pagal analogiją metodas ir jo problematika, lyginamas šio principo veikimas Lietuvoje ir Anglijoje bei atskleidžiami šio principo privalumai ir trūkumai. Darbe nagrinėjami Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriais buvo suformuota precedento doktrina Lietuvoje bei jų reikšmė civilinių bylų sprendimo praktikai, precedento egzistavimo problema iki minėtų Konstitucinio Teismo nutarimų bei sąlygos, leidžiančios pakeisti nusistovėjusią teismų praktiką.
11 15 Grupės ieškinio samprata ir procesiniai ypatumaiItem type:ETD, [The Concept and Procedural Peculiarities of the Mass Claim]master thesis[2016][S001]Šaltytė, GintarėMagistro baigiamajame darbe „Grupės ieškinio samprata ir procesiniai ypatumai“ nagrinėjama grupės ieškinio instituto esmė, raida, privalumai ir trūkumai, apžvelgiamas grupės ieškinio institutas kai kurių užsienio valstybių teisėje, išanalizuotos grupės ieškinio pareiškimo prielaidos ir sąlygos bei atskleisti pagrindiniai grupės ieškinio nagrinėjimo teisme procesiniai aspektai. Darbe išsamiai išnagrinėtas grupės ieškinio institutas Lietuvoje, atskleistos pagrindinės problemos, kurios gali kilti taikant šio instituto teisės normas praktikoje. Taip pat pateikiami pastebėjimai dėl grupės ieškinio reglamentavimo bei pasiūlymai dėl jo tobulinimo.
29 14 Advokato veiklos pro bono publico ir pactum de quota litis samprata, reikšmė, reglamentavimo ypatumaiItem type:ETD, [The conception, significance and peculiarities of legal regulation of the advocate‘s pro bono publico and pactum de quota litis services]master thesis[2015][S001]Mikaliūkštytė, IevaMagistro baigiamajame darbe yra tyrinėjami alternatyvūs advokato teisinių paslaugų teikimo būdai, t.y. paslaugų teikimas nemokamai (lot. pro bono publico) bei už mokestį, priklausantį nuo byloje pasiekto rezultato (lot. pactum de quota litis). Abiejų institutų pagrindinis tikslas – efektyviai užtikrinti asmens teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimą. Nepaisant to, kad pro bono publico ir pactum de quota litis institutai yra įtvirtinti Lietuvos advokatų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tačiau jų praktinis taikymas yra nepopuliarus reiškinys. Atsižvelgiant į tai, darbe detaliai nagrinėjama ne tik minimų institutų reikšmė, tačiau ir jų praktinio taikymo problemos bei jų priežastys. Siekiant tyrimo išsamumo ir objektyvumo, darbe taip pat analizuojama užsienio valstybių, kuriose pro bono publico ir pactum de quota litis institutų taikymas yra pažangesnis ir labiau išvystytas, patirtis.
51 11 - doctoral thesis[2010][S001]Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010-10-15
,,Inde datae leges, ne fortior omnia posset’’ (Įstatymai sukurti tam, kad stipresnis netaptų visagalis). ,,Konstitucinė teisė į teisminę gynybą negali būti laikoma užtikrinta, jeigu teisingumas lieka neprieinamu.‘‘ I. A. Prikhodko Temos aktualumas ir mokslinis naujumas. Teisiniai, socialiniai ir ekonominiai visuomenės gyvenimo pokyčiai pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, lėmė situaciją, kai didžiulei daliai visuomenės narių, dėl sunkios turtinės padėties tampa nebeprieinama ar sunkiai prieinama teisminė pažeistų teisių gynyba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepasiturintiems asmenims įtvirtinimas įstatymuose ir šios pagalbos įgyvendinimą užtikrinančių priemonių bei būdų sukūrimas, nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas neišvengiamai tampa kiekvienos demokratinės valstybės pareiga. Šios pagalbos suteikimas yra vienas iš garantų, užtikrinančių LR Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą realizavimą ir padedančių neturtingiems, neišgalintiems sumokėti privatiems teisininkams už teikiamą teisinę pagalbą bei susimokėti kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybė, drausdama pažeistų teisių savigyną ir nustatydama, kad pažeistos teisės gali būti ginamos tik įstatymo nustatyta tvarka, privalo atsižvelgti į realias asmenų galimybes apginti savo teises teismine tvarka, ir tais atvejais, kai teisės į teisminę gynybą realizavimas priklauso nuo asmens turtinės padėties, privalo suteikti valstybės finansuojamą teisinę pagalbą. Teisės viršenybės principas gali būti realiai įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu jis yra realizuojamas praktiškai, t.y. sudaroma galimybė kiekvienam asmeniui veiksmingai ginti savo teises ir įstatymais saugomus interesus nuo bet kokio pažeidimo. Todėl teisinėje valstybėje vienas iš svarbiausių ir stabiliausių žmogaus teisių garantų yra galimybės pasinaudoti pačios valstybės sukurtomis teisių gynimo priemonėmis užtikrinimas – ubi ius ibi remedium. Vykstant sparčiai turtinei diferenciacijai visuomenėje formalus šalių procesinis lygiateisiškumas ipso facto nereiškia lygių jų galimybių. Esant nevienodai proceso šalių turtinei padėčiai, viena šalis gali samdytis advokatą, kita – ne, todėl rungimosi principu pagrįstame teismo procese advokatą turinti proceso šalis turi daugiau galimybių laimėti bylą, nei jo neturinčioji. Valstybės garantuojama teisinė pagalba pripažintina svarbia tiek teisminės gynybos prieinamumo, tiek ir kitų fundamentaliųjų civilinio proceso principų (rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, teisės būti išklausytu ir kt.) užtikrinimo garantija. Daugelis autorių pripažįsta, kad teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą užtikrinimui turi būti suteikta netgi prioritetinė svarba, priešingu atveju bevertėmis tampa ir asmens teisė į teisingą teismą (fair trial) bei visos kitos žmogaus teisės . Jeigu valstybės įsipareigojimai teikti teisinę pagalbą tiems, kurie dėl sunkios turtinės padėties negali susimokėti bylinėjimosi išlaidų, lieka tik tuščias demagoginis pažadas, visuomenėje atsiranda teisinis netikrumas, nepasitikėjimas politinėmis ir teisinėmis institucijomis, abejonės demokratinės santvarkos vertybėmis, vyksta dalies visuomenės išeliminavimo iš socialinio gyvenimo procesai. Nepaisant Lietuvos pastangų sukurti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, iki šiol mūsų valstybėje, kaip ir daugelyje kitų jurisdikcijų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema yra viena iš dažniausiai reformuojamų sričių. Per pastarąjį dešimtmetį įvykdytos dvi esminės šios sistemos reformos, nuolat keičiami ir papildomi šią pagalbą reglamentuojantys teisės aktai, ši pagalba dažnai tampa tiek specialistų, tiek pavienių visuomenės narių kritikos objektu. Tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėse bylose problematika Lietuvoje iki šiol nebuvo visapusiškai ir nuodugniai tyrinėta moksliniu lygiu. Už teisės mokslo tyrimo ribų yra palikta egzistuojančią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančių teisės normų sisteminio ryšio, jų santykio ir suderinamumo su kitomis teisminės gynybos prieinamumui užtikrinti valstybės numatytomis priemonėmis, analizė, veiksmingumo vertinimai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos sukūrimas per se nereiškia, kad yra sudarytos pakankamos galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą neturtingiems asmenims. Šiandien pripažįstama, jog nei viena valstybė nėra sukūrusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos, užtikrinančios nepriekaištingą teisės pasinaudoti nemokama teisine pagalba realizavimą, nagrinėjant ir sprendžiant bylas civilinio proceso tvarka . Dauguma jurisdikcijų, kuriančių ir reformuojančių valstybės garantuojamas teisinės pagalbos sistemas, susiduria su daugybe panašaus pobūdžio organizacinių ir procesinių problemų: kam pavesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos administravimą; koks turėtų būti pasirinktas teisinės pagalbos teikėjų modelis; kaip užtikrinti teikiamos teisinės pagalbos kokybę; kokie turi būti nustatyti kriterijai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti; kokios šios pagalbos teikimo apimtys ir pan. M. H. Farago teigimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimo srityje nuolat iškyla sunkumai ir problemos. Praktiškai joms visoms yra būdinga viena fundamentali priežastis: teoriškai asmuo turi teisę į teisminę gynybą ir advokato pagalbą, bet realiai jis negali šia teise pasinaudoti . D. S. Manningo pastebėjimu, tokią problemą lemia tai, kad tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Europoje valstybės garantuojama teisinė pagalba pritaikoma ne civilinių ar žmogaus teisių sričiai, o beveik išimtinai valstybės ekonominėms sąlygoms . Tokie ir panašūs pastebėjimai patvirtina pasirinktos temos aktualumą bei sąlygoja būtinumą kompleksiškai ištirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėse bylose organizacinius ir procesinius ypatumus, atskleisti jų reikšmę teisminės gynybos prieinamumui. Lietuvoje mokslinės analizės šioje srityje stoka neabejotinai riboja tiek mūsų šalies valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos veiksmingumo vertinimą, trūkumų ir spragų išaiškinimą, tiek pažangos užtikrinant teisminės gynybos prieinamumą neturtingiems asmenis siekimą. Dėl aukščiau minėtų priežasčių disertacinis darbas yra ne tik aktualus, bet ir visiškai naujas Lietuvos teisės moksle. Gausi lyginamoji teisėtyra, nors ir nesanti šio darbo tikslas, yra labai reikšminga vertinant Lietuvos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, padėjo atrasti naujų idėjų ir sprendimų nagrinėtais klausimais. Šiame darbe siekiant platesnio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suvokimo tiriamos tokios pozityviosios teisės sritys, kurios iki šiol visiškai nebuvo nagrinėtos Lietuvoje (teisinės pagalbos teikėjų veikla, teisinės pagalbos kokybė, teisinės pagalbos suteikimo ar atsisakymo ją suteikti kriterijai ir pan.). Tuo siekiama ne tik išplėsti jurisprudencijos pažinimo lauką, tačiau svarbiausia – atskleisti tas problemas, kurias iš dalies galėjo sukelti ribotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmės suvokimas. Tyrimo objektas – valstybės garantuojama teisinė pagalba civilinėse bylose kaip priemonė, skirta užtikrinti teisminės gynybos prieinamumą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslas yra užtikrinti teisminės gynybos prieinamumą labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims, disertaciniame darbe kompleksiškai analizuojami tik tie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėse bylose organizavimo ir procesiniai ypatumai, kurie gali turėti esminę reikšmę šiam tikslui pasiekti. Todėl disertaciniame darbe nėra atliekama visų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančių normų detali analizė. Šiame darbe valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutas nagrinėjamas apsiribojant jo taikymu pačiame civilinės bylos procese, pradedant kreipimosi į teismą stadija ir neapima teismo sprendimų vykdymo. Pirminė teisinė pagalba, kuri yra savarankiška valstybės garantuojamos teisinės pagalbos rūšis ir nėra tiesiogiai skirta teisminės gynybos civilinės bylos procese užtikrinimui, yra analizuojama tik tiek, kiek ji sudaro prielaidas antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėse bylose veiksmingam realizavimui. Darbo tikslas ir uždaviniai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reglamentavimo specifika Lietuvoje ir kitose valstybėse lėmė šio darbo tikslus ir uždavinius. Darbo tikslas – kompleksiškai išanalizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėse bylose esmę ir jos teikimo mechanizmą: šios pagalbos organizacinius, skyrimo bei procesinius ypatumus, kurie atskleidžia, ar pozityvioji teisė pasiekia savo tikslą, – ar užtikrina realų teisminės gynybos prieinamumą neturtingiems asmenims, ar nustatytas teisinis reguliavimas nepagrįstai neapsunkina tokių asmenų teisės į teisminę gynybą realizavimo. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie pagrindiniai uždaviniai: 1. atskleisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmę bei šios pagalbos teikimo principus; 2. atskleisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos istorines prielaidas ir išanalizuoti šios pagalbos organizacinius (teikimo metodų bei administravimo būdo) ypatumus, atskleisti jų reikšmę teisminės gynybos prieinamumo užtikrinimui; 3. ištirti Lietuvos teisės aktuose įtvirtintus turtinės padėties ir privalumų kriterijus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, jų suteikimo tvarką ir adekvatumą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos poreikiams; 4. atskleisti ir išanalizuoti atstovavimo bei atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentavimo ypatumus; 5. pateikti konceptualias išvadas ir pasiūlymus įstatymo leidėjui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos mechanizmo tobulinimo. Praktinė darbo reikšmė. Disertaciniame darbe atliekama analizė yra vertinga tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Disertacijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia valstybės garantuojamos tei
42 29