Lankelis, Julius

Šiuolaikinei privatinei teisei įtvirtinus plačiąją turto sampratą, teisiniu požiūriu neįprastai atrodo atskirų sutarčių rūšių, pavyzdžiui, lizingo sutarties, dalykui taikytina siauroji turto, kai turtas sutapatinamas su fizinio apčiuopiamumo kriterijumi pasižyminčiais daiktais, samprata. Dar daugiau, miglotas ir ypatingoms turto rūšims (žemei, gamtos ištekliams, intelektinei nuosavybei) taikytino draudimo būti atskirų sutarčių rūšių dalyku ratio legis. Būtent tokia teisinė situacija egzistuoja ir Lietuvos lizingo sutarties teisiniame reguliavime. Taigi šiame tyrime ir yra analizuojamos tokios situacijos Lietuvoje, t. y. kai lizingo sutarties dalykas yra itin siauros apimties, priežastys, tokio reiškinio pagrįstumas bei teisinės pasekmės. Tyrimo išvados patvirtina, jog lizingo sutarties dalyko susiaurinimas (ribojimas) iš esmės nėra pagrįstas jokiais objektyviai pateisinamais teisiniais ar ekonominiais argumentais. Dėl šios priežasties šiame tyrime siūloma keisti Lietuvoje egzistuojantį lizingo sutarties teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į pavyzdinio lizingo įstatymo (angl. UNIDROIT model law on leasing) nuostatų bei tam tikrų jurisdikcijų praktikoje pateikiamą patobulintą lizingo sutarties (ir lizingo dalyko) koncepciją.