Lankelis, Julius

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų paraiškų finansavimo, atrankos ir vertinimo teisinio reguliavimo raida Lietuvoje 2004–2025 m. rodo nuoseklias, tačiau ne visada pakankamai efektyvias pastangas kurti konkurencingą, skaidrią ir tarptautinius standartus atitinkančią mokslo finansavimo sis- temą. Lietuvos mokslo taryba, pagrindinė mokslo finansavimo institucija, per šį laikotarpį įgyvendino daugybę reformų, siekdama optimizuoti paraiškų atrankos ir vertinimo procesus, tačiau sistemoje vis dar lieka administracinių iššūkių, nepakankamas teisinis aiškumas ir vertinimo subjektyvumo rizika. Šioje studijoje, pasitelkus lyginamąją teisinę analizę ir dokumentų peržiūrą, išnagrinėta, kaip keitėsi paraiškų teikimo, atrankos ir vertinimo kriterijai, kokie pokyčiai padėjo gerinti finansavimo sistemos efektyvumą ir su kokiomis problemomis susiduria tiek mokslininkai, tiek vertintojai. Nustatyta, kad konkursinis finansavimas, nors ir leidžia efektyviau paskirstyti išteklius, dažnai tampa pernelyg biurokratizuotas, o paraiškų rengėjai susiduria su nevienodais reikalavimais skirtingose finansavimo programose. Be to, vertinimo kriterijų nevienalytiškumas gali lemti skirtingus sprendimus dėl to paties projekto finansavimo priklausomai nuo programos, o tai mažina sistemos patikimumą. Pastebėta, kad priimant administracinius pokyčius dažnai nepakankamai atsižvelgiama į realius mokslininkų poreikius, todėl reikalaujama paraiškų forma ir turinys gali būti neproporcingai sudėtingi, palyginti su realiai prieinamais finansavimo ištekliais. Siekiant gerinti mokslinių tyrimų finansavimo mechanizmus, studijoje siūloma stiprinti mišrią (kiekybinę ir kokybinę) vertinimo sistemą, didinti vertintojų kompetencijos standartizavimą, aiškiau apibrėžti paraiškų vertinimo kriterijus ir užtikrinti mokslininkų įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Taip pat akcentuojama, kad būtina mažinti perteklinę administracinę naštą ir optimizuoti vertinimo procedūras, siekiant išvengti nereikalingo biurokratinio barjero aukštos kokybės moksliniams tyrimams. Studijos rezultatai parodė, kad nors Lietuvos projektų finansavimo sistema nuosekliai tobulinama, išlieka esminių iššūkių, susijusių su teisinio reguliavimo lankstumo stoka, nevienodais vertinimo standartais ir nepakankamu grįžtamuoju ryšiu tarp paraiškų rengėjų ir finansuojančiųjų institucijų. Studijoje pateikiamos rekomendacijos gali padėti formuoti efektyvesnę, skaidresnę ir labiau į rezultatus orientuotą mokslinių tyrimų finansavimo politiką, kuri užtikrintų konkurencingumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu.

Teismams nagrinėjant bylas, kuriose yra kilęs viešojo intereso gynimo klausimas, susiduriama su fundamentaliomis viešojo intereso sampratos ir jos turinio problemomis. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai skirtingos kompetencijos teismai viešojo intereso gynimo reikalingumą interpretuoja skirtingai, nors ir remdamiesi tomis pačiomis, klasikinėse viešojo intereso bylose suformuluotomis taisyklėmis. Darbe, atsižvelgiant į pagrindines viešojo intereso doktrinas, apibendrintai skiriami pagrindiniai objektyvieji viešojo intereso nustatymo kriterijai.