Bogdziewicz, Katarzyna

Daugiau nei pusė Europos dirvožemio, be kitų problemų, kenčia nuo taršos, erozijos ir tankinimo problemų, o pagal klimato kaitos scenarijų ši degradacija tik dar labiau blogėja. Šiuo metu dirvožemio kokybės prastėjimas kasmet kainuoja apie 50 mlrd. eurų. Tačiau dirvožemio sveikata vis dar laikoma abstrakčia sąvoka, kuri negali būti įtraukta į finansinę veiklą ir kurią labai sunku reglamentuoti. InBestSoil projekto tikslas yra sukurti investicijų į dirvožemio sveikatos išsaugojimą ir atkūrimą sistemą, plėtojant sveiko dirvožemio lyginant su paveikto dirvožemio ekosistemos teikiamų paslaugų ekonominio vertinimo sistemą, bei įtraukti ją į verslo modelius. Viešosioms ir privačioms organizacijoms tai suteiks ekonominę vertę jų veiksmams, susijusiems su dirvožemio sveikata, bei įgalins rengti bendras strategijas bendradarbiaujant su vietiniais suinteresuotaisiais asmenimis siekiant nacionalinių ir ES politikos ambicijų. InBestSoil pateiks duomenis, įrodymus, įrankius ir modelius, skirtus įvertinti, kaip investicijos į dirvožemio sveikatą gali prisidėti prie perėjimo prie ilgalaikio, atsparaus ir tvaraus dirvožemio naudojimo. Tyrimai bus atliekami 6 švyturiuose ir 3 gyvosiose laboratorijose – iš viso 9 tyrimų srityse, keturiuose Europos biogeografiniuose regionuose (Borealiniame, Žemyniniame, Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros) ir įvairios paskirties žemėje (žemės ūkio, miškų, miesto, kasybos). Tai bus bendro kūrimo ir projektavimo modeliai, kuriuose atsispindės skirtingų kūrėjų požiūris, atsakingi tyrimai ir inovacijos bei atviras mokslas. Šiame 48 mėnesių projekte dalyvauja dvidešimt labai skirtingų profilių partnerių iš dešimties šalių (universitetai, mažos ir vidutinės įmonės, konsultavimo kompanijos, ūkininkai, NVO ir kt.). Tokia projekto partnerių sudėtis palengvins rezultatų sklaidą ir tarptautinį bendradarbiavimą bei paskatins įmonių, investicinių kompanijų ir viešojo administravimo institucijų investicijas į dirvožemio sveikatą visame pasaulyje.

Vis labiau pripažįstama biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų bei jų teikiamų paslaugų svarba. Buvo pradėtos politikos iniciatyvos, tokios kaip Europos Sąjungos bioįvairovės strategijos 2020 ir 2030 m., IPBES, IPCC ir CBD, skirtos biologinei įvairovei, gamtos kapitalui ir susijusioms vertybėms spręsti. Tyrimai sukūrė žinių bazę, leidžiančią geriau suprasti gamtos ir žmogaus sąveiką, kuri yra ekosistemų paslaugų (ecosystem services – ES) teikimo pagrindas. Pagrindinis susijusių veiksmų tikslas – pateikti patikimą informaciją, kurią būtų galima panaudoti siekiant paremti ekosistemų apsaugą, atkūrimą ir tvarų bei klimatui neutralų naudojimą iki 2030 m. MAES pateikė konceptualią, metodologinę ir duomenų bazę išsamiems vertinimams atlikti; įvairiais erdviniais masteliais, įskaitant visų ekosistemų paslaugų vertinimą (2020 m.) ir vertinimus Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vis daugiau prieinama žinių ir duomenų apie skirtingus ekosistemų tipus (įskaitant saugomas ir jūrų teritorijas). Kitas žingsnis – integruoti skirtingus MAES komponentus (ekosistemos žemėlapių sudarymą, būklę, apskaitą) ir sudaryti sąlygas ekosistemų paslaugoms įsisavinti juos priimant sprendimus. Pagrindiniai iššūkiai apima biologinės įvairovės ekosistemos būklės ir ekosistemų paslaugų santykių įrodymą ir susiejimą su Europos Sąjungos politika. Konsorciumas vienija ekspertus iš visų ES valstybių narių, asocijuotų šalių ir ES užjūrio regionų su suinteresuotosiomis šalimis iš įvairių viešojo ir privataus sektorių. Konsorciumo kompetenciją sudaro pagrindiniai ekosistemų paslaugų mokslo, ekosistemų apskaitos ir mokslo, politikos ir verslo sąsajų ekspertai (ekologai, ekonomistai, socialiniai mokslininkai). Todėl įgyvendinant projektą bus pateiktos taikomos priemonės ir modeliai bei jų naudojimo gairės. Projektas pateiks realius, įrodymais pagrįstus ir suderintus ekosistemų paslaugų sprendimų priėmimo visoje Europoje atvejus, leidžiančius pakeisti dinamiką, sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir užtikrinti esminį ekosistemų paslaugų tvarų tiekimą ir naudojimą.

EUSuccess project is focused on the assessment of the practical functioning of the Succession Regulation in the first 10 years of its application and the future challenges it might face as a result of the impact of the Digital Justice Regulation. EUSuccess is based in 7 selected Member States representing North and South, West and East, small and big, old and new Member States (Poland, Italy, Spain, Germany, Lithuania, Finland and Greece). It is built around four blocks:

1. Research and Analysis,
2. Exchange of Experiences,
3. Conclusions and Recommendations, as well as
4. continuous Dissemination and Communication. The research into domestic perspective on the application of the Succession Regulation focused in particular on the case-law of domestic courts and other authorities will be presented in 7 National Reports. Additionally, summaries of value-added domestic decisions on Succession Regulation will be put into a searchable database. The second component will consist of exchange of knowledge, best practices and experiences with practical application of the Succession Regulation among legal professionals. 7 National Seminars with legal professionals engaged in succession cases will be organized. Results of the research and experience exchange will be presented in Conclusions and Recommendations identifying strengths and weaknesses of the Succession Regulation, best practices and – if necessary – proposals for amendments and a Final Conference. The presentations of the Final Conference will be made available to wider audience in the form of recordings and as articles included in an edited volume published in open access. During the lifetime of the EUSuccess the awareness raising, communication and dissemination activities will be implemented. Target groups will include legal professionals engaged in succession cases of EU and non-EU citizens dealt with in the EU: judges, notaries, attorneys at law, tax advisors, land registrars and civil status registrars.