Bogdziewicz, Katarzyna

Šiame darbe buvo analizuota „ginčo, kylančio iš sutarties“ pagal reglamentą „Briuselis Ibis“ sąvokos turinio nustatymo problematika. Pirmiausia tyrime buvo siekiama atskleisti „ginčo, kylančio iš sutarties“ sąvokos turinį sudarančių kriterijų sampratą, teisinį reglamentavimą ir raidą. Taip pat, analizuota „ginčo, kylančio iš sutarties“ šalių galimybė pasirinkti sutartinių prievolių „įvykdymo vietą“, ir tokio pasirinkimo sąlygas. Tinkamo teisingumo administravimo, teisinio tikrumo ir nuspėjamumo, ekonominio principų interpretavimo kontekste vertintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis, nustatomas teismas turintis teisę nagrinėti šalių „ginčą, kylantį iš sutarties“ pagal reglamentą „Briuselis Ibis“. Analizuota doktrininė literatūra ir teismų jurisprudencija leido nustatyti reglamente „Briuselis Ibis“ įtvirtintų „ginčo, kylančio iš sutarties“ kriterijų reikšmę ir paties reglamento trūkumus.

As a universal tool for modern development, human rights impose new standards in the application of public policy in private international law. By analyzing public policy theories and practical implementation of clauses the link the between restrictive application of the last and violation of human rights will be shown. It is argued that practice of ECJ and ECtHR as well as established by secondary legislation system of mutual recognition and enforcement de facto suppressed functional application of public policy.

The main purpose of the thesis is to analyse what kind of legal impact was done due to Brexit and how did it overall affect the European Union Private International Law. The Chapter one presents the exceptional civil judicial cooperation between the United Kingdom and the European Union pre-Brexit. The Chapter two analyses the Great Repeal Bill and to what extent is private international law considered during the withdrawal negation process. The Chapter three provides future possibilities for the United Kingdom to maintain civil judicial cooperation with the European Union and discusses the conceivable outcome in case the United Kingdom will consider adapting other international legal documents when the European Union legislative system cease to apply.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama bendrosios avarijos įtaka krovinių vežėjo jūrų transportu atsakomybei. Darbe siekiama kuo išsamiau atskleisti bendrosios avarijos prigimtį, bendrosios avarijos institutą, aiškinamasi kaip šiuo metu taikomos teisės normos, reglamentuojančios jūrinio vežė-jo atsakomybės sąlygas įtakoja vežėjo vaidmenį bendrosios avarijos atveju. Darbe išdėstyti pastebėjimai leidžia labiau suprasti bendrosios avarijos reguliavimą, išsiaiškinti bendrosios avarijos poveikį vežėjo atsakomybei, nustatyti bendrajai avarijai taikomų teisės normų spragas, privalumus ir trūkumus.

Baigiamajame magistro darbe siekiama pateikti Europos Sąjungos kompetencijos plėtrą tarptautinės privatinės teisės srityje skirtingų steigimo sutarčių plotmėje. Taip pat išsiaiškinti, ar pagrįstai priimami vidaus kompetencijai priskirtini teisės aktai ir ar teisėtai ES prie tarptautinių konvencijų prisijungia visų valstybių narių vardu. Pirminės ir antrinės ES teisės analizė parodo, kad kai kuriais atvejais peržengiamos kompetencijos ribos kalbant apie bendradarbiavimo civilinėse bylose reguliavimą. Sąjungos institucijos priima privalomo pobūdžio teisės aktus, taip užkertant kelią nacionalinių kolizinių taisyklių taikymui. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo numato galimybę tik patvirtinti suderinimo priemones tarptautinės privatinės teisės srityje. Tais atvejais, kai naudojamasi numanoma išorės kompetencija, valstybės narės įpareigojamos laikytis konvencijose numatytų reikalavimų, kai individualiai nėra prie jų prisijungusios.