Aidukienė, Laura

Metodologija. Šiame straipsnyje apžvelgiama mažmeninės prekybos internacionalizacijos proceso galimas poveikis potencialiems vartotojams, kuris mokslinėje literatūroje yra palyginti mažai tyrinėjamas. Metodas, kuriuo nustatysime šio proceso galimą poveikį vartotojams yra jų apklausa. Gauti apklausos duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos kompanijai prieš įeinant į šalies rinką, praverstų tokia vartotojų apklausa. Nustatėme atskirų veiksnių koreliacijos ryšį. Tyrimo ribotumas siejasi su tuo, kad tai buvo vieno atvejo tyrimas ir santykinai ribotas apklaustų vartotojų skaičius. Praktinė reikšmė – toks vartotojų apklausos metodas jau prieš įeinant į kitos šalies rinką, gali padėti mažmeninės prekybos kompanijai priimant svarbius sprendimus. Tyrimo vertė – tai pirmas toks tyrimas Lietuvoje, o taip pat parengtas galimo poveikio vartotojams apklausos klausimynas.

The article analyses the issue of the analysis and assessment of municipality's financial condition that is relevant theoretically and practically. The relevance and importance of the analysis of municipality's financial condition based on financial reports and other information show that regular and timely analysis can disclose strengths and weaknesses of the municipality's financial management as well as highlight fiscal problems and provide the information necessary to make corrections. The aim of the research is to assess the financial condition of Lithuanian municipalities in rural regions. Ten financial ratios, which aim to analyse and assess the financial condition of Lithuanian municipalities in rural regions, are presented referring to literature and considering the peculiarities of the accountability of Lithuania's public sector. In the research, it is possible to divide Lithuanian rural municipalities into three groups according to their level of rurality: municipalities of strong rurality, medium rurality and weak rurality. The research, which revealed the ability of Lithuanian municipalities on different level of rurality to cover their financial liabilities, their financial capacity to perform their functions, the ability to manage own assets, and financial autonomy, was performed referring to the consolidated financial reports of municipalities announced publicly and by applying the SPSS software.

Lithuania is very dependent on electricity produced from fossil fuels which is imported from the single source. Also, around half of the electricity consumed is imported from neighboring countries, mostly from Russia. After the shutting down of Ignalina nuclear power plant in 2009, thermal plants became the major producers of electricity in the country. Consequently, Lithuanian power sector must focus on augmenting energy sector independence by building new local electricity generation capacities based on nuclear and renewable energy and by constructing interconnections with European Union countries in order to benefit from unified market. Lithuanian government is willing progressively increase to 20 per cent the use of renewable energy sources in the production of electricity until 2020. Due to the Lithuanian climatic conditions geothermal energy and solar power are not used for power production and further development of hydropower plants is limited by environmental restrictions. Therefore, priority is given to wind energy development and installation of new biomass power plants. In this paper the possible future electricity scenarios for Lithuania are analyzed to identify the most adequate, independent, low cost and environmentally friendly energy source.

Vykdomos aukštojo mokslo reformos Lietuvoje, sulaukiančios prieštaringų vertinimų ir nuomonių, skatina išsamiau susipažinti su studijų procesais ES šalyse, remiantis įgyvendinamais Bolonijos sutarties principais. Vienas pagrindinių Bolonijos proceso slenksčių yra aukštojo mokslo institucijų ir akademinės bendruomenės kultūrų permaina. Daugelis iki šiol įdiegtų bendrųjų Europos aukštojo mokslo erdvės principų ir procedūrų jose tebėra suvokiami ganėtinai formaliai ir veikia netolygiai. Tad ir ateinančiame dešimtmetyje ankstesni Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo uždaviniai nenustos aktualumo, jie turi būti įgyvendinti iki galo ir pripildyti realaus turinio. Didžiausia atsakomybė už tai tenka aukštosioms mokykloms. Straipsnio kryptis išplėtota atliekant Bolonijos proceso analizę per atskirus etapus, kuriuose numatomi uždaviniai keliamiems tikslams ir gairės jų įgyvendinimui. Pasirinktas šis atskaitos kriterijus, kadangi Bolonijos Proceso šalių ministrai susitinka kas dveji metai, kad įvertintų pasiektus rezultatus ir numatytų tolesnes gaires ir uždavinius, siekiant Bolonijoje užsibrėžtų tikslų. Išskirti palyginamieji statistiniai rodikliai, pasitelkti papildomi statistiniai augimo ir koreliacijos apskaičiavimo metodai.

Lietuvoje smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros sprendimų valdymas uņima svarbią vietą ńalies ekonomikoje, kuriant rėmimo ir skatinimo programas, formuojant SVV paramos ńaltinius. Nors SVV įmonės gali naudotis įvairiomis paramos priemonėmis, tačiau svarbu įvertinti, kaip įvairių paramos priemonių apimtys daro įtaką ńių įmonių veiklos rezultatams, jų pokyčiui ir plėtros galimybėms. Straipsnyje teoriniame lygmenyje analizuojamos SVV taikomos paramos formos, kurių įsisavinimo laipsnis vertinamas praktiniu tyrimu, grindņiamu teisiniais, statistiniais, ekonominiais duomenimis ir respondentų apklausos tyrimu.

Didėjant investicijų poreikiui vandentvarkos sektoriuje, ryškėjant ES paramos ir kitokių subsidijų intensyvumo mažėjimo tendencijai bei smunkant gyventojų bendram pasitikėjimui ES paramos nauda ir efektyvumu, Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) priemonių taikymas turi didžiulį potencialą bei gali padėti spręsti daug su finansavimo pritraukimu susijusių problemų ir sukurti papildomą pridėtinę vertę, didinant vandentvarkos sektoriaus efektyvumą. Pažymėtina, jog pagrindinės sąlygos efektyvumui pasiekti vandentvarkos sektoriuje, taikant VPSP modelius, yra šios: 1. politinis palaikymas (ilgalaikis įsipareigojimas); 2. tinkamas teisinis reguliavimas; 3. tinkamų projektų parinkimas; 4. subalansuotas rizikos tarp šalių pasiskirstymas; 5. detalus rizikų valdymo planas bei tinkama kontrolė viso proceso metu.

International trade in services had grown significantly, what marks importance in the country’s economy. Major features of services have much in common with other services, becoming increasingly internationalized services also account for a greater share of foreign direct investment than does manufacturing in the most developed economies of the world. Because services are such a large and important component of the Lithuanian economy, understanding the implications of increased trade in services is crucial to the trade liberalization by the EU Directive on services, agenda going forward. Paper is based on extensive literature analysis and empirical data. The analysis of an introduction to the nature of international services showed, that the important instrument of services trade development is Directive on services in the internal market, which EU law is aiming at establishing a single market for services within the European Union (EU). So it was designed to break down barriers to trade in services across the EU, and help complete the single market. The EU Services Directive is one of the cornerstones for the realization of the EU internal market and is fundamental to economic and legal experts in governments, trade and industry, as well as to the general public. The starting point is identifying issues of competition in the international trade sector is that EU Services Directive to execute a purpose contribute to the Lisbon strategy goal of making the European Union the world’s most dynamic, competitive and sustainable economy. The article deals with the services sector’s development in ES market analysing its competitive potential in our Lithuanian country. The study showed that companies whose activity is oriented towards the fields with the highest added value (creation of new services, consultations, or information technologies) became more active during the cycle of economic stagnation. [...]