Jakulevičienė, Lyra

Projektu siekiama atlikti užkrečiamųjų ligų ekstremalių situacijų valdymo teisinio reguliavimo, viešosios politikos veiksmingumo ir finansavimo šioje srityje ex post vertinimą, identifikuoti spragas ir trūkumus, bei pasiūlyti tokį teisinio reguliavimo, vadybos ir finansavimo modelį, kuris leistų ekstremalias situacijas efektyviau valdyti, užtikrintų žmogaus teisių apsaugą, demokratinių institutų funkcionavimą ir darną su Konstitucijos, tarptautinės teisės reikalavimais bei geriausia viešo valdymo praktika. Projekte numatomas tyrimas apims: a) teisinio reguliavimo ir jo pagrindu priimtų valstybės institucijų sprendimų vertinimą (teisinis komponentas); b) COVID-19 pandemijos metu valstybės institucijų ir savivaldybių politikos reaguojant į pandemijos sukeltą krizę, ir priimtų sprendimų atitikties gerajai viešojo valdymo praktikai bei sprendimų sukeltų pasekmių visuomenės sveikatai, jos socialinei būklei ir ekonomikai vertinimą (viešosios politikos elementas); c) ekstremalių situacijų finansavimo ir išlaidų kompensavimo, formavimo ir valdymo tvarkos bei įvestų finansinių valdymo priemonių sukeltų ekonominių pasekmių vertinimą (ekonominis aspektas). Tyrimo metu bus vykdomos atviros diskusijos visuomenėje aktualiais teisiniais, viešosios politikos ir ekonominiais klausimais, susijusiais su pandemijos pasekmėmis ir priimtais valdžios institucijų sprendimais. Atlikus tyrimą bus parengtos rekomendacijos ir gairės, kaip reikėtų tobulinti: a) teisinį reguliavimą, kad jis leistų efektyviau valdyti ekstremalias situacijas, susiklosčiusias dėl pandemijų ir kitų aplinkybių; b) viešosios politikos/vadybos ir c) finansavimo modelį. Prognozuojama, kad panašios ekstremalios situacijos galimai kartosis, todėl atliktas tyrimas padėtų pasirengti tam, kad teisinis reguliavimas ir įgyvendinimo praktika atitiktų konstitucinius ir tarptautinius žmogaus teisių standartus bei gerąją viešojo valdymo patirti, sumažinti teisinių ginčų riziką dėl fiziniams ir juridiniams asmenims valstybės institucijų sprendimais sukeltos žalos atlyginimo.

Naujo Europos Sąjungos prieglobsčio ir migracijos Pakto dokumentai įsigalios 2026 m., tačiau juose yra sampratų ir koncepcijų, kurias mokslininkai ir NVO jau įvertino kaip prieštaringas žmogaus teisių požiūriu. Siekiant, kad Europos Komisija pateiktų aiškias Pakto įgyvendinimo gaires, o valstybės narės imtųsi tinkamo įgyvendinimo ir pasiektų naujojo pakto tikslus, būtina atskleisti šių savokų turinį ir santykį su žmogaus teisėmis. Projektu siekiama įvertinti naujas teisines koncepcijas, kylančias iš naujausių ES migracijos ir prieglobsčio teisės pokyčių, ir jų poveikį valstybių narių nacionalinei teisei. Tyrimą sudaro du pagrindiniai komponentai: (1) pasirinktų naujų teisinių sąvokų, įskaitant „neįvažiavimo fikcija“, „migrantų instrumentalizavimas“ ir „išorinis prieglobsčio bylų nagrinėjimas“, išaiškinimas, atskleidžiant jų turinį bei tarpusavio sąsajas, vietą tarptautinės teisės sistemoje ir, kiek šios naujos teisės sampratos suderinamos su Europiniais žmogaus teisių standartais; ir (2) kritinis naujausių ES migracijos teisės srities pokyčių vertinimas nacionaliniame kontekste, naudojant Lietuvos pavyzdį, nustatant galimas spragas ir pateikiant įgyvendinimo gaires nacionaliniu lygiu. Siūlomas tyrimas padės užpildyti doktrinos spragą dėl naujų ES migracijos ir prieglobsčio teisės sampratų, visapusiškos nacionalinės migracijos teisės ES teisės kontekste analizės ir įneš akademinį indėlį į pasirengimą įgyvendinti ir tobulinti naujus teisės aktus ES ir valstybėse narėse.