Jakulevičienė, Lyra

Apie migraciją girdime nuolat, dažnai – kaip apie krizę. Tačiau ar tikrai ji tokia didelė, kaip mums atrodo? Statistika rodo, kad migrantai sudaro mažiau nei 4 proc. pasaulio gyventojų. Ir vis dėlto ši tema viešojoje erdvėje skamba itin plačiai. Kodėl? Šioje tinklalaidėje kalbame apie migraciją ne tik kaip reiškinį, bet ir savotiškas sąvokų minkles: kaip žodžiai, kuriuos vartojame, formuoja mūsų požiūrį ir migracijos suvokimą. Kadangi migracija paliečia jautrius žmogaus teisių aspektus, pokalbyje aptariamas ir teisinis reguliavimas bei šios srities pokyčiai. Kiek jie aktualūs Lietuvoje? Kaip prie jų prisideda mokslininkai? Taip pat kalbame apie technologijų vaidmenį migracijos procesuose: kam jos naudojamos, kokios rizikos kyla ir ar įmanoma suderinti technologinę pažangą su žmogaus teisių apsauga?

Klausimas, kaip suvaldyti dirbtinio intelekto rizikas žmogaus teisėms, šiandien aktualus visiems –nuo Amazonės miškų bendruomenių iki Europos vyriausybių. Šiemet jis atsidūrė ir Jungtinių Tautų darbo grupės, kuriai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Lyra Jakulevičienė, darbotvarkėje. Lapkričio pabaigoje vykusiame pasauliniame forume tapo aišku viena: privalomas DI reguliavimas tik stiprės, tačiau skirtinguose pasaulio regionuose jis kels nevienodus iššūkius.

Kai šiandienos pasaulyje priskaičiuojama iki 280 mln. migrantų, migracijos reiškinio priežastys, reguliavimas, pasekmės visuomenėje – aktuali tema. Su MRU Teisės mokyklos prof. dr. Lyra Jakulevičiene kalbėsime apie šio reiškinio daugialypiškumą ir iš to kylančius skirtingus padarinius. Kokią įtaką besikeičiančios aplinkybės pasaulyje (I-asis ir II-asis pasauliniai karai, Ukrainos karo kontekstai) daro migracijai bei su ja susijusiems teisės srities pokyčiams? Kaip tinkamai sureguliuoti neteisėtai atvykusių migrantų srautus? Aptarsime platų migrantų spektrą – nuo kvalifikuotų darbuotojų, kurie į savo kilmės šalis grįžta pasibaigus darbo santykiams užsienyje – iki pabėgėlių ir karo aukų migracijos, kurios dalis sudaro tik vos 10 proc. bendro migracijos srauto. Laidoje taip pat dalyvausianti ukrainiečių kilmės mokslininkė iš MRU Teisės mokyklos dr. Kateryna Latysh atskleis, kas šiandien gali būti laikomas auka – ar tik tas, kuris patyrė fizinę žalą? O gal ir tas, kuris tapo kibernetinių atakų, deepfake'ų ar masinio sekimo taikiniu? Ar gali būti tas laikomas „tikra" auka pasaulyje, kuriame nusikaltimai vis dažniau vyksta virtualioje erdvėje? Ir ar visada galime aiškiai atskirti auką nuo pažeidėjo – ypač kai kalbame apie vaikus, priverstus tapti kariais?

This book is primarily designed to address the legal challenges arising in international law and selected fields of national law, both as a result of Russia’s war of aggression against Ukraine and, more generally, other extraordinary situations. The focus of the research is the national and international legal frameworks in selected fields, specifically the transformation of legal norms and changes in their application during emergency situations. The authors examine the values underlying these laws in the context of war, challenge existing legal approaches in international law during emergencies, and evaluate the relevance and transformation of legal regulations in Ukraine as they respond to the changing circumstances in the state and society due to the war.