Čaplinskienė, Marija

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėtos didėjantį CPO dažnį lemiančios priežastys Lietuvoje. Pirmoje darbo dalyje analizuota CPO paplitimo dinamika pasaulyje ir Lietuvoje, išanalizuoti dažniausi CPO lemiantys psichosocialiniai, organizaciniai, sisteminiai veiksniai bei gimdymo priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai Lietuvoje. Antroje darbo dalyje iškeltas tyrimo tikslas, uždaviniai bei pagrįsti tyrimų instrumentai. Trečioje dalyje atskleisti svarbiausi moterų bei gydytojų akušerių-ginekologų nurodomi psichosocialiniai, organizaciniai, sisteminiai veiksniai, turintys įtakos sprendimui atlikti CPO. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas ŠKL prevencinės programos įgyvendinimas X klinikų prevencinės kardiologijos skyriuje. Vertinamas programos efektyvumas bei su jo įgyvendinimu susiję iššūkiai. Tyrimo objektas - ŠKL prevencinės programos įgyvendinimas X klinikų prevencinės kardiologijos skyriuje. Tyrime analizuojami tiek specialistų, tiek pacientų požiūriai į programos įgyvendinimą. Tyrimo objektas apima vertinimą ir specialistų bei pacientų požiūrį į programą. Naudoti sisteminiai mokslinės literatūros analizės, teisės aktų apžvalgos, anketinių apklausų, struktūruoto interviu bei turinio analizės metodai. Duomenys apdoroti taikant SPSS programą. Atliktos anketinės analizė metu išryškėję pasiūlymai gerinant ŠKL prevencinės programos įgyvendinimą X klinikų kardiologijos ir angiologijos centro prevencinės kardiologijos skyriuje susiję su laukimo laiko ir eilių siekiant patekti pas gydytoją pasitikrinant ŠKL rizikos lygį trumpinimu. Tai aktualizuoja ŠKL programos prieinamumo gerinimo pacientams klausimą. Atliktas interviu parodė, kad ŠKL prevencinė programa, įgyvendinama X klinikų Prevencinės kardiologijos skyriuje yra naudinga pacientams. Pastebimas pacientų fiziologinių rodiklių pagerėjimas. Gauti duomenys gali būti naudingi sveikatos priežiūros įstaigoms, siekiančioms tobulinti ŠKL prevencijos paslaugų kokybę, informuoti pacientus bei skatinti jų įsitraukimą. Remiantis tyrimo išvadomis, pateiktos rekomendacijos dėl programos įgyvendinimo efektyvumo.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos efektyvumas ir jos vykdymo galimos kliūtys politiko, bendrosios praktikos gydytojų ir pacientų požiūriu Lietuvoje. Analizuota Lietuvos ir Europos storosios žarnos vėžio epidemiologinė situacija, nagrinėti teisės aktai bei programiniai dokumentai, reglamentuojantys SŽV ankstyvosios diagnostikos programos vykdymą, palygintos Lietuvos ir Europos SŽV ankstyvosios diagnostikos programos, išanalizuoti duomenys apie programos vykdymą pirminėje asmens sveikatos priežiūroje pacientų, bendrosios praktikos gydytojų ir politikų/politikos formuotojų požiūriu.

Darbo tikslas – įvertinti, kokių inovatyvių priemonių integravimas į priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinės programos įgyvendinimą galėtų daryti įtaką Lietuvos vyrų dalyvavimui šioje prevencinėje programoje. Tyrimo objektas – inovatyvios priemonės, skirtos programos įgyvendinimui ir optimizavimui. Darbe analizuojamos inovatyvių priemonių taikymo galimybės Lietuvos priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinės programos kontekste. Tyrime taikytas mišrus metodologinis požiūris – atlikti kokybiniai interviu su politikos formuotojais ir sveikatos specialistais bei kiekybinė IT specialistų apklausa. Rezultatai atskleidė, kad skaitmeniniai sprendimai, tarpsektorinis bendradarbiavimas ir tikslinė informavimo politika gali pagerinti programos rodiklius ir padidinti tikslinės grupės vyrų dalyvavimą. Pateikiamos praktinės rekomendacijos inovacijų integravimui į vėžio prevencijos politiką.

Šiame darbe išnagrinėtas savižudybių prevencijos priemonių efektyvumas Biržų rajone. Teorinėje dalyje analizuojama savižudybių prevencija, savižudybių rizikos ženklai, nagrinėjama savižudybių statistika, prevencijos pagalbos teikimo sistema Lietuvoje ir Biržų rajone, įgyvendinamos savižudybių prevencijos programos. Empiriniame tyrime įvertintas vertinamas savižudybių prevencijos priemonių efektyvumas, numatyti pokyčiai, reikalingi tobulinant savižudybių prevencijos pagalbos teikimo sistemą Biržų r.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos efektyvumas šeimos gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir pacientų požiūriu Vilniaus miesto X poliklinikoje. Analizuota Lietuvos ir Europos širdies kraujagyslių ligų epidemiologinė situacija, nagrinėti teisės aktai bei programiniai dokumentai, reglamentuojantys širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvosios diagnostikos programos, išanalizuoti duomenys apie programos vykdymą pirminėje asmens sveikatos priežiūroje pacientų ir šeimos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų požiūriu.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas krūties vėžio prevencinės programos įgyvendinimas Vilniaus miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pacienčių ir sveikatos specialistų požiūriu. Teorinėje darbo dalyje atlikta pirminės sveikatos priežiūros svarba prevencinių programų vykdyme, aptarta krūties vėžio epidemiologinė situacija, išanalizuoti programos teisinis reglamentavimas ir statistiniai duomenys. Praktinėje darbo dalyje išnagrinėti krūties vėžio prevencinės programos įgyvendinimo ypatumai Vilniaus miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Išanalizuoti programos įgyvendinimo organizaciniai ir vykdymo aspektai, įvertintas moterų dalyvavimas ir informuotumas krūties vėžio prevencinėje programoje. Identifikuotos problemos, turinčios įtakos programos įgyvendinimui, pateiktos rekomendacijos joms išspręsti.

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėtas rizikų valdymas antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, išskirtos pagrindinės sritys, kuriose pasireiškia rizikos bei problemos, su kuriomis susiduriama, siekiant įtraukti darbuotojus į rizikų valdymo procesą. Pagal tyrimo rezultatus pateiktos išvados ir rekomendacijos, kaip gerinti rizikų valdymo procesą antrinio lygio ASPĮ. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėtas rizikos sąvokos daugiareikšmiškumas, rizikos sąvokos samprata sveikatos priežiūros kontekste, identifikuojant rizikingiausias sritis su kuriomis susiduria antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atskleistos rizikų valdymo ir organizacinės kultūros sąsajos. Trečiojoje dalyje iškeltas turimo tikslas, uždaviniai bei pagrįsti tyrimų instrumentai. Ketvirtojoje dalyje atliktas kiekybinio tyrimo – anketinės apklausos apibendrinimas, atskleidžiant medicinos darbuotojų požiūrį į rizikų valdymą, išskiriant veiksnius, reikšmingus efektyviam rizikų valdymui antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Penktojoje dalyje apibendrinti kokybinio tyrimo – pusiau struktūruoto interviu rezultatai ir pateiktas administracijos požiūris į rizikų valdymą.

Greitoji medicinos pagalba yra labai svarbi sveikatos sistemos dalis, kurios paslaugų kokybiškumas ir prieinamumas turi įtakos pacientų sveikatos rezultatams ir išgyvenamumui. Šiuo metu labai aktualus greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas, tačiau tam svarbu išanalizuoti pacientų ir paslaugų teikėjų pasitenkinimą paslaugomis. Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimas Panevžio mieste ir rajone. Teorinėje dalyje analizuojama greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo samprata, dimensijos ir vertinimo aspektai Lietuvoje ir užsienyje, atliekama Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Panevėžio filialo kokybės ir prieinamumo sprendimų analizė. Remiamasi moksline literatūra, teisės aktais ir kitais šaltiniais. Empirinėje dalyje aprašyta vykdyto kiekybinio tyrimo metodologija, išsiaiškintas greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės ir prieinamumo vertinimas Panevėžio mieste ir rajone paslaugų gavėju ir medicinos darbuotojų požiūriu. Rezultatai palyginti su mokslininkų tyrimais, pateiktos išvados ir pasiūlymai, kurie padėtų pagerinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą Panevėžio mieste ir rajone.

Magistro baigiamajame darbe išnagrinėta Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų (šeimos gydytojų / vidaus ligų gydytojų, gydytojų akušerių ginekologų, slaugytojų, akušerių), kurie teikia pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nuomonė apie gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos efektyvumą. Taip pat įvertintos gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos veiklos apimtys Lietuvoje. Pirmame skyriuje pateikiama gimdos kaklelio vėžio samprata, rizikos veiksniai, taikomos prevencinės priemonės Lietuvoje ir kitose šalyse, efektyvumo vertinimas. Antrame skyriuje pateikiama statistinių gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos duomenų analizė. Trečiame skyriuje pateikiama atlikto tyrimo metodika. Ketvirtame skyriuje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai. Penktame skyriuje pristatomi tyrimo rezultatai. Šeštame skyriuje pateikiamos gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tobulinimo galimybės (SSGG analizė). Septintame skyriuje tyrimo rezultatai palyginami su kitų mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais. Aštuntame skyriuje pateikiamos tyrimo išvados. Devintame skyriuje pateikiamos siūlomos rekomendacijos gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programos efektyvumo gerinimui.