Kalinauskas, Marius

Projekto tikslas – Pasitelkiant švietimo technologijas ir inovacijas, didinti švietimo sistemos efektyvumą ir mokymosi rezultatų kokybę.

Projekto tikslinė grupė – pedagogai ir mokiniai, valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, lituanistinių mokyklų užsienyje mokiniai ir mokytojai.

Projekto veiklos:

Naujausių edukacinių technologijų švietimo sektoriuje diegimas, sudarant sąlygas skaitmeninėms švietimo inovacijoms kurtis ir išbandyti (EdTech inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma) bei stiprinant pedagogų skaitmenines kompetencijas.
Technologinių sprendimų, reikiamų skaitmeninių mokymo, studijų išteklių švietimo įstaigose sukūrimas (skaitmeninis turinys), siekiant įgalinti personalizuotą nuotolinį mokymą ne tik pandemijos sąlygomis.

The present project represents the partial certification of informal and non-formal learning achievements in the area of information security. The basic purpose of the project outlines, evaluates and validates competences and skills. The results lead to a validated and certified qualification standard to support learning achievements using a European qualification framework. This reflects current demand by small- and medium sized enterprises (SMEs) within their human resource processes and strengthens the employability of persons in this area. The project leads to a development of a requirement catalogue to determine competencies in information security, a development of operational recommendations to foster national competence checks, an online questionnaire to assess information security skills and social skills as well as the implementation of modules for enhanced further education related to a partial skill set (multiplier skills). The results further cover a strategic paper to enrol the results, a glossary for users and a scientific report with results from multiple multiplier events.

Vis labiau pripažįstama biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų bei jų teikiamų paslaugų svarba. Buvo pradėtos politikos iniciatyvos, tokios kaip Europos Sąjungos bioįvairovės strategijos 2020 ir 2030 m., IPBES, IPCC ir CBD, skirtos biologinei įvairovei, gamtos kapitalui ir susijusioms vertybėms spręsti. Tyrimai sukūrė žinių bazę, leidžiančią geriau suprasti gamtos ir žmogaus sąveiką, kuri yra ekosistemų paslaugų (ecosystem services – ES) teikimo pagrindas. Pagrindinis susijusių veiksmų tikslas – pateikti patikimą informaciją, kurią būtų galima panaudoti siekiant paremti ekosistemų apsaugą, atkūrimą ir tvarų bei klimatui neutralų naudojimą iki 2030 m. MAES pateikė konceptualią, metodologinę ir duomenų bazę išsamiems vertinimams atlikti; įvairiais erdviniais masteliais, įskaitant visų ekosistemų paslaugų vertinimą (2020 m.) ir vertinimus Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vis daugiau prieinama žinių ir duomenų apie skirtingus ekosistemų tipus (įskaitant saugomas ir jūrų teritorijas). Kitas žingsnis – integruoti skirtingus MAES komponentus (ekosistemos žemėlapių sudarymą, būklę, apskaitą) ir sudaryti sąlygas ekosistemų paslaugoms įsisavinti juos priimant sprendimus. Pagrindiniai iššūkiai apima biologinės įvairovės ekosistemos būklės ir ekosistemų paslaugų santykių įrodymą ir susiejimą su Europos Sąjungos politika. Konsorciumas vienija ekspertus iš visų ES valstybių narių, asocijuotų šalių ir ES užjūrio regionų su suinteresuotosiomis šalimis iš įvairių viešojo ir privataus sektorių. Konsorciumo kompetenciją sudaro pagrindiniai ekosistemų paslaugų mokslo, ekosistemų apskaitos ir mokslo, politikos ir verslo sąsajų ekspertai (ekologai, ekonomistai, socialiniai mokslininkai). Todėl įgyvendinant projektą bus pateiktos taikomos priemonės ir modeliai bei jų naudojimo gairės. Projektas pateiks realius, įrodymais pagrįstus ir suderintus ekosistemų paslaugų sprendimų priėmimo visoje Europoje atvejus, leidžiančius pakeisti dinamiką, sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir užtikrinti esminį ekosistemų paslaugų tvarų tiekimą ir naudojimą.

Projekto tikslas yra pagerinti Europos piliečių pasirengimą skaitmeniniam amžiui, remiant ir didinant gebėjimų ugdymą informacijos saugumo suvokimo, raštingumo ir rizikos valdymo srityse. Kaip teigiama BDAR konstatuojamosiose dalyse, pagrindinių laisvių ir teisių apsauga turi būti įgyvendinta saugant skaitmeninę tapatybę. Šis tikslas yra šio projekto idėjos esmė. Siekiant šio tikslo, projekte bus laikomasi kartotinio požiūrio: -Pirma, didinant informuotumą, dalyviai bus informuojami ir supažindinami su saugai svarbiu elgesiu skaitmeniniame pasaulyje. -Antra, užsitikrindami atitiktį dalyviai išmoks laikytis tam tikro elgesio ir internalizuoti saugius darbo srautus bei elgesį skaitmeniniame pasaulyje. Kitiems dalyviams bus lengviau nustatyti jų asmens duomenų pažeidimus ir įgyvendinti savo teisę į privatumą. -Galiausiai, trečiajame etape dalyviams bus suteikta galimybė iš tikrųjų „veikti suvereniai“, t. y. veikti pagal savo žinias, naudotis savo piliečių ir teismų teisėmis ir įgyti suverenitetą dėl savo skaitmeninių veiksmų ir tapatybės. Suverenumas skaitmeninėje srityje reiškia duomenų ir informacijos nuosavybės teisę ir kontrolę. Sukčiai, nusikaltėliai ir piktavališkos institucijos vis dažniau piktnaudžiauja tinkamo rizikos supratimo trūkumu, ginkluodamos pasitikinčius asmenis savo naudai.

Pradinėje projekto veikloje partneriai nuskaito veikėjus iš regionų, kurie yra suinteresuoti palaikyti diskusijų ir grįžtamojo ryšio etapą. Visi partneriai jau turi suinteresuotų tikslų savo partnerių tinkle. Nepaisant to, šis tinklas bus išplėstas naujais nariais iš DACH ir Baltijos regiono. Stebėsenoje bus apžvelgta valstybių narių praktika, susijusi su informacijos saugumo ugdymu, remiantis TeBeISi projekto išvadomis ir TeBeISi švietimo rekomendacijomis. Remiantis šiomis išvadomis, bus įtraukti partneriai, kuriems būdingas interesas toliau plėtoti informacijos saugumo švietimo temą savo regione. Šie partneriai atstovauja švietimo paslaugų teikėjams, organizacijoms, veikiančioms informacijos saugumo ir duomenų apsaugos srityje (NVO), kurios siekia plėsti savo partnerių tinklą.

Projektas „Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų ekosistemų paslaugų kartografavimas ir vertinimas” (MALPES) siekia praplėsti žinias apie gamtos parkų bei žmonių gerovės santykį kartografuojant bei vertinant aktualiausias ekosistemų paslaugas (EP), teikiamas nacionalinių bei regioninių parkų Lietuvoje (toliau – nacionaliniai parkai). šioje srityje tyrimai nėra gausūs ir labiausiai atsiskleidžia per vykdytas projektines veiklas Lietuvoje. Projektas siekia kartografuoti bei įvertinti EP paklausą ir pasiūlą. 2 reguliavimo, 2 aprūpinimo, 2 kultūrinės EP bus įvertintos ir kartografuotos nacionaliniu lygiu. Gilesnė 3EP analizė, atliekama atvejo studijose, dalininkų pasirinktuose parkuose, unikaliuose savo geografine vietove bei struktūra. Kiekviename lokalios atvejo studijos parke bus analizuojama 1 reguliavimo, arba 1 aprūpinimo, arba 1 kultūrinės EP pasiūla ir paklausa. MALPES įgyvendinimas leis geriau suprasti nacionalinių parkų reguliavimo, aprūpinimo ir kultūrinių EP paklausą bei pasiūlą skirtingais lygmenimis. 2 darbo paketai (DP) nusako vykdomas veiklas ir projekto rezultatus. DP1 apima dalininkų identifikavimą, jų įtraukimą parenkant EP vertinimui nacionaliniu be vietiniu lygiu, EP vertinimo indikatorių ir metodų išgryninimą, duomenų rinkimą bei duomenų bazės kūrimą. DP2 apima parinktų ES kartografavimą ir vertinimą nacionaliniu lygiu, detalią atvejo studijų vietų EP pasiūlos bei paklausos analizę naudojant skraidykle fiksuotas aukštos raiškos nuotraukas, EP pasiūlos ir paklausos vaidmens žmonių gerovei vertinimą, bei rekomendacijų ir gairių teikimą sprendimų priėmėjams ir teritorijų planuotojams. Projekto rezultatai leis pagilinti žinias apie nacionalinių parkų teikiamų EP poveikį žmonių gerovei. rezultatai taip pat reikšmingi sprendimų priėmėjams, planuotojams, siekiantiems perprasti EP bei prisidedant prie nacionalinių ir tarptautinių gamtosauginių siekinių (pvz. Darnaus vystymosi tikslų, Aichi bioįvairovės siekinių, Biologinės įvairovės konvencijos ir kt.).

Projekto tikslas – parengti nacionalinių ekosistemų paslaugų (EP) vertinimo ir žemėlapių sudarymo sistemą, geriau suprasti santykius tarp ekosistemų, biologinės įvairovės ir žmonių gerovės Lietuvoje ir nustatyti socialinius ir ekonominius pokyčių veiksnius, veikiančius EP pasiūlą. Projektui įgyvendinti numatytos 5 veiklos (WP)1) koncepcinių rėmų EP klasių tipų ir jų veikiančių socialinių bei ekonominių pokyčių veiksnių analizei sukūrimas; 2) suinteresuotųjų šalių, įvairių sričių ir sektorių, įtraukimo į EP vertinimo ir pokyčių veiksnių analizės bei šių šalių gebėjimų ugdymo modelio sukūrimas; 3) nacionalinis EP vertinimas ir kartografavimas pagal CICES klasių tipus, bei pokyčių veiksnių, susijusių su EP, analizė; (4) atvejo studijų lygmens EP analizė, įgyvendinant konkrečios teritorijos geoerdvinius modelius ir (5) Geoportalo projektavimas ir įgyvendinimas generuojamų geoerdvinių darbų vizualizavimui ir dalinimuisi. Siekiamas rezultatas: LINESAM projekto rezultatai padidins EP rodiklių žinias ir pritaikymą viešajame ir privačiajame sektoriuose, nustatys kliūtis suinteresuotosioms šalims naudojant EP metodą ir užtikrins vienodą ir suderintą duomenų mainų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo metodą.