Kalinauskas, Marius

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir atskleistas žmonių gebėjimas atskirti dirbtinio intelekto kurtų vaizdų nuo žmogaus kurtų vaizdų savęs vertinimas prieš atliekant testą ir po atlikto testo, kuriame respondentai turėjo atskirti dirbtinio intelekto generuotą vaizdą iš dviejų pateiktų vaizdų. Atliekant darbą buvo iškelta problema, kuri buvo sprendžiama – žmonių gebėjimas ar negebėjimas atpažinti dirbtinio intelekto kurtą turinį, nuo žmogaus kurto turinio. Darbą sudaro trys skyriai: pirmajame skyriuje yra nagrinėjami įvairūs literatūriniai šaltiniai ir teoriniu būdu aptariami dirbtinio intelekto sampratos aspektai, jo galimybės, bei šios technologijos pritaikymas. Antrajame skyriuje aptariamos dirbtinio intelekto keliamos grėsmės ir rizikos susijusios su komunikacija bei kitais aspektais. Trečiajame skyriuje yra atliekamas empirinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti ar egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp savęs vertinimo prieš atliekant dirbtinio intelekto kurtų vaizdų atpažinimo testą ir po atlikto testo.

Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama vaizdo žaidimų estetikos samprata bei trys pagrindiniai vaizdo žaidimų estetikos elementai: istorija, garsas ir vaizdas pasitelkiant MDA Framework metodologiją . Antroje dalyje analizuojami žaidėjų motyvacijos pagrindai, imersijos samprata, įtraukaus virtualaus pasaulio charakteristika bei žaidėjų motyvaciniai profiliai remiantis Quantic Foundry motyvaciniu modeliu. Dėmesys skiriamas žaidimo estetinių elementų ir žaidėjo motyvacijos sąveikai. Trečiame skyriuje yra pateikiamas tyrimas, kurio tikslas yra ištirti vaizdo žaidimų estetikos vizualinių komunikacijos sprendimų poveikį motyvacijai žaisti vaizdo žaidimus. Padarytos išvados, jog panaudojant stipriai išplėtotą naratyvą, spalvas ir garso dizainą, galima pagerinti vizualinį žaidimo patrauklumą, taip prisidedant prie žaidėjų įsitraukimo bei panirimo būsenos žaidimo metu. Išsiaiškinta, jog žaidėjus taip pat motyvuoja įvairūs veiksniai, įskaitant pasiekimus, socialinę sąveiką ir panirimą. Imersijos koncepcija, apimanti gilų buvimo ir įsitraukimo į žaidimų pasaulį jausmą, yra esminis žaidėjo motyvacijos žaisti veiksnys. Tyrimo metu buvo atskleistas dalinis neigiamas ryšys tarp žaidėjų motyvacinių profilių veiksnių ir vaizdo žaidimų grafikos svarbos. Tai leidžia daryti išvadą, jog vaizdo žaidimų estetikos elementai stipriausiai veikia žaidėjų motyvacija bendrame derinyje, tačiau ne atskirai.

Prezidentų komunikacija ir retorika yra itin reikšmingos, nes prilygsta valdymo strategijoms, leidžiančioms pasiekti politinius tikslus, įtikinti kitas valdžios institucijas ir visuomenę. Prezidentinė retorika padeda formuoti politinį įvaizdį ir kurti diskursus, kurie gali būti naudojami kaip galios santykių įtvirtinimo priemonės politiniame lauke. LR Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos ašimi tapusi gerovės valstybės vizija, tiek politiniame, tiek viešajame diskurse išlieka problemine. Prezidentui esant vienam pagrindinių politikos formuotojų, jo kuriami diskursai vertintini kaip turintys didžiausią galią politikos formavimui. Gerovės valstybės vizija prezidentas siekia sumažinti socialinę atskirtį, tačiau prezidento kalbose vyraujantiems diskursams esant netiksliems, tai gali turėti priešingą poveikį. Tyrimų, kurie nagrinėtų prezidento G. Nausėdos komunikacinę raišką, komunikacinių žinučių bei gerovės valstybės modelių raiškos sąsajas, trūksta. Todėl šiuo darbu siekiama atskleisti LR prezidento G. Nausėdos oficialiose viešose kalbose pasireiškiančių gerovės valstybės vizijos diskursų ir mokslines gerovės valstybės raiškos sąsajas. Šiam tikslui įgyvendinti pasitelkti uždaviniai: 1. išanalizuoti gerovės valstybės idėjines ištakas bei modelių ypatumus; 2. apibrėžti prezidentų viešų kalbų ypatybes politinės komunikacijos kontekste; 3. atlikti gerovės valstybės vizijos diskursų analizę viešose G. Nausėdos kalbose ir nustatyti LR prezidento G. Nausėdos viešų pasisakymų turinio atitikimą mokslinėms gerovės valstybės koncepcijoms. Tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos prezidento G. Nausėdos oficialios viešos kalbos, pasakytos nuo 2019 m. inauguracijos iki 2022 m. metinio pranešimo, pateiktos oficialiame prezidento tinklalapyje www.lrp.lt. Tiriant gerovės valstybės raiškos žinutes LR prezidento G. Nausėdos viešose kalbose, remiamasi kritinės diskurso analizės metodu. Prezidento retorika kuriami diskursai tarnauja kaip galios priemonė. Todėl prezidentinės galios santykis tiesiogiai veikia politinį lauką. Prezidentas, kurdamas gerovės valstybės diskursus nevengia populistinės retorikos, nurodydamas savo pastangas ir lyderystę gerovei šalyje užtikrinti. Nors kuriami diskursai tarpusavyje persipynę ir kintantys, atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad prezidento retorika kuriami diskursai ir naratyvai dėl jų nenuoseklumo ir eklektiškumo nesuderinami su konkrečiu vienu gerovės valstybės koncepcijos modeliu.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti ir atskleisti ekosistemų paslaugų komunikacijos iššūkiai keliant aplinkosauginį sąmoningumą visuomenės kontekste. Iškelta sprendžiama problema - ekosistemų paslaugų atpažįstamumo bei aplinkosauginio sąmoningumo kėlimo ištirtumo stoka vertinant komunikacinius iššūkius. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje teoriniu aspektu aptariami aplinkosauginio sąmoningumo vertinimo ir ekosistemų paslaugų sampratos aspektai. Antrajame skyriuje aptariamas komunikacijos efektyvumas ir iššūkiai. Trečiajame skyriuje atliekamas empirinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti ar egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys tarp ekosistemų paslaugų suvokimo, aplinkosauginio sąmoningumo ir komunikacinių iššūkių nebuvimo, tiriant suaugusių asmenų imtį Lietuvoje.

Magistrinis tyrimas nagrinėja kaip pramoginėse medijose, konkrečiai kino filmuose, yra išreiškiamas herojiškumas. Viena sėkmingiausių modernių herojinių Kino epopėja ,,Begalybės saga“, sukurta Marvel kino studijos, pristato daugelį skirtingų herojiškų veikėjų vadindama juos superherojais. Tačiau ar tikrai jie laikytini herojais? Ar naratyvai paklūsta monomitui, kuris leidžia suformuoti herojų? Marvel kino studijos superherojus sunku priskirti tam, ką tradiciškai suprantame kaip didvyrį ar piktadarį. Mokslinė tyrimo problema formuojama Lasswell apibrėžties kontekste ir keliama klausimu: Kaip kino studijos Marvel sukurta Kino filmų epopėja ,,Begalybės saga“ išreiškia šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančią herojaus archetipo sampratą? Tyrimo tikslas – įvertinti komunikacinę herojaus archetipo raišką Marvel kino studijos epopėjoje ,,Begalybės saga“. Tyrimo objektas – Kino epopėja ,,Begalybės saga“, pasitelkiama kaip mediumas perteikti visuomenėje vyraujančią herojaus archetipo sampratą. Tyrimo dalykas – Marvel studijos sukurtų superherojų naratyvai. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti trys uždaviniai, jie įgyvendinti taikant šiuos metodus: sisteminė mokslinės literatūros analizė, sintezė, klasifikavimas, kokybinėturinio analizė, lyginamoji analizė ir apibendrinimas. Metodai taikomi (a) Skaitytojo atsako teorijos ir (b) Konotacijų kontrolės teorijos rėmuose. Magistrinis darbas temos mokslinį diskursą papildo šiomis žiniomis: (a) atlikta su herojiškumu susijusių veikėjų terminų sintezė suformuojant herojiškumo spektrą; (b) nustatytas Marvel kino studijos epopėjoje ,,Begalybės saga“ perteikiamas visuomenėje vyraujantį herojiškumo įvaizdis. Tyrimo išvados atskleidė, kad kiekvienas laikmetis, kuris turėjo herojiškumo idealą, turėjo ir antiherojus – personažus neatitinkančius to laikmečio herojaus idealo. Auditorija gali mėgautis tik tais veikėjais, kurių naratyvuose gali rasti sąsajų su savo paties gyvenimu. Marvel kino studijos epopėjos ,,Begalybės saga“ sėkmingumas ir svarbiausių veikėjų analizė atskleidė, kad šiuolaikinė visuomenė trokšta aukštus idealus puoselėjančių herojų, kurių pavyzdžiu galėtų sekti.

Darbo aktualumą nurodo nuomonės formuotojų-ambasadorių bei jų sekėjų socialiniuose tinkluose tarpusavio ryšis, kurį prekės ženklai pasitelkia perduodant reklaminę žinutę auditorijai. Prekės ženklo pirminis tikslas – žinomumas, esminis – pardavimas. Remiantis prekės ženklo esminiu tikslu, svarbu apžvelgti ar nuomonės formuotojų-ambasadorių pateikiamos reklaminės žinutės skatina įsigyti prekės ženklo produktą arba paslaugą. Darbo naujumą atskleidžia tyrimų apie Lietuvos auditorijos paveikumą per nuomonės formuotojus stygius. Tyrimo problema: ar prekės ženklas paveikia Lietuvos auditoriją socialiniuose tinkluose, per nuomonės formuotojo-ambasadoriaus reklaminę žinutę, apie prekės ženklo produktus arba paslaugas? Koks paveikumo rezultatas suteikiamas prekės ženklui, per nuomonės formuotojų-ambasadorių reklamines žinutes socialiniuose tinkluose? Tyrimo objektas: Lietuvos socialinių tinklų auditorijos paveikumas prekės ženklu, per nuomonės formuotojų-ambasadorių reklamines žinutes, apie prekės ženklo produktus arba paslaugas. Tyrimo tikslas: išnagrinėti Lietuvos socialinių tinklų auditorijos paveikumą prekės ženklu, per nuomonės formuotojų-ambasadorių reklamines žinutes, apie prekės ženklo produktus arba paslaugas. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti uždaviniai: ištirti prekės ženklo paveikumą Lietuvos socialinių tinklų auditorijai, per nuomonės formuotojų-ambasadorių reklamines žinutes, apie prekės ženklo produktus arba paslaugas, bei išskirti paveikumo rezultatą prekės ženklui. Tyrimui formuluojamos hipotezės: H0 – nuomonės formuotojų-ambasadorių reklamines žinutes apie prekės ženklo produktus arba paslaugas nepaveikia Lietuvos socialinių tinklų auditorijos. H1 - nuomonės formuotojų-ambasadorių reklamines žinutes apie prekės ženklo produktus arba paslaugas paveikia Lietuvos socialinių tinklų auditorijos. H2 - nuomonės formuotojų-ambasadorių reklamines žinutes apie prekės ženklo produktus arba paslaugas neskatina Lietuvos socialinių tinklų auditorijos pirkimo veiksmo. H3 - nuomonės formuotojų-ambasadorių reklamines žinutes apie prekės ženklo produktus arba paslaugas skatina Lietuvos socialinių tinklų auditorijos pirkimo veiksmą. Baigiamojo darbo rezultatai: prekės ženklas, skleidžiamas reklaminę žinutę per nuomonės formuotojų-ambasadorių turinį, nepasiekia keliamų tikslų. Tyrimo išvados: ryšys, tarp efektyvios nuomonės formuotojų-ambasadorių reklaminės žinutės, bei socialinių tinklų auditorijos paveikumo, ir pirkimo veiksmo skatinimo, yra vidutinis neigiamas. Darbo struktūrą sudaro trys dalys: „Prekės ženklo komunikacijos charakteristika“, „Nuomonės formuotojų-ambasadorių charakteristika bei sąsajos su prekės ženklu“ bei kiekybinis tyrimas „Prekės ženklo paveikumas Lietuvos auditorija per nuomonės formuotojų-ambasadorių reklamines žinutes“.

Disertaciniame darbe nagrinėjama įsitraukimo raiškos formų problematika žaidybinimu grįstose studijose. Darbas paliečia tarpdisciplininį tyrimų auką bei ieško žaidybinimo taikymo paskatintų įsitraukimo raiškos formų bei jų sąlygotų transformacijų tarp edukacinio santykio dalyvių. Pragmatizmo filosofija yra kertinė disertaciniame darbe, o tyrimo klausimams atsakyti pasirinkta veiklos tyrimo strategija. Veiklos tyrimas pasižymi netrandine prieiga prie to, kas laikytina moksliniu žinojimu bei derina teoriją bei praktiką kelyje į mokslinį pažinimą. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad žaidybinimo taikymas universitetinėse studijose keičia tyrimo dalyvių agentiškumą elektroninėje studijų aplinkoje bei sukuria prielaidas edukologijoje mažai nagrinėtų įsitraukimo formų raiškai, kurių aptikimas kviečia permąstyti dabartinę įsitraukimo į studijas interpretaciją edukologijos moksle. Žaidybinimo taikymas taip pat prisideda prie dėstytojo mokymosi transformacijų bei kuria prielaidas labiau įtraukiam, per dėstytojo ir studento santykį įprasmintam, mokymuisi universitetinių studijų kontekste.

Darbe nagrinėjami privatumo bei asmens duomenų apsaugos probleminiai aspektai tarptautiniu mastu. Apibūdinti šia vertybę yra išties nelengva, kadangi joje persipynę daugybė skirtingų, bet tarpusavyje susietų kategorijų. Nepaisant to, privatumas priskirtinas prie svarbiausių žmogaus teisių bei laisvių ir yra gerbtinas bei saugotinas. Šio darbo tikslas – pažvelgti į dabar esantį tarptautinį teisinį reguliavimą privatumo bei asmens duomenų apsaugos srityje, atskleisti bei aptarti grėsmes privatumui XXI a. pradžioje bei atsakyti į klausimą: ar dabartinis privatumo bei asmens duomenų apsaugos reguliavimas atitinka šiandienos technologines, socialines bei ekonomines realijas. Magistriniame darbe keliama hipotezė, jog privatumo bei asmens duomenų apsaugos reguliavimas nėra pakankamas, todėl jį būtina iš naujo peržiūrėti bei papildyti. Autorius išsako nuomonę, jog pasaulis yra per daug skirtingas ir kad vieningo bei efektyvaus teisės akto priėmimas šiomis aplinkybėmis tampa sunkiai įmanomu. Darbe aptariamas tarptautinis bei regioninis privatumo bei asmens duomenų apsaugos reglamentavimas, supažindinama su galimais pažeidimais šioje srityje, keliami probleminiai klausimai dėl atskirų šios teisės apsaugos reguliavimo aspektų bei pateikiami pasiūlymai dėl efektyvesnio iškilusių problemų sprendimo. Iškeltam tikslui bei iš jo sekantiems uždaviniams įgyvendinti naudojami lingvistinis, loginis, lyginamasis, sisteminės analizės bei kiti tyrimo metodai. Darbą sudaro keturi skyriai, kuriuose nagrinėjamos atskiri, tačiau tarpusavyje susieti privatumo bei asmens duomenų apsaugos reguliavimo aspektai tarptautiniu lygmeniu. Pabaigoje pateikiamos išvados bei pasiūlymai kaip būtų galima gerinti privatumo apsaugą pasauliu lygiu naujųjų technologijų progreso bei globalizacijos laikmečiu.