Virbickaitė, Neringa

Europos Sąjungos paramos administravimo srityje pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus, yra kompleksinė sąvoka, kurią sudaro trys kumuliatyvios sąlygos. Nenustačius bent vienos iš sąlygų negalima konstatuoti pažeidimo Europos Sąjungos teisės aktų prasme. Tuo atveju, jei nustatomas pažeidimas, turi būti sprendžiama dėl proporcingos ir individualaus atvejo aplinkybes atitinkančios finansinės korekcijos taikymo, prioritetą teikiant tikslios netinkamų finansuoti išlaidų sumos nustatymui. Straipsnyje analizuojama pažeidimo kvalifikavimo ir finansinės korekcijos taikymo problematika, atskleidžiant, kad ilgą laiką valdymo ir kontrolės sistemoje, taip pat Lietuvos teismų praktikoje vyravo formalus požiūris, orientuotas į nacionalinio teisės akto pažeidimo konstatavimą, tačiau ne visuomet įvertinant faktinį ar potencialų finansinį poveikį ES biudžetui bei neindividualizuojant finansinių korekcijų. Straipsnyje analizuojamas 2025 m. įvykęs Lietuvos teismų praktikos lūžis, keičiantis susiformavusį formalų požiūrį į materialųjį, reikalaujantį įvertinti ir nustatyti visus „pažeidimo“ sąvokos elementus bei individualiu vertinimu grįstą finansinę korekciją.

Viešųjų pirkimų instituto atsiradimas sietinas su poreikiu užtikrinti racionalų ir efektyvų viešųjų pinigų išleidimą, skatinti konkurenciją tarp rinkos dalyvių, skatinant juos kurti ir gaminti naujus produktus. Straipsnyje atskleidžiam viešųjų pirkimų samprata, analizuojama viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo raida bei ateities perspektyvos EU ir Lietuvos Respublikoje. Autoriai siekia atskleisti viešųjų pirkimų turinį bei analizuojant viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo raidą, įvardinti, kokios yra viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tobulinimo perspektyvos ateityje. Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPĮ) suformuota viešojo pirkimo sąvoka labiau atskleidžia viešojo pirkimo sampratą, kuri apima įvairių, visuomenei svarbių, tikslų siekimą. Lietuvoje VPĮ buvo pakeistas 50 kartų rodo ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų netobulumą, toks keitimų skaičius neabejotinai kelia viešųjų pirkimų sistemos dalyvių nepasitenkinimą bei kuria teisinio netikrumo jausmą. Viešųjų pirkimų reglamentavimo raida įtakojama įvairių veiksnių, siekio tobulėti ir efektyvinti sukurtas sistemas, atliepti besikeičiančius socialinius, ekonominius, politinius tikslus. Tyrimo objektas yra viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ES ir Lietuvos Respublikoje. Straipsnyje keliama problema ar esamas ir būsimas viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas išsprendė viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo problemas ir, ar nesukūrė naujų? Atliekant tyrimą buvo naudoti dokumentų analizės tyrimo, istorinio lyginimo, apibendrinimo metodai.