Teismų praktikos pokyčiai ginčuose dėl Europos Sąjungos paramos: nuo automatinio finansinių korekcijų taikymo prie žalos vertinimo
| Date |
|---|
2025 |
Europos Sąjungos paramos administravimo srityje pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Europos Sąjungos teisės aktus, yra kompleksinė sąvoka, kurią sudaro trys kumuliatyvios sąlygos. Nenustačius bent vienos iš sąlygų negalima konstatuoti pažeidimo Europos Sąjungos teisės aktų prasme. Tuo atveju, jei nustatomas pažeidimas, turi būti sprendžiama dėl proporcingos ir individualaus atvejo aplinkybes atitinkančios finansinės korekcijos taikymo, prioritetą teikiant tikslios netinkamų finansuoti išlaidų sumos nustatymui. Straipsnyje analizuojama pažeidimo kvalifikavimo ir finansinės korekcijos taikymo problematika, atskleidžiant, kad ilgą laiką valdymo ir kontrolės sistemoje, taip pat Lietuvos teismų praktikoje vyravo formalus požiūris, orientuotas į nacionalinio teisės akto pažeidimo konstatavimą, tačiau ne visuomet įvertinant faktinį ar potencialų finansinį poveikį ES biudžetui bei neindividualizuojant finansinių korekcijų. Straipsnyje analizuojamas 2025 m. įvykęs Lietuvos teismų praktikos lūžis, keičiantis susiformavusį formalų požiūrį į materialųjį, reikalaujantį įvertinti ir nustatyti visus „pažeidimo“ sąvokos elementus bei individualiu vertinimu grįstą finansinę korekciją.
An irregularity in the administration of European Union support, as understood under European Union law, is a complex concept consisting of three cumulative conditions. If at least one of the conditions is not met, an irregularity within the meaning of European Union law cannot be established. If an irregularity is established, a decision must be made on the application of a financial correction that is proportionate and appropriate to the circumstances of the individual case, with priority given to determining the exact amount of ineligible expenditure. The article analyzes the issues of qualifying an irregularity and applying a financial correction, revealing that for a long time, a formal approach focused on establishing a violation of national law has dominated the management and control system and Lithuanian court practice, but not always assessing the actual or potential financial impact on the EU budget and not individualizing financial corrections. The article analyses the shift in Lithuanian court practice in 2025, which replaced the established formal approach with a substantive one, requiring the assessment and determination of all elements of the concept of irregularity and a financial correction based on an individual assessment.