Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20455
Rodoma1 - 10 iš 15
  • Item type:Publikacija,
    Informacinis privatumas Lietuvos teismų sistemos veikloje kaip vienas iš konstitucinės teisės į privataus gyvenimo apsaugą aspektų
    [Data Privacy in the Operations of the Lithuanian Court System as One Aspect of the Constitutional Right to the Protection of Privacy.]
    research article[2026][S5][S001][18]
    Constitutiones et libertates: žmogaus teisės XXI amžiuje = Constitutiones et libertates: human rights in the twenty-first century : Liber Amicorum in Honorem professorae Toma Birmontienė : recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, 2026, p. 549-566

    Asmens duomenų apsaugos koncepcija siejama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. nustatyta teise į žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą. Nacionalinėje teisėje asmens duomenų apsaugos doktrina kildinama iš šios teisės, Europos Sąjungos teisės sistemoje šios teisės atskirtos: teisė į privatų ir šeimos gyvenimą nustatyta Chartijos 7 str., o Chartijos 8 str. 1 d. įtvirtinta teisė į asmens duomenų apsaugą. Informacinis privatumas yra asmens duomenų apsaugos doktrinos sudedamoji dalis. Tvarkant asmens duomenis imta plačiai naudotis sparčiai modernėjančiomis informacinėmis technologijomis. Asmens duomenų valdytojai ir tvarkytojai pagal savo veiklos sritį ėmė kurti taisykles, kurios numatytų duomenų apsaugos technines ir organizacines priemones, siekdami užtikrinti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OJ L 119, 2016-05-04) (toliau – Reglamentas arba BDAR), nuostatas. Lietuvos įstatymų leidėjas neparengė teisės principų, kurių pagrindu turėtų būti kuriamas asmens duomenų tvarkymo teisinis mechanizmas. Taisyklių sukurtą rezultatų legitimumą pirmiausia reikėtų vertinti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo formuojamą žmogaus privataus neliečiamumo principo doktriną. Po to atliekama patikra su Chartijos 8 str. numatytomis asmens duomenų tvarkymo garantijomis. Panašus aiškinimas pateikiamas generalinio advokato P. Cruz Villalón išvadoje sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12 (žr. 63–66 p.). Tačiau, kaip parodė taisyklių taikymo rezultatas, kuriant asmens duomenų apsaugos tvarkas dažnai perrašomos Reglamento nuostatos, o jų aiškinimas atliekamas formaliai, stengiantis nenukrypti nuo teisės akto nuostatų. Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklių kūrimo paskata taip pat buvo Reglamentas. Kalbant apie teismuose tvarkomus asmens duomenis, pastebėtina, kad šią veiklą reguliuojančios taisyklės yra sudėtinė teismų vykdomo teisingumo dalis. Tai svarbus aspektas, keičiantis bendras asmens duomenų apsaugos taisykles. Kita vertus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendime byloje Norra Stockholm Bygg C 268/21 pabrėžė, kad vadovaudamas bylos procesui nacionalinis teismas turi imtis papildomų duomenų apsaugos priemonių, kaip antai BDAR 4 str. 5 p. apibrėžto pseudonimų davimo duomenų subjektų vardams ir pavardėms ar bet kurios kitos priemonės, mažinančios teisės į duomenų apsaugą suvaržymą. Tai rodo, kad teisingumo vykdymo misija negalima pateisinti laisvo viešuose teismo posėdžiuose nagrinėjamų bylų asmens duomenų naudojimo. Atsižvelgiant į tai buvo pasirinktas tyrimo tikslas – atskleisti, ar paieškų variklių valdytojas (teismai) imasi priemonių, kad draudžiama platinti informacija apie žmogaus asmeninį gyvenimą nebūtų atskleista, o ją atskleidus, ar yra veiksmingas būdas pažeidimams pašalinti. Teismai neturėtų spręsti, neinformavę duomenų subjekto apie jo duomenų panaudojimą, ar asmens duomenų panaudojimas nepažeidžia asmens teisių ir laisvių. Pastebėtina, kad Lietuvoje dėl teisės būti pamirštam, siekiant asmens duomenų apsaugos, buvo pradėti keli teismo procesai, tačiau tokia teisė neįgyvendinta. Suprantama, teisės būti pamirštam sąvoka turi daug aspektų, ji vis dar kuriama ir, nors jos taikymas praktikoje įgijo tam tikrų skiriamųjų bruožų, teismuose dėl aukšto įrodinėjimo standarto labai sudėtinga šią teisę įgyvendinti.

      4  21
  • research article[2025][S1b][S001][23]; ;
    Studia Iuridica Lublinensia., 2025, p. 235-257

    Public procurement and competition law aim to ensure fairness and efficiency, but their strict application may unintentionally hinder supplier participation and limit contracting authorities’ success. Agreements among suppliers must avoid restricting competition, yet overly rigid competition rules may prevent contracting authorities from receiving a single tender for works, services or goods. While there is a potential risk of consortia abuse, detailed case-by-case analyses are essential to address these concerns. Some countries are already developing practices for evaluating such agreements. This paper examines the legal framework and emerging practices surrounding joint bidding and explores options for balancing public procurement and competition law. Particular focus is given to the conditions under which undertakings can submit joint offers without breaching competition rules. Current regulations provide some direction but lack clarity on when bidding consortia are permissible. Given the strict sanctions for competition law violations, many undertakings hesitate to form joint ventures, fearing that consortia may be deemed a “by object” breach, placing the burden of proof on the participants. This uncertainty underscores the need for comprehensive legal and economic evaluations in joint bidding cases. The lack of legal certainty presents significant challenges, making it critical to advance research and publication on this topic to provide clearer guidance for stakeholders involved in public procurement.

      13  62Scopus© citavimai 2
  • Item type:Publikacija,
    Skirtingo saviraiškos laisvės ir geriausių vaiko interesų prioriteto principo vertinimo iššūkiai bylos macatė prieš Lietuvą kontekste
    [Challenges of different assessments of the principle of freedom of expression and the priority of the best interests of the child in the context of macate v. Lithuania.]
    research article[2024][S4][S001][20]
    Jurisprudencija., 2024, p. 29-48

    2023 m. sausio 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas arba EŽTT) Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą1. Teismas nurodė, kad pasakų knygos platinimu su ženklu „N-14“ buvo siekiama apriboti vaikų prieigą prie informacijos, kurioje tos pačios lyties asmenų santykiai vaizduojami kaip iš esmės lygiaverčiai skirtingų lyčių asmenų santykiams. EŽTT detaliai pasisakė dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Nepilnamečių apsaugos įstatymas arba Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto 2, nors Vilniaus apygardos teismas, kuris buvo paskutinis vidaus teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nesivadovavo šiuo Įstatymu ir nesirėmė šeimos samprata, nes tuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau buvo nustatęs, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu. Straipsnyje, remiantis supranacionaline ir nacionaline teisės į saviraiškos laisvę koncepcija, nagrinėjamas šios teisės leistinumo turinys pradinio ugdymo etape esantiems vaikams ir konkrečios visuomenės suvokimas dėl saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribų geriausių vaiko interesų prioriteto principo kontekste. Pasitelkiami du metodologiniai kriterijai, leidžiantys atskleisti visuomenės ir asmenų, formuojančių teisės politiką, požiūrio į saviraiškos (infor- macijos) laisvę skirtumus ir panašumus: teisės į saviraiškos laivę formavimosi socialinis pa- grindas ir taikomos socialinės kontrolės priemonės, įskaitant ir saviraiškos laisvės ribojimus, atsižvelgiant į pareigą apsaugoti vaiko interesus. Saviraiškos laisvės ir vaiko teisės į jo prio- ritetinę interesų apsaugą turinys šiame straipsnyje bus tiriamas teisės sociologijos požiūriu, nes taip geriausiai atskleidžiamas individo teisių toje visuomenėje įgyvendinimo galimybės ir ribos, apibūdinant, kokie įvairūs veiksniai per socialinį mechanizmą gali padaryti poveikį vaikui. Taigi, siekiant atskleisti dviejų teisių santykį teisės sociologijos požiūriu, bus remiama- si aktualių teismuose išnagrinėtų bylų analize dėl informacijos prieigos pradinio mokyklinio amžiaus vaikams.

      33  19
  • Item type:Publikacija,
    Competition law implications for Joint bidding during public procurement
    [Implikacje w zakresie prawa ochrony konkurencji płynące ze wspólnego ubiegania się o zamówienie publiczne.]
    research article[2024][S1b][S001][14]; ;
    Studia Iuridica Lublinensia., 2024, p. 313-326

    In 2023, the European Commission adopted revised Guidelines on the applicability of Article101 of the Treaty on the Functioning of the European Union to horizontal co-operation agreement, fol-lowing athorough evaluation and review of the Guidelines on the applicability of Article101 of the Treaty on the Functioning of the European Union to horizontal co-operation agreements. The chapter of the Guidelines on commercialization agreements was expanded to include anew section on bidding consortia and guidance on the distinction with bid rigging. The Commission proposed to use the term “bidding consortium” for simplicity instead of “joint bidding”. Public procurement and competition law aim to achieve similar goals. Coordinated actions of competitors may jeopardize the outcome of public procurement. This is particularly the case when several potential suppliers attempt to join forces in a public procurement. In the article, the authors analyze the legal framework of the EU Member States for assessing proposals resulting from joint activities and bidding. Particular attention is paid to the regulatory and practical constraints faced by suppliers and contracting authorities.

      11  67Scopus© citavimai 1
  • Item type:Publikacija,
    Viešojo turto valdymo principų taikymo problemika ekonominių ir socialinių pokyčių kontekste
    [Issues related to the application of public asset management principles in the context of economic and social change.]
    research article[2023][S5][S001][40];
    Silickienė, Agnė
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2023

    Lietuva yra laikoma šalimi, kurioje vyrauja liberaliosios demokratijos politinis režimas. Liberalios demokratijos koncepcija veikia socialinį procesą, kuriame vykstančios transformacijos keičia teisės, ekonomikos ir kitas sistemas. Stebima, kad valstybėje mažėja socialinės kontrolės funkcija, linksta- ma perleisti socialinės politikos, viešųjų paslaugų funkcijų vykdymą pačiai visuomenei. Straipsnyje analizuojama, kaip liberalios demokratijos koncepcija veikia viešojo turto valdymo procesą. Valstybė ir savivalda, įgyvendindamos nuosavybės politiką viešojo turto valdyme, linkusios veikti tikimybių balanso pagrindu ir rizikuoja viešuoju turtu neturėdamos galutinės jo apskaitos sistemos. Kokybiška viešojo turto apskaitos sistema gali aprūpinti naudinga finansine informacija, kuri padeda vertinti išlaidas, pagrįstai taikyti finansavimo apribojimus, pasirinkti prioritetus funkcijoms atlikti. Vyriausybės požiūris į nuosavybės politiką lemia nuosavybės valdymo modelį. Valstybės socialinės sistemos užtikrinimas, veikimas visuomenės naudai yra galimas sukūrus kokybišką viešojo turto apskaitos mechanizmą, kuris iš valstybės turto generuojamus piniginius srautus įgalintų panaudoti pagal ilgalaikius ir aiškius strateginius tikslus. Lietuvoje pripažįstama, kad valstybės ir savivaldybių institucijos tvarkosi su viešuoju turtu blogiau nei privatus subjektas, nes turi mažiau paskatų tvarkytis gerai, ekonomika ir politika nėra atskirtos, todėl pasirenkamas veiklos modelis, būdingas verslui. Tuo atveju, kai iš viešojo turto valdymo negaunama norima ekonominė grąža, pasirenkamas jo perleidimas privatiems subjektams. Straipsnyje aptariama, koks yra galimas valstybės ir visų visuomenės narių, jų grupių, pačios visuomenės kompromisas, siekiant tautai gerovės, nepaneigiant Konstitucijoje įtvirtinto įpareigojimo globoti tam tikrus asmenis, užtikrinti piliečių saugumo poreikį, užtikrinti jų ekonomines, socialines, kultūrines teises, pasirinkus viešojo turto valdymo medelį, artimą privataus verslo valdymui.

      16  20
  • Item type:Publikacija,
    Profesorius dr. Vytautas Šlapkauskas: šiuolaikinės Lietuvos teisės sociologijos mokslo kūrėjas ir teisės socialinio veikimo modeliuotojas
    [Professor dr. Vytautas Šlapkauskas: creator contemporalis scientiarum sociorum Lithuanorum legis et modeller socialis munerum legis.]
    research article[2023][S5][S001][18];
    Visuomenės pokyčiai ir teisė : Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui : straipsnių rinkinys, 2023, p. 9-26.

    Mokslinėje studijoje atskleidžiamas Mykolo Romerio universite- to profesoriaus dr. Vytauto Šlapkausko gyvenimo ir mokslinės pažangos siekimo kelias, einantis nuo pedagoginės ir mokslinės tiriamosios veiklos astronominės visatos klausimais iki socialinio pasaulio pažinimo, kelias, galiausiai sutelktai pri- taikytas gilesniam teisės reiškinių pažinimui. Svarbu pažymėti, kad informacija, gauta atliekant minėtus tyrimus ir susisteminta mokslinėse publikacijose, nedūli moksliniuose archyvuose, bet koncentruotai pritaikoma tolesniems moksliniams tyrimams. Žmogaus žmoniškumo idėja yra dažna moksliniuose tyrimuose. Ši tema arti- ma ir profesoriui Vytautui Šlapkauskui, kuris skyrė daug dvasinių ir intelektu- alinių pastangų tyrinėti žmogaus žmogiškumo sampratą suprasdamas, kad tai – atsakymas į klausimą, kaip pasiekti visuomenėje tvaraus saugumo būseną. Profesorius Vytautas Šlapkauskas, konstruktyvus, optimizmą išlaikantis žmogus, būtent taip modeliuoja socialinio valdymo priemones, kurias struktūrizuodamas nukreipia į vieną tikslą – sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų saugumo porei- kį visuomenėje. Profesinės patirties turinys akademinėje karjeroje atsiskleidžia per moksli- ninko moralinio santykio su pačiu savimi ir visuomenės su individu standartą. Akivaizdu, kad profesorius Vytautas Šlapkauskas sau kėlė labai aukštą moralumo standartą kartu tai perduodamas jį supantiems kolegoms, studentams, artimie- siems ir visiems kitiems savo vingiuotame kelyje sutiktiems žmonėms. Jo profesi- nis likimas gali būti apibūdintas posakiu: „Kiek daug, kiek mažai!“.

      20  30
  • Item type:Publikacija,
    Civilinės saugos koncepcijos įgyvendinimas valdant; naudojant ir disponuojant valstybės ir savivaldybių turtu
    [Implementation of the civil protection concept through the management; use and disposition of the state and municipal property]
    research article[2022][S4][S001][15];
    Petkus, Artūras
    Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka = Public security of public order : mokslinis žurnalas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo akademija, 2022, [t.] 29., p. 157-171

    Šiame straipsnyje atskleidžiama, kaip yra valdomas valstybei priklausantis turtas, kurio paskirtis – užtikrinti visuomenės saugumą, naudojant slėptuves. Pristatomas pasikeitęs teisinis reguliavimas dėl gyventojų apsaugos ekstremalių situacijų atvejais ir karo metu. Straipsnyje analizuojama, ar kolektyviniai apsaugos statiniai gali būti prilyginti slėptuvei, kaip specialiosios paskirties statiniui. Pastebima, kad, esant karui ar kitai ekstremaliai situacijai, valstybės polinė valia yra orientuotis į galimus gyventojų evakavimo maršrutus, o jei reikia, iki kol bus vykdoma evakuacija, suteikti laikiną apsaugą kolektyviniuose apsaugos statiniuose. Pagal aktualų teisinį reguliavimą nėra numatyta, kokia minimali įranga turi būti laikoma kolektyvinės apsaugos statiniuose. Teisės aktuose taip pat nėra imperatyviai nurodyti specifiniai statybų reikalavimai statiniams ir patalpoms, kurie parenkami, siekiant ekstremaliose situacijose ar karo metu gyventojus apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Straipsnyje atskleidžiama, kad valstybė neturi teisinio mechanizmo, užtikrinančio veiksmingą slėptuvių valdymą. Pastebima, kad aukščiausių valstybės politikų nevienodas požiūris į gyventojų saugumą karo Ukrainoje kontekste, mažina subjektyvų gyventojų saugumo jausmą. Straipsnyje tiriama, koks yra santykis tarp valstybės pareigos pasirūpinti visuomenės saugumu ir gyventojų pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai.

      78  15
  • Item type:Publikacija,
    Teisės sociologija
    book[2015][K2a1][S001][496]; ; ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015

    Lietuvos Respublikos visuomenė gyvena liberaliosios demokratijos sąlygomis, kurioms esant dauguma skirtingos prigimties socialinių santykių atsiranda, kuriami, keičiami ir pasibaigia teisės idėjų ir normų pagrindu. Todėl mūsų visuomenės nariai turi išmanyti teisės socialinį vaidmenį ir jos veikimą. Visa tai aiškina teisės sociologija. Šio vadovėlio paskirtis – supažindinti socialinių mokslų studentus ir plačiąją visuomenę su teisės socialiniu vaidmeniu liberaliosios demokratijos visuomenėje, atskleisti visuomenės ir jos socialinių grupių požiūrių į teisę pažinimo metodologiją, teisės socialinio atsiradimo, veikimo ir raidos dėsningumus, socialinių veiksmų ir sąlygų poveikį teisėtumo apsaugai ir teisės normų veiksmingumui, teisės politikos ypatumus. Vadovėlis skiriamas aukštųjų mokyklų studentams ir doktorantams bei visiems besidomintiems teisės socialiniu vaidmeniu ir jos veikimu.

      139  99
  • Item type:Publikacija,
    Teisingumas ir nešališkumas civiliniame procese
    [Justice and equity within civil process]
    research article[2013][S4][S001][20]
    Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, Nr. 20(3)., p. 1061-1080

    Straipsnyje yra analizuojama, kiek gali būti teisingas standartinis teismo procesas, tiriama, kokiais būdais ir priemonėmis yra įgyvendinamas teisingumas procesine prasme. Pripažįstama, kad teismas, kaip subjektas, sprendžiantis teisinį ginčą, įgyvendina teisingumą tik tuo atveju, jei užtikrina nešališkumą visų asmenų atžvilgiu. Tinkamas teisinis procesas yra konstitucinės teisės kreiptis į teismą sudedamoji dalis. Tačiau procesas nėra paremtas vien teisės principais, kurie inkorporuoja daugiau ar mažiau nusistovėjusias nuostatas, ar teisės normomis. Tam tikri konkretūs politiniai sprendimai ar veiksmai turi įtakos teismo procesui. Straipsniu siekiama išnagrinėti tam tikrus teisingumo principo įgyvendinimo aspektus Lietuvos teismų procesuose. Parodoma, kad teisinės metodologijos trūkumas lemia skirtingus priimtų sprendimų argumentus, jų nenuspėjamumą, todėl neskatina teisinės taikos.

      18  29