Dementavičienė, Simona

Visuomenės atstovų dalyvavimo teismo procese instituto ištakos glūdi Antikoje. Viduramžių Anglijoje pradėjo formuotis prisiekusiųjų, o Vokietijoje – tarėjų institutas. Visuomenės atstovų institutas Pamedės, Kazimiero teisynuose ir LDK Statutuose įtvirtintas nebuvo. Jo nebuvo ir 1918–1940 m. Lietuvos teisėje. Prisiekusiųjų instituto modelis įtvirtintas tirtose valstybėse – Anglijoje / Velse ir JAV, o tarėjų – Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Šie du modeliai ne tik pasižymi skirtingais bruožais, bet ir skirtingai įgyvendinami. EŽTT praktika parodė, kad visuomenės atstovų institutas gali būti nesuderinamas su asmens teise į teisingą teismą. Remiantis EŽTT konstatuotais praktinio pritaikymo trūkumais, šis institutas užsienio valstybėse kritikuojamas, reformuojamas, svarstoma jį panaikinti. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, teisingumo vykdymo funkcija pa- tikėta išimtinai teisėjams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata atskleidė, kad, įdiegus visuomenės atstovų institutą (be esminių Konstitucijos pataisų), Lietuvoje būtų sudarytos prielaidos paneigti išskirtinį teisėjo konstitucinį statusą ir konstitucinę teisingumo vykdymo sampratą. Tyrimas atskleidžia, kad visuomenės atstovų institutas gali neigiamai paveikti asmens teisę į teisingą teismą užtikrinančių principų (nepriklausomumo ir nešališkumo, teismo proceso operatyvumo (efektyvumo), teismo kompetencijos, teisingo teismo sprendimo) tinkamą įgyvendinimą.