Lapis, Vilius

This article examines the critical need to protect the physical and mental health of esports players through the lens of international human rights law, specifically Article 12 of the International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights (ICESCR). It argues that esports organizations, have a duty to implement robust measures to prevent health issues and enhance player protection. Drawing on case law and practices from traditional sports, this article outlines comprehensive strategies for integrating health safeguards into esports contracts. These strategies include incorporating mandatory health protocols in player contracts, establishing internal health committees, external regulatory oversight, international cooperation, education and awareness campaigns, the role of player associations, and financial investment in player health. By adopting these measures, the esports industry can ensure a sustainable, healthy environment for players, ultimately contributing to the industry's long-term success and integrity.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujoji Sporto įstatymo redakcija, kuria siekiama iš esmės modernizuoti, skaidrinti ir efektyvinti sporto sektoriaus teisinį reguliavimą. Šiais pokyčiais įtvirtinta aiškesnė sporto veiklos sutarčių sudarymo ir įgyvendinimo tvarka, sustiprinta sportininkų teisių apsauga, nustatyti griežtesni kvalifikaciniai reikalavimai sporto specialistams ir sudarytos prielaidos efektyviau kovoti su dopingu. Naujajame teisiniame modelyje taip pat sukurtas sportininkų teisių atstovo institutas, siekiant užtikrinti greitesnį ir objektyvesnį sportininkų ir sporto organizacijų ginčų sprendimą. Svarbų dėmesį skiriant gero valdymo, skaidrumo, sąžiningumo ir atsakomybės principams, tikimasi ne tik pagerinti sporto organizacijų veiklos kokybę, bet ir padidinti visuomenės pasitikėjimą sporto sektoriumi. Šiame straipsnyje analizuojami svarbiausi naujosios Sporto įstatymo redakcijos pokyčiai, vertinama jų atitiktis Konstitucijai ir tarptautiniams standartams, siekiant atskleisti, kaip toks reformuotas teisinis pamatas gali lemti visapusišką sporto sektoriaus pažangą.

Nuo 2020 m sausio 1 d. Lietuvoje pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kontekste įsigaliojo „žalos be kaltės“ (angl. no-fault) modelis, kuriuo sprendimus dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio, visų pirma, priima ne draudimo bendrovė ar teismas, bet privaloma ikiteisminė institucija. Tokių pokyčių tikslas – sudaryti sąlygas pacientams, kuriems padaryta žala, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą ir lėšas, o laiką skirti sutrikdytai sveikatai susigrąžinti, taip pat sudaryti sąlygas, skatinančias atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas, ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo modelis yra dar gana jaunas ir naujas reiškinys mūsų valstybėje. Nors ir matoma, kad šiuo modeliu yra naudojamasi gana aktyviai, tačiau tiesiog būtina tinkamo veikimo dalis yra tolimesnė modelio analizė, visapusiškas įstatymų leidėjo darbas ir vertinimas praktikoje. Per 2023 m. teismuose buvo išnagrinėtos 37 bylos dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo, iš kurių 27 civilinė byla išnagrinėta bendrosios kompetencijos teismuose, o keliose iš šių bylų, nurodomų straipsnyje, pateikta ir itin aktualių įžvalgų, parodančių svarbiausias tendencijas aiškinant šį modelį. Šiais metais sulaukta vieno iš pagrindinių precedentų paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo kontekste – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurio- je buvo sprendžiama dėl pagrindinių Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo – sąlygų, reikalingų žalos atlyginimui, asmenų, turinčių teisę į žalos atlygini- mą, teismo diskrecijos nustatant žalos atlyginimo dydį. Taigi, reikia pabrėžti, kad teismų praktikos analizė yra itin reikalinga ir reikšminga tolimesnei pažeistų paciento teisių gynimo būdo – „žalos be kaltės“ – mechanizmo tobulinimui ir aiškinimui.