Vildžiūnaitė, Vilma

Magistro baigiamasis darbas reikšmingas, nes jis buvo parengtas siekiant įvertinti, ar šiuo metu galiojančios palūkanų ribojimo taisyklės yra aiškios, sistemiškai suderintos ir veiksmingos kovojant su nepagrįsta mokesčio bazės erozija bei pelno perkėlimu. Tyrimo metu analizuojamos minėtų taisyklių atsiradimo priežastys, jų norminio įtvirtinimo istorinė raida nuo nacionalinių iniciatyvų iki ES teisės harmonizavimo bei šių taisyklių įgyvendinimas Lietuvos mokesčių teisėje. Taip pat detaliai nagrinėjama plonosios kapitalizacijos taisyklė, jos taikymo kriterijai, atskleidžiamas skolinto kapitalo apibrėžimo ribotumas, vertinamojo pobūdžio išimties neveiksmingumas bei kylantis neaiškumą dėl jos sąsajos su piktnaudžiavimo aspekto vertinimu. Atskirai analizuojama EBITDA taisyklė, jos turinys ir taikymo išimtys. Tyrimas atskleidė, kad trūksta aiškumo dėl palūkanų ribojimo taisyklių tarpusavio ryšio, taikymo eiliškumo ir santykio su ištiestosios rankos principu, o tai kelia teisinio tikrumo ir proporcingumo problemų. Be to, palūkanų ribojimo taisyklių taikymas ir aiškinimas tiek ES, tiek Lietuvos kontekste susiduria su praktinėmis problemomis, ypač vertinant piktnaudžiavimo aspektą. Darbe pasitvirtino ginamieji teiginiai, kad esamas reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikties teisinio tikrumo ir proporcingumo principams bei reikalauja teisinio reguliavimo tobulinimo, siekiant vientisos, veiksmingos ir suderintos mokesčių teisės sistemos.

This study represents a comprehensive analysis of the general and specific tax anti-avoidance rules in the European Union. The examination delves into key directives, including GAAR of Interest and Royalties Directive, GAAR of Merger Directive, GAAR Parent-Subsidiary Directive and rules of Anti-Tax Avoidance Directive. Based on the analysis identified challenges encompass legal questions, coordinated implementation hurdles, interpretational uncertainties, and potential inconsistencies. The study determines the main problems that arise in connection with the rules provided by the Anti-Tax Avoidance Directive and suggests possible ways to solve them and increase the effectiveness of the rules to combat tax avoidance.

Vertinant Lietuvos teisinį reglamentavimą bei mokestinių ginčų nagrinėjimo ypatumus, taikos sutarties institutas mokesčių teisėje nagrinėtas, siekiant nustatyti, kuriame ginčo etape tikėtina taikos atkūrimas tarp šalių yra veiksmingiausias. Atsižvelgiant į mokestinių ginčų statistinius duomenis, darytina prielaida, kad efektyviausias taikos atkūrimas vyksta dar pirminėse ginčo stadijose. Pilna apimtimi taikos sutarties institutas mokestinio ginčo ribose reglamentuojamas tik teisminio nagrinėjimo metu, kuomet sudarytos galimybės naudotis teismine mediacija, tiek ja nesinaudojant, ginčą šalims baigti sudarius taikos sutartį. Ikiteisminė stadija, kur ginčas užbaigiamas dažniausiai, turi esminį neteisminės mediacijos trūkumą. Kitų šalių praktika rodo, kad šalys, įteisinusios neteisminę mediaciją mokestiniams ginčams spręsti, patiria mažiau ekonominių, laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Lietuvoje mediacijos institutas galiausiai išplito visose teisės šakose, o ikiteisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas yra bene vienintelė teisės sritis, kurioje mediacija negalima. Siūlytina keisti teisinį reglamentavimą, nustatant mediacijos galimybę ikiteisminiame mokestinio ginčo nagrinėjimo etape.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas investicijų ir inovacijų mokestinis skatinimas ir ekspertų vertinimu pateikiamos rekomendacijos mokestinei aplinkai Lietuvoje gerinti tam, kad būtų dar labiau sustiprintas investicijų ir inovacijų skatinimas. Teorinėje darbo dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė apima mokslinėje literatūroje apibrėžtų investicijų ir inovacijų sąvokų ir reikšmės, jų dydį ir dinamiką sąlygojančių veiksnių bei investicijų ir inovacijų skatinimo teorinių sprendimų analizę. Metodologinėje darbo dalyje nurodoma darbe atliekamo tyrimo metodika apima pelno mokestį reguliuojančių teisės aktų analizę bei žvalgybinį kokybinio pobūdžio tiesioginį tyrimą – pelno mokesčių ekspertų apklausą. Praktinėje darbo dalyje atliekamas investicijų ir inovacijų mokestinio skatinimo tyrimas, susidedantis iš dviejų pagrindinių dalių, apibrėžtų metodologinėje dalyje: teisės aktų analizės bei kokybinio tyrimo. Pelno mokestį reguliuojančių teisės aktų analizė atliekama ne tik Lietuvos mastu, bet ir bendrąja prasme Europos Sąjungos, o detaliau – Latvijos ir Estijos mastu. Kokybinis tyrimas atliekamas apklausiant privataus sektoriaus pelno mokesčio ekspertus, kurių atsakymai padėjo įvertinti realų investicijų ir inovacijų mokestinį skatinimą Lietuvoje. Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos gautos tyrimo išvados ir pateikiamos rekomendacijos mokestinei aplinkai Lietuvoje gerinti, siekiant dar labiau skatinti investicijas ir inovacijas.