Feedback at university level studies

In language studies, feedback has always been a contradictory issue and a matter of debate among teachers. The research into the effects of feedback has been far from conclusive. Recently there has been a renewed interest in feedback in teaching general English in secondary education. The issue of feedback at tertiary education remains unexplored and needs to be examined. Therefore, the purpose of this study was to examine learner attitudes to feedback at tertiary level. The data were collected through administering a questionnaire and interviewing students who study English for Specific Purposes (ESP) at the Faculty of Social Policy, Mykolas Romeris University. The article examines oral, paper- and electronically- written as well as peer feedback of performance. The major result is: at university level, feedback is beneficial independently of students’ specialization. Some possible implications are suggested.

Grįžtamasis ryšys yra stebėjimo rezultatų ir siūlymų teikimas suinteresuotiems asmenims vieni kitiems siekiant geriau atlikti asmenines bei organizacines užduotis. Grįžtamojo ryšio svarba mokant kalbų nėra vienareikšmiškai vertinama dėstytojų, o jo tyrimai nėra galutiniai. Dėstytojų ir studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį yra skirtingi. Dažniausiai dėstytojai neigiamai vertina grįžtamojo ryšio įtaką studentų motyvacijai ir pasitikėjimui savo žiniomis. Dėstytojo grįžtamasis ryšys taikomas, kai būtina taisyti rašybos arba kalbėjimo klaidas. Pastarųjų metų kalbų mokymosi teorijos teigia, kad ne visos klaidos taisytinos. Remiamasi teiginiu, kad klaidos mokantis neišvengiamos – tai yra, normalus reiškinys. Klaidų atsiradimo priežastys būna įvairios: gimtosios kalbos interferencija, ribotos užsienio kalbos žinios, kalbos sudėtingumas arba net fosilizacija pasiekus tam tikrą kompetencijos lygį. Straipsnyje nagrinėjami universiteto studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį mokantis specialybės anglų kalbos ir kaip keičiasi jų nuomonės mokantis specialybės kalbos. Gauti rezultatai rodo, kad grįžtamasis ryšys yra veiksmingas būdas skatinti lingvistinę plėtrą. Studentai labiausiai vertina rašto darbų klaidų taisymą, bet mažiau vertina pasisakymų kalbos klaidų taisymą. Priešingai negu dėstytojai, studentai mano, kad klaidas taisyti yra efektyvu ir tai nekenkia žmogaus savigarbai. Straipsnyje aptariamos dėstytojo grįžtamojo ryšio teikimo formos – popieriuje bei kurso draugų pastabos elektroninėje erdvėje. Pagrindinė šio tyrimo išvada skirta dėstytojams: stebėti kiekvieno studento pažangą ir geranoriškai taisyti rašto bei kalbėjimo klaidas. Dėstytojai privalo tobulinti savo klaidų taisymo metodikas taip, kad studentai nejaustų streso arba jaudulio.