Psichologinio atsparumo stiprinimas: streso valdymas akademinėje veikloje ir ekstremaliose situacijose
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date | Issue |
|---|---|
2026 | Nr. 97 (125) |
Psichologinis atsparumas ir gebėjimas valdyti stresą tampa vis svarbesniais veiksniais akademinėje aplinkoje ir susiduriant su ekstremaliomis situacijomis. Studentai patiria įvairialypį stresą, kylantį dėl akademinių reikalavimų, asmenybės bruožų ir gyvenimo būdo, o globalūs iššūkiai didina emocinę įtampą. Straipsnyje integruojami empirinio tyrimo ir mokslinės literatūros duomenys, siekiant atskleisti psichologinio atsparumo stiprinimo galimybes. Tyrimo metu Nyderlanduose buvo apklausti 107 nuolatinių studijų studentai, tyrime taikytas skerspjūvio dizainas, naudotos PSS-14, BFI ir SCRI metodikos. Rezultatai parodė, kad studentai dažniausiai patiria vidutinį streso lygį, lydimą psichosomatinių simptomų. Didžiausią poveikį stresui daro akademiniai stresoriai, o neurotiškumas reikšmingai didina suvokiamą streso lygį. Taip pat nustatyta, kad mažiau sveikas gyvenimo būdas ir silpnesni įveikos gebėjimai yra susiję su aukštesniu streso lygiu. Straipsnyje pabrėžiama, kad stipresni įveikos gebėjimai, emocijų reguliacija ir sveiki gyvenimo įpročiai siejasi su mažesniu stresu. Taip pat aptariama pozityviosios psichologijos, dvasingumo ir prasmės paieškos reikšmė stiprinant psichologinį atsparumą.
Psychological resilience and stress management are becoming increasingly important in acade- mic settings and in the context of extreme situations. Students experience multidimensional stress arising from academic demands, personality traits, and lifestyle factors, while global challenges increase emotional strain and uncertainty. This article integrates empirical research findings and a review of scientific literature to explore ways of strengthening psychological resilience. A cross-sectional study was conducted with 107 full-time students in the Netherlands using the Percei- ved Stress Scale (PSS-14), the Big Five Inventory (BFI), and the Stress Coping Resources Inventory (SCRI). The results indicate that students generally report moderate levels of stress accompanied by psychosomatic symptoms. Academic stressors were found to have the strongest impact on stress, while neuroticism signifi- cantly increased perceived stress levels. Additionally, an unhealthy lifestyle and lower coping resources were associated with higher stress levels. The article highlights that stronger coping skills, emotional regulation, and healthier lifestyle habits are associated with lower perceived stress. It also discusses the role of positive psychology, spirituality, and mea- ning-making in strengthening psychological resilience.